Plungiškė, baleto batelius iškeitusi į štangas

Gintarės KARMONIENĖS nuotr.
Į sporto salę kažkada atėjusi prastumti laiko, šiandien plungiškė be treniruočių neįsivaizduoja savo gyvenimo
Išvydus Auksę Jonušaitę – angeliško veido smulkutę šviesiaplaukę mergaitę – niekam nė nešautų mintis, kad ji, po pamokų metusi į šalį kuprinę, lekia į sporto salę kilnoti svarmenų. Tačiau ne veltui sakoma, kad išvaizda gali būti apgaulinga. Šis posakis puikiai tinka Auksei – jaunajai plungiškei sunkiaatletei, šiandien savo gyvenimo neįsivaizduojančiai be štangų ir ilgų, kartais alinančių treniruočių. „Kažkada lankiau baletą, bet visada kirbėjo noras išbandyti kažką grubesnio. Taip atsidūriau sporto salėje“, – savo kaip sportininkės kelio pradžią prisimena keturiolikmetė, pelniusi jau ne vieną svarų pasiekimą.

Auksė – Plungės sunkiosios atletikos veidas

Visai neseniai sostinėje vykusiose Lietuvos moterų sunkiosios atletikos atskirų veiksmų čempionato finalinėse varžybose jėgas išbandė būrys plungiškių sunkiaatlečių. Tarp Plungei atstovavusių sportininkių buvo ir Auksė, kuri, kaip sakė jos treneris Evaldas Zaniauskas, pateisino visus lūkesčius – svorio iki 45 kilogramų kategorijoje jaunoji sportininkė pripažinta vicečempione tiek rovimo, tiek stūmimo veiksmuose.

Plungiškė nusileido tik šių metų Europos jaunių merginų bronzos medalio savininkei Brigitai Remėzaitei iš Telšių rajono. O konkurencija buvo išties nemaža – jau atrankos varžybose dėl teisės patekti į finalą rungėsi net dvylika atlečių.

Šis pasiekimas keturiolikmetei plungiškei – ne vienintelis. Treneris džiaugiasi, kad jo treniruojama atletė prieš minėtas varžybas Vilniuje jau buvo iškovojusi tris prizines vietas įvairių amžiaus grupių Lietuvos sunkiosios atletikos čempionatuose. Jaunių (iki 15 metų) grupėje, varžydamasi kartu su vaikinukais, Auksė iškovojo sidabrą, jaunių merginų (iki 17 metų) grupėje pelnė auksą, o moterų grupėje jaunoji sportininkė savo medalių kolekciją praturtino dar vienu sidabro medaliu. Šie pasiekimai neliko neįvertinti – Auksė pakviesta į nacionalinę moterų rinktinę.

E. Zaniauskas pasakojo, jog Lietuvos rinktinei atletė jau atstovavo ne vienose varžybose – tarptautiniuose sunkiosios atletikos turnyruose Telšiuose ir Degaičiuose.

„Auksė Plungės moterų sunkiąją atletiką pakėlė į aukštumas. Ji – mūsų talismanas. Širdį glosto ne tik Auksės pasiekimai, bet ir tai, kiek ji įdeda savęs jų siekdama. Jei kitus atletus reikia paraginti dirbti, kartais ir subarti, Auksė viską daro savo noru ir su didžiuliu užsispyrimu bei užsidegimu. Pamatytumėte, kiek ji treniruojasi ir kaip atsidavusiai tai daro. Jei Auksė norės, ji pasieks dar daugiau. Turiu svajonę, kad ji Plungei padovanotų Lietuvos čempionės titulą. O galimybės – daugiau nei realios, ir ne tik dėl jos fizinių duomenų, bet ir dėl didžiulio darbo bei noro“, – gražių žodžių apie auklėtinę negaili Plungės sporto ir rekreacijos centro treneris E. Zaniauskas.

Tačiau čempionės vardas – ateičiai. Dabar pagrindinis tikslas – gerinant rezultatus įsitvirtinti tarp pačių pajėgiausių rinktinės narių. Tai suteiktų perspektyvą dalyvauti Europos jaunių sunkiosios atletikos čempionatuose bei panašaus rango kituose tarptautiniuose renginiuose.

„Ateidavau prastumti laiko“

O nuo ko viskas prasidėjo? Kaip iš pažiūros gležnutė mergaitė atsidūrė sunkiosios atletikos trenerių rankose? Auksė prisimena, jog viskas įvyko netikėtai. „Į salę atėjau ieškodama sesers. Pamatytas vaizdas, kuomet mano bendraamžiai kilnoja štangas, sužavėjo. Juolab kad aš pati visada norėjau išbandyti kažką grubesnio. Taip ir sugalvojau lankyti sporto užsiėmimus. Tiesa, pradėjau ne nuo sunkiosios atletikos – mačiau save kaip lengvaatletę“, – pasakoja plungiškė, sporto salės duris pravėrusi būdama trečiokė.

Pirmasis Auksės apsilankymas sporto salėje įsiminė ne tik pačiai mergaitei, bet ir E. Zaniauskui. „Ji buvo visai mažytė – vos 23-jų kilogramų. Juokiausi, kad ji sveria kaip gira. Prisipažinsiu, kad dėl to skeptiškai ją vertinau. Ir pati Auksė, atrodė, ateina tik pakikenti ar su draugėmis tarpusavyje pasivaržyti“, – prisimena treneris, jau penkerius metus dirbantis su jaunąja sportininke.

Kad sporto užsiėmimai iš pradžių buvę kone pramoga, neneigė ir pati Auksė. „Lankiau treniruotes, nes į jas eidavo mano draugės. Tiesiog ateidavau prastumti laiko. Tuo metu mano dėmesys buvo sutelktas į baletą. Tačiau kuo toliau, tuo labiau ėmė traukti sportas. Nuo vaikystės buvau labai aktyvi, bet galiausiai treniruotės tapo mano gyvenimu. Po pamokų mesdavau į šalį kuprinę ir lėkdavau į sporto salę. Mečiau net baletą“, – mintimis į praeitį nusikelia sportininkė.

Pasiryžo rizikuoti

Iš pradžių kone žaidimu laikytas sportas į rimtą užsiėmimą išaugo visai neseniai – 2021-ųjų pavasarį, kuomet teko ruoštis pirmam rimtam čempionatui. Auksę galint jame dalyvauti nusprendė E. Zaniausko tėvas – žinomas mūsų krašto sunkiosios atletikos treneris Edvardas Zaniauskas. Peržiūrėjęs jos rezultatus, jis mergaitėje įžvelgė sunkiaatletės potencialą ir dideles galimybes pasiekti aukštų rezultatų. Savo įžvalgomis E. Zaniauskas pasidalijo su sūnumi.

Taip plungiškė ėmė ruoštis pirmosioms rimtoms savo varžyboms. „Būtent tada ir įvyko lūžis, kai aš pradėjau rimtai žiūrėti į sportą. Buvau pasiryžusi gerai pasirodyti Lietuvos sunkiaatlečių čempionate“, – pasakoja sportininkė.

Mergaitės ryžtas ir užsispyrimas davė rezultatų. Pasak jos trenerio, atletė per čempionatą padarė tikrą stebuklą. „Juk dėl karantino nebuvo tinkamo fizinio pasirengimo, tačiau Auksė pusantro mėnesio sunkiai dirbo, pasigerino rezultatus ir čempionate tiesiog sužibėjo. Per treniruotes ji išstumdavo 30 kilogramų. O juk treniruodamiesi sportininkai įprastai padaro daugiau nei per varžybas. Tačiau čempionate Auksė pasiryžo stumti 33 kilogramus. Ji pati nusprendė rizikuoti. Bijojau, kad neįvyktų kokia trauma, skaudėjo širdį, tačiau Auksė, rovusi 23 kilogramus, norėjo atsiplėšti stūmime. Ir jai pavyko – sėkmingai išstūmė 33 kilogramus, taip iš trečiosios vietos šoktelėdama į antrąją“, – prisimena jaunosios atletės treneris, anot kurio, jo auklėtinė savyje turi įgimtą tvirtybę, jėgą, užtikrintai vedančią ją į priekį.

Gydytojai tokį sportą draudė

Po sėkmės tarp šalies sunkiaatlečių plungiškė visiškai pasinėrė į sportą ir jau daugiau nei metai laiko intensyviai treniruojasi. Parbėgusi po pamokų mergaitė iškart lekia į treniruotes, kurios vyksta 4–5 kartus per savaitę. Kilnodama svorius Auksė pasimiršta, praranda laiko nuovoką. Kaip sako E. Zaniauskas, treniruotės jai – šventas reikalas, dėl to kartais nukenčia ir mokslai. Tačiau pati Auksė teigia, kad jai pavyksta sportą suderinti su pamokomis. Anot jos, ji stengiasi viskam tolygiai paskirstyti laiką, jo lieka ir aktyviam laisvalaikiui lauke.

„Nėra dienos, kad neišeičiau pasivaikščioti. Man reikia veiksmo. Nuo mažens mėgau bėgioti, važinėti dviračiu. To man reikia ir dabar. Kitaip neįsivaizduoju savo gyvenimo“, – tikina plungiškė, kuri šeimoje nėra vienintelė sportininkė.

O kaip tėvai reagavo, kad dukra pasirinko nelabai mergaitišką sporto šaką? Auksė neneigia, jog iš pradžių buvo visko. Esą mama nebuvo linkusi pritarti tokiam jos pasirinkimui, juo labiau kad užsiiminėti sunkiąja atletika smulkutei mergaitei, turinčiai laikysenos problemų, buvo uždraudę ir gydytojai. Tačiau tai – jau praeityje. Jaunoji sportininkė tikina, kad treniruotės padėjo išspręsti ją kamavusias bėdas.

„Aš tikiu, kad tik sportas man padėjo. Apskritai jis turi daug pliusų – padeda išlaikyti fizinę formą, stiprina imunitetą, ugdo tvirtą charakterį bei išmoko disciplinos. Kitas dalykas – padeda išlieti neigiamas emocijas, energiją. Aš išsikraunu salėje, nors neneigiu, kad kartais ir susinervinu, kai kažkas nepasiseka“, – neslepia perspektyvi atletė.

Ateities su sportu nesieja

Nors Auksė gali pasigirti aukštais pasiekimais, galinčiais ją pakylėti į profesionalios sportininkės karjeros aukštumas, paauglė prisipažįsta su sportu savo ateities nesiejanti – svajoja apie medicinos studijas. Patiktų ir, kaip ji sako, detektyvo darbas.

„Sportas visada bus mano gyvenime, sportuosiu dėl savęs, tačiau ateity save matau kitur“, – pasakoja mergaitė. O paklausta, kas šiandien ją laiko salėje, nusišypso ir sako, jog noras varžytis.

Plungiškė tikina nesureikšminanti laimėjimų. Jai svarbiausia, kaip pati sako, būti stipresne už kitus, išbandyti savo jėgas, varžytis, nors nesiginčija, kad pergalės skonis – irgi saldus. Todėl dažnai pasvajoja, kaip būtų smagu pelnyti Lietuvos čempionės titulą ar sudalyvauti ir gerai pasirodyti pasaulinio lygio sunkiosios atletikos renginyje.

Tokį norą turi ir mergaitės treneris. „Jei tokiu tempu eisim, tikrai galime to pasiekti, – sako jis. – Auksė – mūsų sunkiosios atletikos žvaigždė, juk pernai ji puikavosi geriausių Plungės sportininkų dešimtuke, kur užėmė šeštąją vietą. Ji jau dabar turi autoritetą, todėl vėliau ją matyčiau net profesionalia trenere, nors pati Auksė sakosi nesiejanti ateities su sportine veikla“.

Kaip bus ateityje, parodys laikas. Šiandien jaunoji sportininkė tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro. Savo treniruočių ir varžybų akimirkomis mergaitė dalijasi „TikTok“ platformoje, kur jos įrašai sulaukia milijoninių peržiūrų. Auksė prisipažįsta net gaunanti žinučių su prašymais patarti, kaip atlikti vieną ar kitą veiksmą. „Mane tai džiugina, suprantu, kad einu teisingu keliu“, – sako plungiškė.