Geriausias Nacionalinėje krepšinio lygoje – plungiškis

Dai­niaus LUKŠ­TOS nuo­trau­ka
I. Ra­zu­tis su ko­man­do­mis du­kart yra tapęs ir NKL čem­pio­nu
Ko reikia, norint būti geru krepšininku? Ūgio? Greičio? Plungiškis Ignas Razutis sako nesantis nei labai aukštas, nei labai greitas, tačiau šį sezoną jis pripažintas geriausiu antrosios pagal pajėgumą Lietuvoje Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) žaidėju. Gebėjimas aikštelėje puikiai gintis ir rengti atakas, išnaudoti priešininkų silpnybes bei sumaniai remtis komandos draugų stiprybėmis – tokie Igno pranašumai, kuriais jis lenkia ir aukštai šokančius, ir greitai bėgančius krepšininkus.

Lyderis nuo mažumės

Kad yra geras žaidėjas, Ignas sako žinojęs jau vaikystėje. Jau tuomet buvo lyderis ir jausdavo erzelį dėl komandos draugų nesėkmių.

„Buvau geresnis ir nesuprasdavau, kodėl aš galiu, o kiti – ne, nesuvokdavau, kad ne visiems duota... Daug reikalaudavau iš jų, pykdavau. Tiesiog labai norėdavau laimėti“, – prisimindamas pačią pradžią atviravo I. Razutis. Jis neslepia, kad dėl tokio jo charakterio nepavykdavo išvengti ir konfliktų.

„Tikrai nebuvau saldainis ir treneriams“, – juokiasi.

Formuoti Igno, kaip krepšininko, charakterį teko šviesaus atminimo Lolitai ir Gintautui Vaitkevičiams, Milgerdui Skuodui bei nusipelniusiu Lietuvos krepšinio treneriu pripažintam Genadijui Glikmanui.

Kiekvienas jų Igną ugdė vis kažką nuo savęs pridėdamas, ir visiems šiems treneriams už tai žinomas krepšininkas šiandien sako esąs dėkingas. Tačiau labiausiai įsiminusios G. Glikmano pamokos. Griežtumu ir reiklumu nuo seno garsėjantis treneris sugebėjo kietakakčiui jaunuoliui įdiegti, kad saldūs pergalės vaisiai ir išsvajoti rezultatai krepšinyje, kaip turbūt ir bet kuriame kitame sporte, pasiekiami tik juodu darbu. Be to tik gali stebėti viršukalnę, bet aukštyn neužkopsi, kad ir kaip tą žaidimą mėgtum, kad ir koks geras manytum esantis.

Atrodo, Ignas tą suprato dar mokykloje, nes jau tada su komandomis skynė pergales varžybose. Tarp jaunųjų krepšininkų jo pavardė minėta ir kaip rezultatyviausio.

Įkvėpė „Olimpas“

Kaip Ignas atėjo į šį sportą? Tai nėra ta istorija, kai pamatę atžalos gabumus ją krepšinio treneriams už rankos atveda tėvai. Tiesiog plungiškis visada mėgo bumbsinti kamuolį kieme su draugais. Žaisti sekėsi, todėl antroje klasėje ir pagalvojęs – kodėl gi nenuėjus? Jo amžiaus grupės žaidėjų tuomet nebuvo, tad treniruotis teko su vyresniais.

Yra išmėginęs ir kitų sporto šakų, tačiau oranžinis kamuolys užkabinęs labiausiai.

O tapti krepšininku įkvėpė savo auksinius laikus kai Ignas dar buvo vaikas išgyvenęs Plungės „Olimpas“.

„Nueidavom į varžybas ir ten tokia gera atmosfera būdavo, tokius laimingus žmones matydavau, tokias emocijas! O juk buvo sunkesni laikai... Tas ir suteikė svajonę.“

Svajonė buvo graži, tačiau Plungėje gimęs ir augęs bei čia mokyklą baigęs krepšininkas, prireikus rinktis studijas, pasuko ne į sportą, o į... viešąjį administravimą. Po to sekė ir politikos magistrantūros studijos.

