„Žemaičio“ nuotr.
Vienas iš žemdirbių reikalavimų
Praėjusį ketvirtadienį vykęs Rietavo savivaldybės tarybos posėdis sukėlė kaip niekad daug triukšmo ir judesio Rietave – prieš posėdį į centrinę miesto dalį traktoriais suvažiavo kelios dešimtys ūkininkų, protestuojančių prieš Savivaldybės planus nuo kitų metų didinti žemės mokestį.
„Žemaičio“ nuotr.
Meras sutiko, jog pritrūko dialogo su ūkininkais

Diskusija dėl žemės mokesčio didinimo iš Laisvės aikštės, kur susitikti su ūkininkais išėjo meras Antanas Černeckis bei Tarybos nariai, vėliau persikėlė į Savivaldybės posėdžių salę. Prieš pradedant svarstyti tą dieną Tarybos darbotvarkėje numatytus klausimus, Rietavo ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Šniaukaitė-Pudževelė merui įteikė 388-ių savivaldybės gyventojų pasirašytą peticiją, kuria išreikštas nepritarimas Savivaldybės administracijos užmojams nuo kitų metų žemės ūkio paskirties žemės mokesčio tarifą didinti nuo 0,7 iki 0,8 procento.

Kitas ūkininkų prašymas, įtrauktas į peticiją, – kad visi klausimai, susiję su žemės ūkiu, būtų priimami tik prieš tai į diskusiją įtraukus ir žemdirbius.

Peticiją perskaitęs meras Antanas Černeckis sakė nesutinkantis su joje išsakytu priekaištu, kad Savivaldybė nori pasipelnyti ūkininkų sąskaita. Meras priminė, kad užpernai po masinio žemės vertinimo buvo siūlyta šio mokesčio tarifus daryti dar didesnius, kuo kitos savivaldybės ir pasinaudojo, tačiau Rietavo savivaldybė esą viena iš nedaugelio pritaikė minimalius tarifus.

Ir dabar vidutinis žemės mokestis Rietave – vienas mažiausių, bent jau lyginant su kaimyninėmis savivaldybėmis. A. Černeckis vardino, kad Rietave vidutiniškai už vieną hektarą mokama 6,92 euro, Plungėje – 7,75, Tauragėje – 8,19, Telšiuose – 8,51, Kelmėje – 11,31, Šilalėje – 9,84, Skuode – 9,04, o Kretingoje – net 11,75 euro.

„Mes esam patys mažiausi mokėtojai. Turėtume būti labai bagoti, Kuveitas ar kas, kad nerinktume mokesčių. Bet nesam, kiekvieną centą skaičiuojam. Šiandien diskusijoje su ūkininkais priekaištauta, kad pokalbio nebuvo... Taip, buvo kovidas, nesikalbėjom ir negalėjom kalbėtis, bet dabar, kai darot susirinkimus ir sprendžiat savo problemas, – pasikvieskit“, – ragino meras.

Pasak jo, padidinus žemės mokesčio tarifą 0,1 procento, ūkininkams už hektarą vidutiniškai reikės mokėti 95-iais centais brangiau. Esą tai nėra nepakeliama našta, o Savivaldybei bus finansinė paskata prisidėti prie bažnyčių, kelių remonto, viešųjų erdvių priežiūros.

A. Černeckis priminė ir tai, kad ūkininkai gauna dosnias Europos Sąjungos išmokas, be to, neblogai uždirba ir iš savo produkcijos ir tuo gerbūviu mokesčių forma solidariai turėtų dalintis su kitais.

Apginti ūkininkų pozicijos prie mikrofono atsistojo ūkininkas Ramūnas Jurkus. „Esam išsilavinę ir žinom, kad mokesčius reikia mokėti. Suplanuotas tarifo didinimas nėra radikalus, bet žmonės pyksta, kad nebuvo jokios diskusijos. Prieš penkerius metus mero kabinete kalbėjom ir sutarėm, jog būsim kviečiami dalyvauti sprendžiant visus su žemės ūkiu susijusius klausimus, tačiau neseniai sužinojom, kad be mūsų nuspręsta didinti tarifą. Kažkas pasakė – sekit posėdžius ir viską žinosit. Mes dirbam savo darbus ir neturim kada sekti, kokie sprendimai priimami, todėl norim priminti ankstesnį mūsų susitarimą“, – kalbėjo jis.

Mero teirautasi, kiek eurų daugiau šio mokesčio būtų surenkama padidinus tarifą. A. Černeckis atsakė, kad augimas būtų neženklus – tik apie 20 tūkst. eurų per metus, tačiau didinimas neišvengiamas, nes nepadarius to dabar esą ateity tektų kelti jau radikaliai.

Dar kiek padiskutavę, Tarybos nariai nutarė taupyti laiką ir pereiti prie balsavimo. Prieš žemės mokesčio tarifo didinimą balsavo Vytautas Blažaitis, Mikas Jusys, Viktoras Krajinas, Algimantas Mickus, Alfredas Mockus, Augustas Šlimas ir Edmundas Žilevičius, tačiau pritariančiųjų balsų buvo gerokai daugiau ir jų užteko sprendimui patvirtinti.