
Naujausios
„Stovi sustirę“
„Žmogus turi didžiausius tvartus. Kodėl negina ten savo gyvulių?!“ – retoriškai klausė skambinusysis. Jis pasakojo, kad tie galvijai – ne šiaip kokio apsileidusio ūkininko, bet žemės ūkio kooperatinės bendrovės (ŽŪKB) „Pieno gėlė“ valdybos pirmininko Jono Kuzminsko. Pastarasis esą turi ir galimybių, ir žinių tinkamai pasirūpinti savo banda, tik to ūkiškumo, skambinusiojo žodžiais, labai trūksta.
„Nežiūri jis tų gyvulių, gal tik kartą per savaitę pagirdo ir pašeria. Stovi sustirę ant sniego“, – savo pastebėjimus vieną po kito žėrė labardiškis.
Netrukus tapo aišku, kad ne tik „Žemaitis“ sulaukė nusiskundimų dėl ant sniego Labardžiuose žiemojančių galvijų. Sulaukęs raginimų atvykti ir savo akimis įsitikinti, jog gyvuliai laikomi netinkamai, tą pačią dieną, kaip ir žurnalistai, į Kuzminskų ūkį skubėjo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Telšių departamento Rietavo padalinio vyriausiasis veterinarijos gydytojas-inspektorius Vytautas Blažaitis.
Vėliau „Žemaičiui“ jis pasakojo, kad ūkininkas Kuzminskas mėsinius galvijus laiko dviejose vietose. Viena ganykla atitverta prie ūkininko namų, ten laikoma kiek mažiau, gal keliolika raguočių. O kita ganykla – kaimo pakrašty, šalia senojo Rietavo plento.
Skundai nepasitvirtino
Veterinarijos gydytojas-inspektorius minėjo apsilankęs abiejose ganyklose, apžiūrėjęs, kaip laikomi gyvuliai, kaip jie atrodo, ir nustatęs, kad skundžiamasi visai be pagrindo.
„Skambinęs žmogus pasakojo, neva gyvuliai liesi, neturi nei vandens, nei maisto, stovi lauke be jokios pastogės. Iš tikrųjų nuvykęs į vietą pamačiau, kad nieko panašaus. Gyvuliai įmitę, turi ir ėst, ir gert. Pasislėpti nuo šalčio jiems įrengti didžiuliai angarai, tačiau man lankantis bent keli vaikštinėjo lauke“, –
dėstė V. Blažaitis.
Tą patį vaizdą išvydome į Labardžius nuvykę ir mes. Prie senojo Rietavo plento atitvertoje ganykloje saulės voniomis mėgavosi ne keli, bet keliolika galvijų. Vieni ramiai rupšnojo ganyklos vidury jiems pakreiktą šieną, kiti smalsiai stebėjo pravažiuojančiuosius pro šalį. Netrukus prie jų prisijungė ir dar būrelis raguočių, išlindusių iš ganyklos pakrašty pastatyto angaro.
Gyvuliai neatrodė nei sušalę, nei sulysę.
„Neįsakysi pasilikt viduj“
„Ten laikomi vien tik mėsiniai galvijai. Jų fiziologija tokia. Jei bus sudaryta galimybė išeiti į lauką, net prie didžiausio minuso neįsakysi pasilikt viduj – vis tiek trauks į gryną orą. Pieninių veislės galvijai kitokie, jiems jau būtų pavojinga tokiam šalty, o mėsiniai nebijo. Įpratę nuo mažumės prie bet kokios temperatūros“, – dėstė V. Blažaitis.
Pasak jo, Lietuvoje temperatūra nenukrenta tiek žemai, kad tai jau būtų pavojinga šiems galvijams. Žinoma, svarbu, kad jie turėtų pakankamai ėsti bei gerti. Ir kad būtų sudaryta galimybė bet kada užeiti į tvartą ar kitą patalpą, apsaugotą nuo skersvėjo.
O dėl to, kad žmones šiurpina ant sniego Labardžiuose besiganantys galvijai, V. Blažaitis sakė labai nesistebintis. Esą anksčiau tokių mėsinių veislių Lietuvoje nebuvo, o pienines karves augintojai turėdavo kiek įmanydami saugoti nuo šalčio. Todėl ir susiformavusi nuomonė, jog galvijai bijo minusinės temperatūros.
Kas briedžiui miške stoginę pastato?
Telefonu „Žemaičio“ kalbintas ŽŪKB „Pieno gėlė“ valdybos pirmininkas J. Kuzminskas, išgirdęs, kuo domimės, iškart paskubėjo informuoti, jog minėtieji galvijai – jo sūnaus. Esą dėl to tik girdėjęs, kad tądien ūkyje lankėsi VMVT specialistas, bet ką konkrečiai nustatęs, pasakyti negalįs.
Ir dėl to, kad kažkas skundžiasi galvijų laikymo sąlygomis, esą visiškai nesistebintis, mat tokių skundų būta ir anksčiau.
„Gerai, kad žmonės rūpinasi. Galiu jiems pasakyti tik tiek, kad gyvuliai pašerti, prižiūrėti, turi kur šiltai atsigult ir nuo vėjo pasislėpt. Aišku, dideliam šalty ir jiems tam tikras diskomfortas yra, bet kuo puikiausiai išgyvena šitoj šiųmetinėj atšiaurioj žiemoj“, – aiškino labardiškis.
Vyras pasakojo, kad sykį per neapsižiūrėjimą viena telyčia atsivedė veršiuką spaudžiant 15-os laipsnių šalčiui. „Ir nieko jam neatsitiko. Tai mėsiniai galvijai. Jie visiškai yra prisitaikę gyventi tokiom sąlygom“, – aiškino J. Kuzminskas.
O pokalbį baigė retoriniu klausimu: „Kas briedžiui žiemą miške stoginę pastato?“