Šiandien Ignas nė pats nežino, kodėl pasirinko tai, kas niekaip nesusiję nei su taip mėgstamu žaidimu, nei apskritai su sportu. Tiesiog aštuoniolikmečiui nuspręsti, ką jis veiks visą gyvenimą, nebuvę taip paprasta. Todėl, matyt, ir pasukęs ta kryptimi, kurioje jam iki šiol, einant jau 34-uosius metus, beveik neteko dirbti.

Žaidžia Žemaitijos komandose

Plungė, Telšiai, Mažeikiai, Tauragė, Palanga, Šilutė – penki Žemaitijos miestai, už kurių komandas Ignas per savo krepšininko karjerą yra žaidęs.

Neslepia – pasiūlymų yra sulaukęs ir iš kitų miestų komandų, bet visada prijautė Žemaitijai ir sąmoningai pasirinkdavo garsinti jos vardą.

O Igno Razučio pavardė nuo jo karjeros pradžios Tauragės „Bremena-KTU“ komandoje 2006 m. iki dabar, kai jis, kaip įžaidėjas, neša Telšių komandos vėliavą, sporto žiniasklaidoje vienu ar kitu aspektu skamba nuolat.

Plungiškis 2010–2011 metais su Palangos „Nagliu-Adakriu“ žaidė ir Lietuvos krepšinio lygoje (LKL). Paragauti, ką reiškia žaisti aukščiausioje lygoje Lietuvoje, dar teko ir 2014–2015 m. atstovaujant Mažeikių „Mažeikiams“.

Nors abi komandos aukščiausioje lygoje nesužibėjo, Ignui tai buvusi didžiulė patirtis.

„Ten jau profesionalus sportas. Per trumpą laiką turi parodyti geriausią rezultatą, – sako I. Razutis. – Tačiau laikiausi. Matyt, sekėsi gerai, jei paskui neatleido.“

Labiau vertina komandinę sėkmę

Dukart NKL čempionas su komanda nugalėtojų taurę į viršų tikėjosi kelti ir šįmet. Kol dėl koronaviruso pandemijos sezonas nebuvo sustabdytas, „Telšiai“ turnyro lentelėje užėmė antrąją vietą ir nuo pirmojoje pozicijoje atsidūrusios komandos atsiliko tik vienu laimėjimu.

„Apmaudu, kad taip įvyko. Turėjom šansą laimėti. Viduje jautėme, kad galime“, – nusivylimo neslėpė krepšininkas.

Nors sezonas ir baigėsi labai netikėtai, I. Razutis jį vis tiek vadina bene pačiu sėkmingiausiu. Mat tai yra ir „Telšių“ didžiausias pasiekimas, o plungiškiui – kone karjeros viršukalnė. Ignas pripažintas naudingiausiu 2019–2020 m. sezono krepšininku (vidutiniškai per 29 minutes pelnė po 10,5 taško, atkovojo po 4,3 ir perėmė po 2,5 kamuolio, atliko po 6,6 rezultatyvaus perdavimo ir rinko po 17,4 naudingumo balo).

Pagal perimtus kamuolius ir rezultatyvius perdavimus plungiškis lygoje užėmė pirmąsias vietas. Antroji vieta jam pripažinta ir geriausiai besiginančio krepšininko rinkimuose. I. Razučio pavardė puikuojasi ir simboliniame VIKINGLOTTO-NKL sezono krepšininkų penketuke šalia Augusto Marčiulionio, Manto Ruikio, Klaido Metrikio ir Lauryno Mikalausko.

Taurių ir medalių Razučių namuose jau vargiai ir suskaičiuosi. Antai ir 2013–2014 metų sezoną, dar žaisdamas NKL už „Mažeikių“ komandą, I. Razutis buvo pripažintas geriausiai besiginančiu krepšininku. Pernai su „Telšiais“ NKL pelnius bronzą, jis vėlgi pateko į lygos geriausių krepšininkų penketuką kaip geriausiai besiginantis žaidėjas.

Tačiau asmeninių laimėjimų plungiškis nesureikšmina. Sako, kad jie svarbūs ir širdį glosto, bet mieliau pergales skintų kartu su komanda – kad džiaugtis galėtų visi.

Juk krepšinis ir yra komandinis žaidimas, kuriame svarbus kiekvieno indėlis, sugebėjimas suprasti vienas kitą.

