Pirmojoje lygoje – po penkiolikos metų pertraukos

Pir­mo­sios var­žy­bos
Pas­ku­tinį­syk ant­ra­ja­me pa­gal pa­jėgumą Lie­tu­vos fut­bo­lo di­vi­zio­ne plun­giš­kiai žaidė 2006 me­tais. Da­bar jie – vėl čia. Todėl var­žy­bos su Jo­na­vos ko­man­da, anot S. Kum­žos, „Bab­run­gui“ bu­vo ku­pi­nos jau­du­lio, ypač pir­mo­sios 15 mi­nu­čių tik išbė­gus į aikštę.
„Bet vy­rai pa­si­stengė: su­gebė­jo įmuš­ti net du įvar­čius prie­š to­kią ko­mandą, ku­ri pra­ėjusį se­zoną bu­vo tre­čio­je vie­to­je. Juk ten aukš­čiau­sios su­dėties ko­man­da su­rink­ta“, – gyrė va­do­vas.
Šiek tiek at­si­kvėpęs, „Bab­run­gas“ jau ry­toj, 14 va­landą, su­si­rungs su taip pat pa­jėgia prie­ši­nin­ke Ma­žei­kių „At­mos­fe­ra“. Kau­sis namų sta­dio­ne prie Plungės tech­no­lo­gijų ir vers­lo mo­kyk­los. Kad ir kaip norėtų, dėl be­si­tęsian­čios pan­de­mi­jos sir­ga­liai ne­bus įleid­žia­mi stebė­ti rung­ty­nių, ta­čiau klu­bas kvie­čia žiūrė­ti tie­sio­ginę trans­lia­ciją Plungės FK „Bab­run­gas“ feis­bu­ko pa­sky­ro­je ar pir­mosios ly­gos sve­tainė­je.
Nors S. Kum­ža ne­sle­pia, kad vis­gi yra to­kių sir­ga­lių, ku­rie sa­vo mėgsta­mos ko­man­dos pa­lai­ky­ti atei­na kad ir prie tvo­ros. O kai kas rung­ty­nes ste­bi iš au­to­mo­bi­lių. Kaip be­būtų, da­bar sau­giau­sia būtų už „Bab­rungą“ sirg­ti ste­bint trans­lia­ciją na­muo­se.
O su ma­žei­kiš­kiais „Bab­run­gas“ ne­se­niai bu­vo su­si­tikęs drau­giš­ko­se var­žy­bo­se. Jas laimė­jo. Bet, sa­ko, var­žovų ne­nu­ver­ti­na. Tai – sen­bu­viai, šio­je ly­go­je žaid­žian­tys be­ne šeš­tus me­tus. Be to, „At­mos­fe­ra“ yra su­stiprė­ju­si – ko­mandą pa­pildė ke­tu­ri le­gio­nie­riai.
Plungė­je žaid­žia af­ri­kie­tis ir bra­zi­lai
Le­gio­nie­rių tu­ri ir „Bab­run­gas“ – net pen­kis. Tai Vi­ni­cius Sar­tu­ri Hess, An­ton­ny Piet­ro Can­ci­lie­ri, Hen­ri­que Ser­men­gue De­vens, May­con Doug­las Mo­ra­les ir Sa­lo­mao Ka­bu­la Mu­cha­lo Ki­mua­mua. Ke­tu­ri į Plungę at­vy­ko iš Bra­zi­li­jos, vie­nas – iš Af­ri­kos, An­go­los. An­go­lie­tis Sa­lo­mao yra pa­kvies­tas at­sto­vau­ti U23 An­go­los rink­ti­nei, tad grei­čiau­siai, kai baigs se­zoną čia, ru­denį vyks į tos rink­tinės sto­vyklą.
Tai turbūt pir­mie­ji to­kie me­tai, kai Plun­gei at­sto­vau­jan­čios fut­bo­lo ko­man­dos su­dėty­je yra tiek daug le­gio­nie­rių.
