Linos RUIBIENĖS nuotrauka
„ABOVO red“ atstovas pristatė vėjo jėgainių parko projekto svarbą ir naudą
Rugpjūčio 31-ąją į Rietavo savivaldybės administracijos posėdžių salę pirmą kartą susirinkę Savivaldybės kolegijos nariai nagrinėjo keturis klausimus. Daugiausiai užtrukta aptariant planus Rietavo, Daugėdų ir Medingėnų seniūnijose statyti vėjo jėgaines.

Gyventojams trūksta informacijos

Planuojamas statyti vėjo jėgainių parkas Rietave pastaruoju metu gana aktyviai aptarinėjamas. Gyventojų nuomone, daugiau nei pusšimtis jėgainių tokio dydžio savivaldybei yra gerokai per daug. Nerimaujama ne tik dėl vizualinės taršos. Žmones baugina girdimos kalbos, kad jėgainės skleis vibraciją, o gyvenamosiose teritorijose bus matomi besisukančių sparnų šešėliai.

Protestuodami prieš vėjo jėgainių statytojų planus, gyventojai ėmė rinkti nepritariančiųjų jiems parašus. Surinkti 900 parašų parodė, kad nemaža dalis visuomenės išties yra nusistačiusi nepalankiai.

Kaip reikalauja įstatymai, jėgainių statytojai kvietė gyventojus dalyvauti susitikime ir jėgainių parko pristatyme. Informacija apie jį buvo skelbiama internete, tačiau skelbimas pasirodė likus tik porai dienų iki pristatymo. Dalis gyventojų šio kvietimo nė nespėjo pamatyti.

O posėdžiaujant Kolegijai Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis kalbėjo, kad vėjo jėgainės vis dar naujovė, ir priminė, kad kadaise Rietavas buvo pirmasis miestas Lietuvoje, kur išdygo vėjo jėgainė. Nors elektros ji ir negamino, bet pumpavo dvarui vandenį.

„Po daugybės metų mes ir vėl sugrįžtame prie vėjo jėgainių ir, svarbiausia, turime surasti vieningus susitarimus, kad mūsų pasirinkimai ir veiksmai būtų atlikti teisingai. Net liaudies išmintis byloja, kad reikia devynis kartus pamatuoti ir tik tada – dešimtąjį kartą – kirpti“, – kalbėjo A. Černeckis.

Atsakyti į visus rūpimus klausimus į Kolegijos posėdį buvo pakviesti šio projekto vystytojų atstovas – „ABOVO red“ vykdantysis projektų direktorius Arnoldas Puodžius. Jis papasakojo, kokią naudą iš vėjo jėgainių parko gaus tiek Savivaldybė, tiek visa bendruomenė.

Baimę sukelia nežinomybė

„ABOVO red“ atstovas pasakojo visada iš gyventojų sulaukiantys daugybės klausimų, abejonių ir diskusijų. Tad norėdamas užbėgti už akių akcentavo, kad įmonė remiasi Vokietijos, sukaupusios itin didžiulę patirtį vėjo elektrinių parkų vystymo srityje, pavyzdžiu.

A. Puodžius patikino, kad vėjo elektrinių keliamas garsas ar šešėliavimas neviršys leistinų normų, o magnetinio lauko, žemo dažnio bangų ar vibracijos poveikio žmonių sveikatai, kaip parodė atlikti išsamūs tyrimai, tikrai nėra.

Bendruomenei svarbūs ir piniginiai klausimai. Suskaičiuota, kad nuo kiekvienos vėjo elektrinės bendruomenė turėtų gauti apie 25 tūkst. eurų per metus. O Savivaldybės biudžetas pasipildytų nekilnojamojo turto mokesčiu.

„ABOVO red“ atstovas pasakojo, esą patirtis rodo, kad vos prasidėjus vėjo elektrinių parkų vystymo darbams, tuose rajonuose ženkliai padidėja įvairių paslaugų, tokių kaip maitinimo ar apgyvendinimo, poreikis.

„Įgyvendinant projektus, visų pirma reikia samdyti geodezininkus, matininkus ar dar kitus specialistus, sukuriama ir kelių infrastruktūra“, – kalbėjo A. Puodžius.

A. Černeckis sutiko, kad nauda iš tokios kaimynystės vietos bendruomenėms tikrai turėtų būti nemaža, ir pasidalino idėjomis, kur būtų galima tuos pinigus investuoti. Vienas iš pavyzdžių – šiferinius (asbestinius) stogus pakeisti į ekologiškesnes dangas.

Naujas veidas – trims teritorijoms

Kolegijos posėdžio metu aptarti ir kiti aktualūs klausimas. Vienas jų – Vyriausybės reikalavimas Savivaldybėms iki 15 proc. viešųjų paslaugų pirkti iš nevyriausybinių organizacijų.

Pasak mero, Rietavo savivaldybė šiuo klausimu yra truputį užstrigusi. Tariamasi, kad būtų naudinga paskelbus konkursą iš laimėjusios nevyriausybinės organizacijos nupirkti konsultavimo ir pagalbos rašant projektus paslaugą, kuri labai praverstų bendruomenėms, norinčioms per projektinę veiklą prisitraukti pinigų savo veikloms.

Architektūros skyriaus vyresnioji specialistė Kristina Ligutienė papasakojo, kad Savivaldybės administracija nusprendė dalyvauti nacionaliniame architektūros ir urbanistikos projekte „Išmanusis miestas 10“.

Šio projekto tikslas yra miestams pasirengti teritorijų atnaujinimo sprendinius, kad būtų galima miestų erdves pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams.

Dalyvaudamos šiame projekte jau pasipuošė ir atsinaujino net 32 savivaldybės, o dar 11 šiais metais išreiškė norą prisijungti.

Po atrankos buvo pateiktos trys Rietavo savivaldybės vietovės: Malūno tvenkinys su salomis dvarvietėje, sklypas tarp Vingio ir Pievų gatvių bei VšĮ „Veiklus Rietavas“ teritorija. Biudžetui šių erdvių vizualizacijos atsieis 14 tūkst. eurų (be PVM).

Vicemerė Kristina Krasauskienė posėdžio metu pristatė kitą projektą „Miestai-dvyniai“, skatinantį savivaldybių bendradarbiavimą. Viena iš dalyviams būtinų sąlygų – turėti partnerį iš kitos Europos šalies. Tikėtina, kad tokiu Rietavo partneriu tarps Vokietijos Zarbeko bendruomenė. Planuojama kitąmet jos atstovus pakviesti į Mykolinių šventę.

Kolegijos nariai bei meras siūlė gerai apgalvoti galimybę į šį projektą įtraukti ir dar vieną partnerį – latvius, mat Mykolinių šventėje dalyvauja ir svečiai iš Gulbenės.

Kur dėti statybines atliekas?

Tarybos ir Kolegijos narys Albinas Maslauskas iškėlė klausimą, ką daryti, kad Lopaičiuose prie buitinių atliekų konteinerių pakelėse, šalia kapinių gyventojai nemestų statybinių atliekų.

Meras A. Černeckis pritarė, kad ši problema išties yra aktuali ir kitose seniūnijose, o vienas iš jos sprendimo būdų galėtų būti filmavimo kameros.

Kitas Tarybos ir Kolegijos narys Viktoras Krajinas domėjosi, kokia situacija su nuovažomis, kurias buvo planuota įrengti į gyventojų sklypus prie kelio Narbutiškė–Akmenskinė. A. Černeckis komentavo, kad situacija sprendžiama, žmonių teisės buvo pažeistos, o tiesos reikia ieškoti teismuose...