Sovietinį karį nuvers?

Sa­vi­val­dybės me­ras An­ta­nas Čer­nec­kis „Že­mai­čiui“ sakė, kad pa­minklą ruo­šia­ma­si nu­griau­ti, tie­sa, tik su­tvar­kius vi­sus rei­ka­lin­gus for­ma­lu­mus, ga­vus Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to su­ti­kimą, mat kapinės įtrauk­tos į kultū­ros ver­ty­bių sąrašą.
„Nes­ku­bam, kad viens, du – ir nu­griau­ti iki ge­gužės 9-os, kaip kad ki­ti kal­ba. Ne­da­rom iš to po­li­ti­kos. Tie­siog at­ėjo lai­kas. Ru­si­jos kon­su­la­tas kaž­ka­da jį tvarkė, res­tau­ra­vo, bet nei to kon­su­la­to likę, nėra kam už­siim­ti. Pa­mink­las ka­pinė­se išs­tovė­jo daug metų, per tą laiką ap­triu­šo, tai taip ar taip jau reikėtų ar­ba jį tvar­kyt, ar­ba nu­kelt. O ka­dan­gi at­nau­jin­ti nėra kam ir, at­ro­do, kad grei­tu lai­ku nie­kams nerūpės, tai tie­siog rei­kia su­tvar­kyt tą vietą. Į ka­rių ka­pi­nes ir ap­la­mai į ka­pi­nes mes žiū­rim pa­gar­biai, at­sar­giai ir su­tvar­ky­sim ra­miai. Juk tie žmonės, did­žio­ji da­lis, ne sa­vo no­ru čia at­ėję, o žuvę ka­riai“, – sakė A. Čer­nec­kis.
Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė jau yra iš­siun­tu­si raštą Kultū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Tel­šių sky­riui, pra­šy­da­ma lei­di­mo pa­minklą nu­kel­ti, nes to­kių spren­dimų, me­ro žod­žiais, ne­ga­li priim­ti tie­siog „iš ke­purės“. Tad šiuo me­tu lau­kia­ma de­par­ta­men­to at­sa­ky­mo, nors jis kaip ir aiš­kus – lei­di­mas grei­čiau­siai bus duo­tas, nes žod­žiu jau yra ap­kalbė­ta, trūksta tik ofi­cia­lių do­ku­mentų.
Be to, kad pa­mink­las būtų nu­vers­tas, o ne liktų stovė­ti, pa­si­sa­ko ir di­desnė da­lis Rie­ta­vo sa­vi­val­dybės gy­ven­tojų. Rie­ta­viš­kius bu­rian­čio­je so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ grupė­je vie­na Sa­vi­val­dybės dar­buo­tojų sa­vo ruož­tu su­rengė ap­klausą, pra­šy­da­ma iš­sa­ky­ti nuo­monę minė­tu klau­si­mu. Ir nors ši ap­klau­sa ne­bu­vo ofi­cia­li, anot me­ro, du treč­da­liai jo­je da­ly­va­vu­siųjų pa­si­sakė už pa­mink­lo nu­grio­vimą.
A. Čer­nec­kis sakė ne­tgi matąs ga­limą spren­dimą to pa­mink­lo vie­to­je, pa­vyzd­žiui, pa­sta­ty­ti kry­žių, kaip tai da­ro­ma žu­vu­siems par­ti­za­nams at­min­ti, bet abe­jojąs, ar kas nors to norės.
Am­ži­no­jo poil­sio vietą, kur pa­lai­do­ti 158 So­vietų Sąjun­gos ka­riai, vis dar lan­ko čia at­gu­lu­siųjų gi­minės, ja būti­na rūpin­tis, pri­žiūrė­ti. Ta­čiau pa­ts pa­mink­las, me­ro nuo­mo­ne, Uk­rai­no­je vyks­tan­čio ka­ro fo­ne ga­li kel­ti prie­šta­rin­gus jaus­mus, tad būtų me­tas su juo at­si­svei­kin­ti.
Am­ži­no­jo poil­sio Rie­ta­vo žemė­je at­gulę so­vietų ka­riai žu­vo 1944 m. spa­lio 4 dieną. 145 ka­riai yra ži­no­mi, 13 – ne­ži­nomų. Jų kap­vietė pa­sku­tinį kartą bu­vo tvar­ky­ta 2003 m. Ru­si­jos fe­de­ra­ci­jos jos pa­čios lėšo­mis. Pa­mink­las su ru­siš­ku įra­šu „Am­ži­na at­min­tis kri­tu­siems ta­ry­bi­niams ka­riams 1941–1945“ ka­pinė­se sto­vi nuo 1951 metų.
Anot A. Čer­nec­kio, šis so­vie­ti­nius ka­rius šlo­vi­nan­tis pa­mink­las – vie­nin­te­lis toks, likęs Rie­ta­vo sa­vi­val­dybė­je.
„O juk bu­vo aikštėj pa­mink­lai, bu­vo prie „Se­nukų“ pa­mink­las. Bu­vo dau­gybė tų pa­minklų pri­sta­tinė­ta. Kai at­ėjo rusų vald­žia, Laisvės pa­minklą nu­griovė aikštėj, at­ėjus ne­prik­lau­so­my­bei – jis vėl bu­vo at­sta­ty­tas. Taip su tais pa­mink­lais yra, – sakė me­ras. – O pa­tys lie­tu­viai elgė­si pa­kan­ka­mai san­tūriai, taip karš­ta­ko­šiš­kai ne­puolė tų so­vie­ti­nių pa­minklų nai­kin­ti, griau­ti.“
Kultū­ros de­par­ta­men­to spren­di­mas dėl pa­mink­lo Rie­ta­vo ka­pinė­se sa­vi­val­dybę turėtų pa­siek­ti jau šio­mis die­no­mis.