„Kai komp­lek­ta­vom ko­mandą, iš pra­džių ieš­ko­jom plun­giš­kių. Ap­sik­lau­sinė­jom visų – kas galėtų, kas norėtų. Bet ne­su­ra­dom tiek daug to­kio ly­gio. Nes vie­ni žaid­žia „Ri­te­riuo­se“, ki­ti aukš­tes­niam ly­gy, dar ki­ti tu­ri kont­rak­tus, ki­tiems moks­lai ar ki­tos ap­lin­kybės... Todėl nu­sprendėm kaž­kiek ko­mandą pa­stip­rin­ti žaidė­jais iš už­sie­nio“, – apie priimtą spren­dimą kalbė­jo S. Kum­ža.
Tie­sa, pa­ty­ru­sių žaidėjų yra ir tarp pa­čių plun­giš­kių. Ir ne vie­nas jų „ra­gavęs“ pir­mo­sios ly­gos. An­tai Man­tas Ru­sys ten yra žaidęs su Kau­no „He­gel­mann Li­tauen“. Pir­mo­jo­je ir net A ly­go­je yra žaidęs ir Vy­tau­tas Birš­kys. Stip­rus ir Dei­man­tas Kon­te­nis (jis da­bar pa­kvies­tas į Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­tinės U21 sto­vyklą), ir Ro­kas Ru­sys, de­biu­tuo­ti dėl trau­mos pir­mo­jo­je ly­go­je ne­galėjęs Ed­vi­nas Mic­ke­vi­čius, jau­nas, bet per­spek­ty­vus Kos­tas Pap­laus­kas. Vi­si, ku­rie pa­ten­ka į star­tinį vie­nuo­lik­tuką.
„Po rung­ty­nių su Jo­na­va tre­ne­ris Kęstu­tis Pet­kus išs­kyrė Tomą Budrį. Jis – še­šio­lik­me­tis, bet įrodė, kad ga­li žais­ti pir­mo­joj ly­goj, yra tam pa­si­ruošęs“, – pa­sa­ko­ja ko­man­dos va­do­vas.
Var­žy­bos – daug in­ten­sy­vesnės
Anot S. Kum­žos, pir­mosios ly­gos ly­de­riais lai­ko­mi jo­na­viš­kiai ir šiau­liš­kiai, o plun­giš­kių pa­si­ruo­šimą esą bus ga­lim pro­gno­zuo­ti su­žai­dus bent pen­ke­rias rung­ty­nes.
„Tik po pir­mo­jo ra­to var­žybų ga­li­ma kel­ti tiks­lus, ką no­rim pa­siek­ti per ant­rąjį ratą. Re­zul­ta­tai ateis su lai­ku. Dar reikės pa­lauk­ti, kol praeis pirmų var­žybų jau­du­lys“.
Prieš tai net 15 metų plun­giš­kių ko­man­da žaidė ant­ro­jo­je ly­go­je. Perė­jus į pirmąją, iš­kart ma­ty­ti skir­tu­mai: ka­muo­lys čia su­ka­si grei­čiau, grei­čiau rei­kia dėlio­ti min­tis, stra­te­guo­ti žai­dimą. „Bab­run­gui“ dar reikės pri­pras­ti prie tokių var­žybų tem­po.
Ta­čiau žaidė­jai ga­li džiaug­tis tuo, kad žais­da­mi aukš­tesnė­je ly­go­je yra la­biau ma­to­mi – tai ir tie­sio­ginės var­žybų trans­lia­ci­jos, vaiz­do įra­šai, ku­riuos per­žiū­ri ir rink­tinės tre­ne­riai. Di­desnė ga­li­mybė sa­ve pa­ro­dy­ti, ypač jau­nuo­liams, ku­riems žai­di­mas „Bab­run­go“ ko­man­do­je ga­li būti pui­kus tramp­li­nas net į aukš­čiau­siąją lygą.
Ir žais­da­mi ant­ro­jo­je ly­go­je per­spek­ty­viau­si plun­giš­kiai fut­bo­li­nin­kai nuo­lat su­lauk­da­vo vi­lio­nių iš kitų klubų, ku­rie žaid­žia pir­mo­jo­je. Da­bar tos vi­lionės ne­be­bus to­kios sald­žios. O ir ma­žes­niems „Bab­run­go“ klu­be ug­do­miems vai­kams, pa­sak S. Kum­žos, ma­tant pro­fe­sio­na­lesnė­je ly­go­je žaid­žian­čius vy­rus, yra di­desnė pa­spir­tis steng­tis ei­ti į prie­kį, mat prie­š akis – pui­kus pa­vyz­dys, kur tas ke­lias ga­li nu­ves­ti.
