Rietave nutūpė „Vilties paukštė 2023“

Linos RUIBIENĖS nuotraukos
Kelialapį į finalinį koncertą laimėjo kolektyvas „Svajonė“ iš Kaišiadorių
Praėjusį ketvirtadienį Rietavo savivaldybės kultūros centre vyko Lietuvos neįgaliųjų draugijų mėgėjų meno kolektyvų konkursas „Vilties paukštė 2023“. Koncerto metu visi muzikos mylėtojai susijungė bendram gražiam tikslui – pasitelkiant muziką stiprinti mėgėjų meno kolektyvų meninį lygį ir tarpusavio bendravimo ryšį.

Daina, suvienijanti bendraminčius

„Vilties paukštė“, šįkart „nutūpusi“ Rietavo kultūros centre, kasmet iš skirtingų Lietuvos kampelių suburia muzikai neabejingus žmones, dalyvaujančius Lietuvos neįgaliųjų draugijų veikloje ir puoselėjančius savo krašto kultūrą bei tradicijas.

Bet ne tik gerai praleisti laiką kolektyvai buriasi. Kartu vyksta ir konkursas, kurio metu renkamas geriausiai pasirodęs kolektyvas. Spalio mėnesį vyko net šeši atrankiniai turai: Švenčionyse, Radviliškyje, Lazdijuose, Kupiškyje, Kaišiadoryse ir Rietave. Pirmąsias vietas juose užėmę kolektyvai bus pakviesti atvykti į finalinį koncertą, kuris vyks lapkričio 14-ąją Prienuose.

Konkursą organizuoja Lietuvos neįgaliųjų draugija, o finansuoja Lietuvos Kultūros taryba bei Neįgaliųjų reikalų departamentas.

Šventinį koncertą „Vilties paukštė 2023“ Rietave pradėjo Kultūros centro mergaičių šokių kolektyvas, vadovaujamas Aldonos Mickuvienės. Jis pradžiugino žiūrovus šokiu „Laivelis“.

Kadangi šiais metais minima Klaipėdos krašto prisijungimo prie Lietuvos 100-o metų sukaktis, tad ir dainos, skambėjusios šiame konkurse, skirtos šiai sukakčiai paminėti.

Ne vienas kolektyvas pasirinko dainuoti apie jūrą.

Pasaulyje yra net 44-ios šalys, kurios neturi priėjimo prie jūros. Jeigu ne vienas drąsus žingsnis, Lietuva taip pat galėjo amžiams prarasti uostą ir priėjimą prie Baltijos jūros.

Atsikuriančios valstybės vadovai suprato, kad išėjimas prie Baltijos jūros šaliai yra gyvybiškai svarbus, deja, Paryžiaus taikos konferencijoje braižant naujas Europos sienas, Klaipėdos kraštas nebuvo perduotas Lietuvai, kadangi šalis dar nebuvo teisiškai pripažinta.

Lietuvos ministras pirmininkas ir užsienio reikalų ministras Ernestas Galvanauskas nusprendė imtis veiksmų ir padedamas kelių artimiausių bendražygių parengė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos planą.

Sudaryta ypatingos paskirties rinktinė, kurios sudėtyje buvo Lietuvos reguliariosios kariuomenės kariai, šauliai, savanoriai, studentai ir net gimnazistai. Operacijai vadovavo Lietuvos kariuomenės kontržvalgybos viršininkas Jonas Polovinskas – iš sausio 13-osios į 14-ąją jis gavo įsakymą užimti Klaipėdą.

Nutraukus kovos veiksmus, Klaipėdos krašto likimas buvo sprendžiamas prie derybų stalo. Į Klaipėdą atvykusi ambasadorių konferencijos ypatingoji komisija šį kraštą pripažino Lietuvai. Tai buvo nepaprasta dovana visai valstybei Vasario 16-osios proga.

Padėkos ir sveikinimai

Gausiai susirinkusius konkurso dalyvius pasveikino ir pati renginio sumanytoja, Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė. Ji tarė padėkos žodžius mergaičių šokio kolektyvui bei visiems, atvykusiems į Rietavo kultūros centrą, pasveikino meno kolektyvus, jų vadovus bei svečius.

nuotrauka
 Lietuvos neįgaliųjų draugijos renginių organizatorė Saulė Vėjelienė
 

„Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininko vardu noriu pasveikinti ir palinkėti, kad ši diena būtų kupina įspūdžių, gerų emocijų, kad būtų mažiau jaudulio. Praleiskime ją su daina apie jūrą, visiems linkiu geros popietės ir skambių dainų“, – kalbėjo S. Vėjelienė.

Rietavo savivaldybės vicemerė Kristina Krasauskienė džiaugėsi, kad „Vilties paukštė 2023“ šįkart vyksta būtent Rietave ir kad taip skatinamas regionų savitumas, bendruomeniškumas, dalinamasi geromis emocijomis.

Jai antrino Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas, atkreipęs dėmesį į tai, kad susirinkusiųjų džiaugsmas ir entuziazmas parodo, kaip reikia gyventi ir mėgautis kiekviena diena.

Dalyvių pasirodymus vertino komisija, kurios pirmininkas buvo Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinskas. Kiti nariai: Rietavo kultūros centro folkloro ansamblio „Kadaginis“ ir liaudiškos muzikos kapelos „Subata“ vadovė Aida Liutikienė, choro „Jūrava“ vadovė Vytautė Jonuškienė ir Tverų filialo folkloro ansamblio „Kermušie“ vadovas Arūnas Gedmantas.

Scenoje pasirodė net devyni kolektyvai: Mažeikių neįgaliųjų centro mišrus vokalinis ansamblis „Skambesys“, Telšių neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Žemaitija“, Pagėgių neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Rambynas“, Jurbarko neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Žiburys“, Šilutės neįgaliųjų draugijos moterų vokalinis ansamblis „Nendrė“, Radviliškio neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Gabija“, Telšių neįgaliųjų ir neįgaliųjų pensininkų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Unoravi“, Kaišiadorių neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Svajonė“ ir Šiaulių rajono Kuršėnų moterų vokalinis ansamblis „Svaja“.

Komisijos bendru sutarimu į finalinį koncertą, kuris vyks Prienuose, keliaus Kaišiadorių neįgaliųjų draugijos mišrus vokalinis ansamblis „Svajonė“.