Naujausios
Sveikinimo žodžiai iš širdies
Šventę pradėjo Rietavo savivaldybės I. Oginskio viešosios bibliotekos direktorė Erika Pranckevičienė, nuoširdžiai pasidžiaugusi visais, taip gausiai susirinkusiais į renginį.
„Šiemet suskambėjo 85 laikrodžio dūžiai bibliotekai. Džiaugiamės šia sukaktimi ir dėkojame, kad susirinkote pabūti, pabendrauti ir pasidžiaugti kiekviena akimirka drauge. Proga išties neeilinė, iškili ir labai laukta“, – kalbėjo E. Pranckevičienė.
Gausių linkėjimų visam bibliotekos kolektyvui negailėjo ir Rietavo savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas. „Manau, jog kiekvieno žmogaus, mėgstančio knygas, svajonė yra ramų vakarą atsigulti su knyga ir su ja gyventi. Noriu kiekvienam skaitytojui ir knygos mylėtojui palinkėti, kad tas noras visada išliktų ir nepradingtų“, – linkėjo jis ir perdavė sveikinimo bei padėkos žodžius ir nuo mero Antano Černeckio.
O štai į sceną užlipęs Seimo narys Jurgis Razma pastebėjo, kad tokio jubiliejaus, nutiesiančio istorinį tiltą nuo tarpukario Lietuvos iki šių dienų, sulaukia toli gražu ne kiekvienas lietuvis. „Toliau gyvuokite ir džiuginkite savo skaitytojus“, – linkėjo J. Razma.
Originaliai atsineštą dovaną su užrašu „Biblioteka“ pristatė Rietavo Mykolo Kleopo Oginskio meno mokyklos direktorius Nerijus Jasinskas. Pasigirdus salėje garsiems plojimams, ši dovana tuoj pat buvo iššifruota: „B – viduje yra braškių, I – imbieras, B – bambonkės, L – tokia visiems gerai žinoma guma su pavadinimu, „Love is“, I – irisų esam įdėję, O – obuolių, T – saldainių „Toffifee“, E – eglutė, žinokit, tikrai tilpo ir ji į šią dėžutę, K – kava, A – o svarbiausia – šita raidė, nes įdėjome aukso, skirto visam jūsų kolektyvui“, – paaiškino mokyklos direktorius.
Bibliotekos susikūrimo istorija
1855 metais Irenėjaus Oginskio dvare buvo biblioteka, turtinga įvairiausių knygų, periodinės spaudos komplektų lenkų, vokiečių, prancūzų, rusų ir lietuvių kalbomis. Deja, rūmuose kilus gaisrui, visi leidiniai sudegė.
Kiek vėliau, 1914 metais, Blaivybės draugija atidarė biblioteką-skaityklą-arbatinę, kurioje visi rietaviškiai galėjo ne tik knygų paskaityti, bet ir arbatos išgerti.
Dabartinės Rietavo miesto bibliotekos įkūrimo data laikomi 1937-ieji metai. Pirmasis jos vadovas buvo Rietavo pradžios mokyklos vedėjas Motiejus Šileika. Nuo 1955 metų Rietavo rajono bibliotekai vadovavo Stasė Zalepūgienė – pirmoji Rietavo bibliotekininkė, turėjusi specialų išsilavinimą ir savo darbu pelniusi žmonių pagarbą.
1965–1973 metais bibliotekai vadovavo Aleksandra Strodumskytė-Petkevičienė. Kiek vėliau Jovita Jovaišienė, kuriai 1982 metais buvo suteiktas Kultūros žymūnės vardas.
1995–2001 metais Rietavo miesto bibliotekai vadovavo Ilona Dovidavičienė. Daug jėgų ir žinių Rietavo bibliotekai atidavė ir bibliotekininkės Laima Kuncienė, Aniceta Žeimienė, Janina Ciparienė, Danielė Grauslienė.
2000 m. Rietavo miesto bibliotekai buvo suteiktas viešosios bibliotekos statusas, prie jos buvo prijungtos septynios Rietavo savivaldybės teritorijoje veikusios kaimų bibliotekos – Labardžių, Liolių, Daugėdų, Tverų, Medingėnų, Pelaičių ir Girdvainių.
Nuo 2008 m. lapkričio bibliotekos direktore tapo Nijolė Krajinienė, o 2012 m. ją pakeitė iki šiol bibliotekai vadovaujanti E. Pranckevičienė.
Padėkos bibliotekos draugams ir bičiuliams
Už nuoširdų bendradarbiavimą ir visokeriopą pagalbą stiprinant Rietavo savivaldybės Irenėjaus Oginskio viešąją biblioteką ir įgyvendinat iniciatyvas, biblioteka savo draugus ir bičiulius pagerbė padėkomis.
Kiekvienam padovanotas ir specialūs šiai bibliotekos 85-erių metų sukakčiai pagaminti knygų skirtukai, kuriuos piešė Rietavo lopšelio darželio „Kačiukų“ grupės vaikai (auklėtoja Daiva Daukšienė), Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos pradinių klasių 2a, 2b, 3c mokiniai (mokytojos Daiva Norkuvienė, Birutė Butkuvienė ir Irena Kaulienė) bei Rietavo sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Rietavo viltis“ nariai.
Šventinį vakarą vainikavo aktorės Aldonos Vilutytės ir muzikanto, autorinių dainų atlikėjo Andriaus Zalieskos-Zalos muzikos ir poezijos programa „Pasinesusikalbėjimai“ ( Daivos Čepauskaitės eilėraščiai, Andriaus Zalieskos-Zalos dainos).