At­va­žia­vo nu­galė­ti
Jei­gu klu­bo va­do­vybė būsimų ko­man­dos laimė­jimų gar­siai pro­gno­zuo­ti ne­no­ri, le­gio­nie­riai nėra to­kie kuklūs.
„Jie at­va­žia­vo nu­galė­ti ir kitą­met žais­ti A ly­go­je“, – šyp­so­si S. Kum­ža, pa­sa­ko­da­mas apie įsi­gytų žaidėjų pla­nus.
Ir tai nėra vien kal­bos – aikš­telė­je le­gio­nie­riai itin sten­gia­si bei sun­kiau su­si­tai­ko su ne­sėkmėmis. „Jie to­kie karš­tes­ni... Ne­sup­ran­ta, kaip ga­li­ma ra­miai rea­guo­ti po pra­laimė­ji­mo. La­bai no­ri laimė­ti, pyks­ta, kad pra­lošė“, – pa­sa­ko­jo va­do­vas, pri­dur­da­mas, kad jei Lie­tu­vo­je at­vykė­lius kas nors ir ste­bi­na, tai tik žmo­nių san­tūru­mas.
Bra­zilų ir an­go­lie­čio karš­tas būdas už­ve­da ir visą ko­mandą. Tiek tre­ne­rio, tiek klu­bo ad­mi­nist­ra­ci­jos aki­mis, at­vy­kus le­gio­nie­riams, tre­ni­ruotės ta­po in­ten­sy­vesnės.
„Jau­ni­mas žiū­ri, mo­ko­si vieną kitą veiksmą. Postū­mis į prie­kį yra ga­na ne­ma­žas. Vi­si la­bai džiau­giamės“, – po­ky­čius pa­ste­bi S. Kum­ža.
Ži­no­ma, ir sve­čių ša­lių žaidė­jai tu­ri ko pa­si­mo­ky­ti. „Jie la­biau orien­tuo­ti į tech­niką, čia žais­da­mi daž­niau ir per ko­jas gau­na, daž­niau ant žemės kren­ta. Bet tu­ri pri­pras­ti, juk ži­no­jo, kur va­žiuo­ja“, – juokė­si va­do­vas.
Pa­si­ro­do, ne tik ke­tu­ri „Bab­run­go“ žaidė­jai, bet ir tre­ne­rio K. Pet­kaus asis­ten­tas yra bra­zi­las. Tie­sa, Thia­go Bom­fim Oli­vei­ra Da Sil­va dir­ba čia jau ne pir­mus me­tus – tre­ni­ruo­ja vai­kus.
„La­bai pa­tin­ka vai­kams dėl tų emo­cijų, to karš­tu­mo, ko mūsų tre­ne­riams daž­nai trūksta. Ži­no­ma, ir mūsiš­kiai puikūs spe­cia­lis­tai, tik ki­to­kio būdo.“
Iš pa­plūdi­mio – į gi­lią žiemą
Šių­metė žie­ma ste­bi­no net ir pa­čius lie­tu­vius. Se­niai matė­me tiek snie­go, jautė­me tokį šaltį, o ir pa­va­sa­ris atei­ti ne­sku­ba... Tad ne­sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kad prie karš­čių pra­tu­siems le­gio­nie­riams lie­tu­viš­ki orai – ne­men­kas iššū­kis. Juo la­biau kad Lie­tu­vo­je jie iš­si­lai­pi­no sausio–vasario mėne­siais, kai žie­ma bu­vo ypač įsis­mar­ka­vu­si.