„Aš aikštelėje naudojuosi kitais žaidėjais: išnaudoju komandos draugų stiprybes, organizuoju atakas, mąstau, kaip įveikti varžovus. Žaidėjus lyg virvutėmis tampau. Šitaip ir pats geriau žaidžiu, ir komandai sekasi“, – savo žaidimą apibūdino I. Razutis.

Krepšinio salė Plungėje – skaudi tema

Kol Plungės valdžia giriasi po poros metų mieste atsirasiančiu baseinu, I. Razutis į tokias pagyras numoja ranka. Esą prioritetai, ką statyti pirmiausia, jo nuomone, sudėlioti neteisingai.

„Baseinas – gerai, nesakau, kad jo nereikia. Bet Plungei reikia ir salės. Ar buvot „Žemaitijos suvenyro“ salėje? Ten smirdi pelėsiu... Apmaudu. Krepšinis Plungėje turi tokias gilias tradicijas, turim puikių trenerių, idėjinių žmonių, išlikusią senojo „Olimpo“ dvasią, tačiau pirmiausia vis tiek statome baseiną, o treniruotis nėra kur“, – nuoskaudas išsakė Ignas.

Anot jo, tokiai salei mieste atsiradus, ir krepšinio situacija turėtų pasikeisti. Galbūt pavyktų suburti stiprią plungiškių komandą.

„Būtume galinga jėga. Juk NKL žaidžia daug krepšininkų iš Plungės, o ir „Telšiai“ suburti plungiškių žaidėjų pagrindu.“

Dėkingas žmonai

Kai po varžybų Ignas grįžta į namus Plungėje, jį pasitinka žmona Goda bei jųdviejų vaikučiai – netrukus ketvirtąjį gimtadienį švęsianti Barbora ir pusantrų metukų Rapolas.

Ignas prisipažįsta – jam malonu, kai sūnelis čiumpa kamuolį ir vedasi tėtį žaisti, tačiau sako užaugusio Rapolo svajonių nevaržysiąs.

„Bus tuo, kuo norės būti“, – patikina. Bet kamuolius Razučių pagrandukas jau dabar labai mėgsta, juo labiau kad namuose jų pilnas kambarys.

Dukra Barbora, kaip tikra jaunoji panelė, šiuo metu labiau susidomėjusi rūbų primatavimais. „Persirengia kelis kartus per dieną, – juokiasi laimingas tėtis. – Jai sportas mažai rūpi.“

O visus krepšininko emocijų pliūpsnius po varžybų tenka „sugerti“ Igno žmonai Godai.

„Ne visada grįžtu pačios geriausios nuotaikos. Ji turi atlaikyti visus emocinius proveržius, kartais – ir paguosti. Už tai jai esu labai dėkingas, – šiltai apie savo išrinktąją atsiliepia Ignas. – O kai namuose santarvė, visur sekasi.“

Yra geriausios formos

Vasarą, kai sezonas būna pasibaigęs ir telieka palaikyti gerą fizinę formą, Ignas gali šeimai skirti daugiau laiko. Esą dėl to krepšininko profesija – labai patogi.

Tiesa, Ignas ne tik pats žaidžia krepšinį, bet jau antrus metus šio žaidimo paslapčių moko jaunuosius krepšininkus Plungės sporto ir rekreacijos centre.

Ugdydamas jaunąją kartą plungiškis, atrodo, seka jį treniravusio G. Glikmano pėdomis, nors pats mano, jog kaip treneris dar nėra susiformavęs.

„Esu griežtas. Noriu, kad vaikai sunkiai dirbtų, suprastų, kad tik taip kažko pasieks“, – atvirauja.

Atėjus rudeniui, plungiškis tikisi, jog kuriai nors Žemaitijos komandai vėl bus reikalingas aikštelėje, mat kol kas jaučiasi save atradęs tik krepšinyje ir nori žaisti arčiau namų.

„Dabar esu pačios geriausios formos. Yra ir branda, ir fizinė forma, ir vidinė ramybė. Tik žaisk ir mėgaukis“, – pokalbį baigia geriausias šio sezono NKL krepšininkas.