Naujausios
Išskirtinė žirgo reikšmė Lietuvoje
Pasidžiaugti žirgų pasirodymais atvykęs Plungės rajono savivaldybės meras A. Klišonis prieš prasidedant konkūrui tarė sveikinimo žodį, džiaugėsi matydamas puikius raitelius bei stebėtinai gerą orą.
„Labai smagu, kad Plungėje, Žemaitijos centre, vėl susirinko patys geriausi ir ištvermingiausi raiteliai su savo ristūnais. Šiandien turėsime tikrai puikią ir malonią dieną, o laimės tie, kurie atvyko pasiruošę stipriausiai. Sužinosime, kam šiais metais fortūna šypsosi labiausiai“, – sakė meras.
Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas kalbėjo, kad Plungės šiandien jau niekas nebeįsivaizduoja be tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio bei žirgų konkūro. Gal todėl, kad dvaras nuo seno garsėjo savo žirgais. 1923-aisiais, taigi – lygiai prieš šimtą metų, čia buvo įsteigtas žemaitukų veislės žirgynas. Tai buvo pirmasis Lietuvos valstybinis žirgynas, įsteigtas Vyriausybės siekiant pasirūpinti per Pirmąjį pasaulinį karą nukentėjusiais žemaitukais ir kitomis nacionalinėmis arklių veislėmis.
Pažymint šią sukaktį 2023-ieji yra paskelbti Žirgo metais. Per juos nusidriekusia renginių programa siekiama akcentuoti išskirtinę žirgo reikšmę Lietuvos istorijoje bei kultūroje, papročiuose, tautosakoje, folklore, atkreipti dėmesį į žirgo simbolio svarbą Lietuvos heraldikoje.
„Noriu pasveikinti visus žiūrovus, kurie atėjo pasidžiaugti renginiu, palaikyti dalyvių. O raiteliams noriu palinkėti geros pievos ir, svarbiausia, kad nesusižeistumėt. Gražių visiems varžybų“, – linkėjo A. Bakanauskas.
Susirinkusiuosius sveikino bei visiems, prisidėjusiems prie organizacinio darbo, dėkojo ir viena pagrindinių konkūro organizatorių, žirgų jojimo sporto klubo „Rafaella“ savininkė Genutė Šakienė bei žirgų sporto mylėtoja Judita Stankutė.
Antrą kartą taurė iškeliavo į Šiaulius
Kiekvienais metais varžytis dėl prizinių vietų ir taurių į šį konkūrą susirenka gausus būrys raitelių iš visos Lietuvos.
Pirmieji varžėsi žemaitukų veislės žirgai, o geriausiai įveikti 80 cm aukščio kliūtis sekėsi Rustei Mazrimaitei su žirgu Sidabras, antroji ir trečioji vietos atiteko Ugnei Šveistrytei, jojusiai su žirgais Satinas ir Žirmūnas.
Dėl mero A. Klišonio taurės buvo varžomasi dviejose kategorijose. Žemesnes – 90 cm aukščio – kliūtis geriausiai sekėsi įveikti Gabrielei Elijošiūtei su žirgu Oceane, antroji vieta atiteko Ievai Mačiulskytei ir Žabo, o trečioje vietoje liko Ana Marija Gansauskaitė su žirgu Žabo.
Šokant per 110 cm kliūtį geriausiai pasirodė Elėja Lukytė su žirgu Primadona – šiam duetui atiteko mero A. Klišonio taurė. Antroji vieta skirta Giedriui Butkui ir jo žirgui Crazy, o trečioji vieta – Liepai Valantinavičiūtei ir žirgui Rumba.
Ne pirmus metus Plungėje vykstančiuose žirgų konkūruose varžomasi ir dėl Seimo nario J. Razmos taurės. Norintys iškovoti šią taurę raiteliai ir žirgai turi įveikti 115 cm aukščio kliūtį. Šioje rungtyje pirmoji vieta atiteko šiauliškiui Aivarui Bataičiui ir jo žirgui Dobilui, antroji bei trečioji vietos – Kamilei Beržonskytei, jojusiai su žirgais Charlotte ir Doreen.
Daugiausiai ištvermės, pastangų ir atidumo prireikė pagrindinėse varžybose dėl tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio taurės. Čia dalyviai turėjo įveikti 120 cm aukščio kliūtį. Po atkaklios kovos pirmoji vieta ir taurė atiteko A. Bataičiui ir jo žirgui Dobilui, antroji vieta skirta Raimondai Samušytei, jojusiai su Hete, o trečiąją vietą pelnė Iveta Janavičiūtė ir jos žirgas Bele.
Pramogos žiūrovams
Šiemet konkūro dalyvių bei žiūrovų laukė ir iki šiol Plungėje dar nematytas žirgyno „Zorro žirgai“ iš Kauno pasirodymas, nukėlęs į Viduramžių laikus, kada riteriai, pasidabinę sunkiais plieniniais šarvais, su kalavijais rankose išjodavo ginti nuo priešų.
Dama, riteris ir jo ginklanešiai atliko įspūdingą programą, kurioje rodė savo susitelkimą ir stebėtiną tikslumą vadeliojant žirgus ir tuo pat metu imituojant kovinius veiksmus kovojant su priešu bei medžiojant žvėrį.
Renginio metu vyko ir gražiausios skrybėlaitės konkursas, kuriame damos demonstravo savo rankomis papuoštus ir kitaip patobulintus elegantiškus galvos apdangalus. Nugalėtoja plungiškė Laima prasitarė savo skrybėlaitę nėrusi apie mėnesį laiko, o vėliau papuošusi įvairiais rudeniškais akcentais.
