Naujausios
Kuriamas sveikatos centras
Ministro vizitas Rietave prasidėjo Savivaldybės administracijos posėdžių salėje, kur svečią pasitiko meras Antanas Černeckis ir vicemerė Kristina Krasauskienė, seniūnai, Sveikatos ir socialinės paramos komiteto nariai, Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vadovas Mindaugas Marozas, UAB „Rietavo šeimos daktaras“ medikai.
A. Dulkys užsiminė, kad Rietave lankosi jau trečią kartą, ir negailėjo pagyrų šiam gražiai besitvarkančiam miestui. O pagrindiniu savo apsilankymo tikslu įvardino norą apžiūrėti ir įvertinti savivaldybės gydymo įstaigas.
„Noriu išgirsti atvirus jūsų pasisakymus, kaip gyvenate, kaip jaučiatės, kuo skundžiatės. Aš visada stengiuosi savo darbotvarkėje prie tų didžiųjų Lietuvos sveikatos sistemos problemų turėti ir mažesnius miestelius. Atvirai pasakius, lankantis juose man malonu bendrauti su medikų bendruomene, kadangi sulaukiu labai daug vertingų įžvalgų, kurios galiausiai paliečia ir visą Lietuvą“, – kalbėjo ministras.
Susitikimo metu meras sveikatos apsaugos ministrui papasakojo apie kuriamą Rietavo sveikatos centrą, kurio veikloje dalyvaus ir sveikatos centrui priskiriamas paslaugas teiks Rietavo PSPC (kaip koordinuojanti įstaiga), UAB „Rietavo šeimos daktaras“, VšĮ Plungės ligoninė, UAB „Sveikatos ir grožio klinika“, UAB „Baltic Medics“ bei Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras.
Ligonių pavėžėjimo paslauga
Meras A. Dulkiui išsakė nuogąstavimus dėl nemažas diskusijas sukėlusios ligonių pavėžėjimo paslaugos, kurios plėtra visos šalies mastu planuojama nuo šių metų liepos 1 dienos.
„Susidaro toks įspūdis, kad Greitoji medicinos pagalba nori pasilengvinti gyvenimą ir gulinčių pacientų transportavimo naštą perduoti savivaldybėms. Tokiu atveju mums reikia pirkti ir išlaikyti automobilį. Arba samdyti. Puikiai suprantame, jog gal ir ne visai greitosios funkcija ne ekstra atvejo metu iš daugiabučių namų ar kitų pastatų nusinešti pacientą ir nugabenti pas gydytoją, bet kodėl dabar tai primesta savivaldybėms“, – stebėjosi A. Černeckis.
Meras A. Dulkiui pasakojo, kad Rietavo savivaldybė suka galvas, kaip surinkti panešėjų komandą, kuri reikalui esant galėtų padėti tokiose situacijose, neišspręsta ir šios paslaugos finansavimo problema.
Atsakydamas ministras akcentavo, kad pavėžėjimas nėra skubios pagalbos funkcija. Pavėžėjimo paslauga yra skirta gyventojams, kuriems nustatytas 55 procentų ar mažesnis darbingumo lygis, neįgalumas arba specialieji poreikiai, taip pat 75-erių metų amžiaus ir vyresniems asmenims, kurie turi teisę į priemokas už kompensuojamuosius vaistus dėl nepakankamų pajamų ir kuriems pavėžėjimo paslauga yra reikalinga dėl sveikatos būklės.
„Jeigu pacientas keliauja iš jūsų gydymo įstaigos į kitos savivaldybės gydymo įstaigą, tas pavėžėjimas ir jo kaštai jau tampa valstybės kaštais“, – sakė A. Dulkys ir pridūrė, jog visos išlaidos turėtų gulti ant valstybės pečių.
Kas prižiūrės senjorus?
Susitikimo metu paliesta ir kita opi – senelių priežiūros – problema. A. Černeckis kalbėjo, kad Rietavo savivaldybė yra kaimiškas rajonas, o visuomenė sparčiai sensta. Eilėje į senelių namus laukia kone 20 norinčiųjų, o šiuo metu gyvena 67 asmenys. Slaugos ligoninė taip pat yra perpildyta ir, anot mero, sunkiausia yra išspręsti problemą, kai žmogui reikia priežiūros ištisą parą ir negalima jo palikti vieno.
„Žmogus, kuris guli lovoje, kad ir kaip baisiai nuskambės, tiesiog laukia savo pabaigos. Jam nebėra kitos išeities ir iškyla esminis klausimas – kur jį padėti. Ši problema su kiekviena diena didėja“, – kalbėjo meras.
Ministras A. Dulkys, išgirdęs tokią keliamą problemą, pabrėžė, kad visų pirma reikia nuspręsti, ką valstybė finansuoja. Nes didelė blogybė, kai trūksta politinės valios finansuoti socialines paslaugas, bet vietoj to mėginama jas pakišti po sveikatos apsauga. Tokiu atveju brangi medicinos infrastruktūra, kiti resursai naudojami socialiniams dalykams.
„Čia tas pats kaip su brangiu greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežioti žmogų, kuriam nereikia jokios skubios pagalbos. Vadinasi, reikia ieškoti kitų išeičių, spręsti senelių namų trūkumo klausimą. Jeigu yra slauga, ji turi būti ori ir užtikrintai finansuojama, todėl visus slaugos įkainius padidinome nuo 30 iki 50 procentų, vadinasi, įstaigos gauna papildomas įplaukas. Taip pat Lietuvoje atidarėme 29 geriatrijos centrus, paliatyviems skyriams irgi padidinome įkainius, slauga į namus išaugo net 300 procentų per vienerius metus – darom išties didžiules investicijas“, – pasakojo A. Dulkys.
Sveikatos apsaugos ministras pridūrė, kad lietuviai sveikatos draudimo įmokų nuo savo darbo užmokesčio sumoka dvigubai mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis. Esą mūsų lūkesčiai dideli, o visiems vienodai prisidėti prie sveikatos išteklių arba greitesnių pokyčių niekas nenori.
Kaip pritraukti specialistus
UAB „Rietavo šeimos daktaras“ vadovė ir šeimos gydytoja Stanislava Mačiuitytė susitikimo su ministru metu kalbėjo, kad viena iš pagrindinių problemų jų įstaigoje yra reikiamų specialistų trūkumas. Rietavo savivaldybės tarybos narys Viktoras Krajinas klausė ministro, kaip būtų galima mažinti eiles pas gydytojus.
„Gydytojams logiškai kyla klausimas, kam užsiimti, tarkim, Rietavo savivaldybės pacientais, jeigu jie gali nuvykti, pavyzdžiui, į Lazdijų rajoną, ten atidirbti parą ar dvi ir už jas pasiimti viso mėnesinio atlyginimą. Deja, tokia sistema yra ir bus – jeigu bus pacientų, tada ir gydymo įstaiga gyvuos. O kaip juos pritraukti ar susigrąžinti, čia jau priklauso ir nuo pačių gydytojų“, – paaiškino A. Dulkys.
Po susitikimo Savivaldybėje ministras lankėsi Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centre bei jo Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje, taip pat užsuko į UAB „Rietavo šeimos daktaras“, bendravo su ten dirbančiais šeimos gydytojais, kitais darbuotojais, apžiūrėjo patalpas.