„Sa­ko: va­kar dar de­gi­nomės plia­že, Bra­zi­li­jo­je – 27–33 laips­niai karš­čio, o čia iš­kart – mi­nus 20... Skir­tu­mas net 40 laips­nių. Šal­ta jiems. Vis klau­sinė­ja, ka­da tas pa­va­sa­ris ateis. Visų klau­sia – ir mūsų, ir žaidėjų... Turė­jom tre­ni­ruotę lau­ke, at­ro­do, oras ne­blo­gas, plius 1, o jiems – šal­ta...“
Ta­čiau „Bab­run­gas“ pa­si­rūpi­no, kad į Plungę, į Lie­tuvą ir ap­skri­tai į Eu­ropą pirmą kartą at­vy­ku­siems fut­bo­li­nin­kams vis­kas būtų po ran­ka – pa­to­gu gy­ven­ti, ilsė­tis ir į tre­ni­ruo­tes ar­ti ei­ti. Tad dau­giau nu­si­skun­dimų, kaip tik dėl oro, klu­bo va­do­vai neiš­girs­ta. O sve­čiai jau ir vieną kitą žodį lie­tu­viš­kai pa­sa­ko. Bent jau pa­si­svei­kin­ti mo­ka vi­sai kaip vie­ti­niai: „La­bas, ką tu?“
S. Kum­ža sa­ko, kad į ko­mandą le­gio­nie­riai įsi­lie­jo pui­kiai, tik kar­tais pa­si­gen­da­ma sir­ga­lių to­le­ran­tiš­ku­mo at­vykė­liams. O juk vi­si turė­tu­me pa­lai­ky­ti sa­vo ko­mandą, ku­rio­je žais­da­mi bra­zi­lai ir an­go­lie­tis taip pat, kaip ir vie­ti­niai žaidė­jai, sten­gia­si ją gar­sin­ti ge­ru žai­di­mu.
Fut­bo­lo mo­ky­tis – nuo ma­žens
Būtent ug­dy­ti ge­rus fut­bo­li­nin­kus sie­kia 2015 m. įkur­ta or­ga­ni­za­ci­ja „Plungės fut­bo­las“, su­vie­ni­ju­si vi­sas fut­bo­lo ko­man­das į vieną klubą – fut­bo­lo klubą „Bab­run­gas“. Čia mo­ko­mi fut­bo­li­nin­kai nuo 4-erių iki 14-os metų. Taip, su­pra­to­te ge­rai – ga­li­ma at­ves­ti dar vi­sai ma­žus vai­ku­čius, svar­bu, kad jie būtų judrūs ir žai­dimą mėgtų.
Yra 10 įvai­rių am­žiaus gru­pių. Ir klu­bas kvie­čia tėve­lius, ku­rie galbūt svars­to, kur leis­ti sa­vo at­žalą, rink­tis būtent „Bab­rungą“. Lau­kia­mi ne tik ber­niu­kai, bet ir mer­gaitės. Galbūt atei­ty­je iš­vy­si­me už Plungę žaid­žian­čią ir mo­terų ko­mandą?!
Per­galės sko­nis – sal­dus, pa­sie­ki­mai džiu­gi­na tiek pa­čius žaidė­jus, tiek jų ar­ti­muo­sius, tiek tre­ne­rius ir visą fut­bo­lo klu­bo bend­ruo­menę. Ta­čiau, anot S. Kum­žos, „Bab­run­ge“ ver­ti­na­mi vi­si be­si­sten­gian­tys žaidė­jai.
„Aikš­telė­je pa­si­ro­do 11 ge­riau­sių žaidėj, bet esam dėkin­gi vi­siems, žaid­žia jie star­ti­nia­me vie­nuo­lik­tu­ke ar ne. Kiek­vie­nas vie­no­dai svar­bus, kad tre­ni­ruo­ja­si, kad va­žiuo­ja žais­ti, kad būna pa­si­ruošęs išbėg­ti į aikš­telę“.
Tie­sa, klu­bas dar jau­nas, vos pen­ke­rių, ir or­ga­ni­za­ci­ja nėra to­kia di­delė, tad ver­ti­na pa­ramą iš ša­lies. Sa­ko esan­ti dėkin­ga Sa­vi­val­dy­bei už skir­tas lėšas, jog galėtų žais­ti pir­mo­jo­je ly­go­je, o ki­ti pri­jau­čian­tie­ji fut­bo­lui ga­li klubą pa­rem­ti skir­da­mi 1,2 pro­c. gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio.