Naujausios
Šachmatininkai kompiuterinių žaidimų nepasigenda
Kasdien po pamokų į šachmatų būrelį besirenkantys šiauliečiai – aštuonmetis Tomas Povilaitis ir šešiolikmetis Marijus Vičas – tikina kompiuterinių žaidimų nepasigendantys. „Jiems nebelieka laiko, be to, šimtą kartų geriau gyvai žaisti šachmatais ir lavinti protą“, – įsitikinęs Marijus.
Justina DIKŠAITĖ
justina@skrastas.lt
Svarbiausia – kantrybė
Į šachamtų būrelį aštuonmetį „Saulės“ pradinės mokyklos auklėtinį Tomą Povilaitį palydi šachmatais žaidžiantis tėtis. Nemokėdamas nei skaityti, nei rašyti, dar šešerių metų Tomas pirmą kartą apsilankė pas trenerį Raimondą Narmontą. Su juo šachmatininko gabumus ugdo iki šiol.
Tomui dabar aštuoneri, ilgiausiai jo žaista šachmatų partija tęsėsi net 4,5 valandos. „Nežinau, iš kur turiu tiek kantrybės. Tam, kad laimėčiau, turiu susikaupti ir mąstyti, o gerai žaisti pavyksta tik ramiai sėdint“, – pasakojo Tomas.
Pasak jo trenerio, šachmatai lavina loginį mąstymą, ugdo kantrybę. „Šachmatus renkasi protingi, į tiksliuosius mokslus linkę vaikai“, – sakė R. Narmontas.
Tomas pasižymi ypač gera regimąja atmintimi.
Neseniai Budvoje (Juodkalnija) vykusiame Europos jaunių šachmatų čempionate Tomas savo amžiaus grupėje (U-8) iš 88 dalyvių užėmė 40 vietą. „Tikėjomės geresnės vietos. Deja, pirmieji Tomo ėjimai buvo klaidingi ir jis prarado laiko“, – sakė treneris.
Šis Europos čempionatas Tomui buvo antrasis – vasarą su tėveliais jis vyko į čempionatą Gruzijoje, ten iš 58 dalyvių buvo aštuonioliktas.
Šachmatai moko pažinti žmogų
Šešiolikmetis Juliaus Janonio gimnazijos gimnazistas Marijus Vičas šachmatais žaidžia nuo septynerių. Šachmatų abėcėlės jį mokė senelis ir tėtis, profesionalaus žaidimo – treneris Sergėjus Petuchovskis.
M. Vičas romus ir įdėmiai klauso. „Žaisdamas šachmatais išmokau gerai pažinti žmones, todėl ruošiuosi tapti psichologu“, – sakė vaikinas.
Marijus pastebėjo, kad žaidėjai yra dviejų tipų: nekantrūs, impulsyvūs, kuo greičiau siekiantys pergalės ir, priešingai, ramūs, viską apgalvojantys.
„Smarkiesiems – sunkiau, per skubėjimą jie padaro daug klaidų. Nors daugumą ėjimų jau žinau mintinai, vis tiek neskubu ir žaidžiu lėtai, kad būčiau užtikrintas. Ilgiausiai esu žaidęs penkias valandas“, – pasakojo Marijus.
Šachmatininkas atskleidė kelias paslaptis: iš pradžių reikia kuo plačiau išdėlioti figūras, kad būtų vietos manevrams. Pirmieji ėjimai – ypač svarbūs, jų neapgalvoję, pergalės taip ir nepasieksite.
Pasak Marijaus, šachmatai patikrina žmogaus charakterį, o žaidimas atsirenka žaidėjus. „Anksčiau mano klasėje buvo daugiau žaidžiančių šachmatais, vėliau žaidėjų po truputį mažėjo, kol likau vienas. Tai – natūralu. Šachmatai – individuali sporto šaka. Joje nepasislėpsi už komandos draugo pečių. Prie šachmatų lentos lieki ne tik vienas su priešininku, bet ir vienas su savo baimėmis bei kompleksais, – pasakojo žaidėjas. – Jei nori laimėti, turi susikaupti ir tikėti savo sėkme“.
Parama reikalinga
Europos jaunių šachmatų čempionate Budvoje Marijus iš 98 dalyvių buvo 60-as. Marijus Europos čempionate yra dalyvavęs ir anksčiau, prieš ketverius metus jėgas išmėgino ir pasaulio čempionate Turkijoje. Pernai M. Vičas Šiaulių miesto čempionate užėmė antrą vietą.
Jaunuosius šachmatininkus remia ir į varžybas lydi jų tėvai. Pasak trenerių, tėvų parama ir palaikymas – net 70 procentų žaidėjų sėkmės. Būna, jog tolimas keliones apmoka ir tėvelių darbdaviai.
Dabar abiejų šachmatininkų laukia gruodžio 13–15 dienomis Varšuvoje (Lenkija) vyksiantis Europos čempionatas.
Autorės nuotr.
KANTRYBĖ: Ilgiausiai užsitęsusi aštuonmečio Tomo Povilaičio šachmatų partija – 4,5 valandos.
NAUDA: Šešiolikmetis Marijus Vičas (pirmas iš kairės) žaisdamas šachmatais išmoko pažinti žmones, todėl ateityje sieks tapti psichologu.