V. Rimšaitė: „Kelionė į Seulą atsipirko“

V. Rimšaitė: „Kelionė į Seulą atsipirko“

V. Rimšaitė: „Kelionė į Seulą atsipirko“

Seule (Pietų Korėja) surengtose tarptautinėse mažųjų dviračių kroso (BMX) varžybose „Crown Haitai“ Šiaulių dviratininkė Vilma Rimšaitė iškovojo pirmąją vietą. Sportininkė šias varžybas laimi jau trečią kartą. Daug po pasaulį keliaujančią Vilmą labiausiai nudžiugino nauja BMX trasa.

Justina DIKŠAITĖ

justina@skrastas.lt

Pompastiškos Seulo varžybos

– Kuo išskirtinės yra Seule vykstančios varžybos?

– Šios komercinės varžybos garsėja savo pompastika, ištaigingomis vakarienėmis su pagrindiniu varžybų mecenatu, kurio padėjėjai apie jį kaip bitės zuja, pildydami menkiausią jo užgaidą ar norą.

Atidarymo ceremonija prasideda nuo ėjimo raudonu kilimu, apdovanojimo ceremonija prilygsta olimpinei.

– Kaip jauteisi apsupta tos prabangos?

– Mane vargina toks priverstinis dalyvavimas renginiuose, bendravimas su visiškai svetimais žmonėmis. Privalai paisyti etiketo, pavyzdžiui, ploti po kiekvieno žodelio, pritariamai linksėti galva, apsimesti, kad jų įdėmiai klausaisi. Kai esi ką tik iš oro uosto po 12 valandų skrydžio, tikrai rūpi ne jų kalbos.

– Ar brangi kelionė?

– Anksčiau kelionės organizatoriai padengdavo visas kelionės išlaidas, tačiau šį kartą kelionei buvo skirta tik 500 dolerių.

Kelionė tikrai brangi: bilietas – apie 1200 dolerių, plius 300 dolerių už dviratį. Jei būčiau jautusi, kad nelaimėsiu, net nebūčiau švaisčiusi tiek pinigų, laiko ir energijos.

– Vis dėlto paviliojo šios varžybos?

– „Aukso puodas“ (4500 dolerių čekis) labai viliojo. Žinojau, kad į Seulą atvyksta mažai dalyvių. Šiais metais buvo tik 10 moterų. Gal dėl to, kad mūsų sporte komercinės varžybos dar yra didžiausia retenybė ir per daug gerai skamba, kad tai būtų tiesa.

 Mano varžovės buvo iš Prancūzijos, Indonezijos, Olandijos, Japonijos, Pietų Korėjos. Laimėjau visus tris važiavimus.

Nors varžybų lygis nėra aukščiausias ir varžovės ne pačios stipriausios, įtampos buvo ne ką mažiau nei prieš  pasaulio čempionatą! Mačiau, ir varžovės jaudinosi. Visur tvyrojo įtampa, niekas su niekuo nesišnekėjo, niekas nebejuokavo.

Džiugino nauja trasa

– Kas pradžiugino Seule?

– Nauja BMX trasa. Dėkojau Dievui, kad nebereikia varžytis senoje betoninėje trasoje. Joje ne tik būdavo labai pavojinga važiuoti, bet ir laimėti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms galėdavo bet kas.

Kadangi naujoji trasa buvo statyta pradedančiojo organizatoriaus, joje buvo gausu įvairių trūkumų. Nors, kita vertus, dažnai rungtyniauti tenka daug blogesnėse trasose.

– O kokios buvo gyvenimo sąlygos?

– Viešbutis, kuriame mus apgyvendino, nuo trasos buvo nutolęs apie 1,5 valandos kelio, tad kelionė užtrukdavo amžinybę ir buvo tokia varginanti!

Po varžybų, apdovanojimo ir dopingo testo buvo tokia spūstis, kad į viešbutį važiavau ilgau nei 2 valandas. Nepamenu, kada paskutinį kartą jaučiausi tokia pavargusi, kaip tąkart.

– Kas iš varžybų įsiminė labiausiai?

– Akimirka, kai atsistoju ant dviračio, laukdama starto komandos. Startas duotas, mirtina tyla, įtemptai žiūriu, kada užsidegs raudonas šviesoforas, kad iš karto galėčiau minti... Suminu pirmą kartą – tai pavyko labai gerai! Esu priekyje!

Sunkiausia padaryta, dabar man lieka toliau smarkiai minti, važiuoti kuo mažesniu viražu, visur kalniukuose spausti dviratį kiek įmanoma ir tik didinti greitį, kad kuo labiau atsiplėsčiau nuo varžovių. Bet svarbiausia žiūrėti, kad nepridaryčiau klaidų ir nenugriūčiau.

Su kiekvienu kalniuku, su kiekvienu viražu distancija trumpėja, finišas artėja, aš vis dar važiuoju pirma... Paskutinis viražas, paskutinė tiesė, paskutinis kalniukas ir... Valio, finišo liniją kertu pirma! Didelis akmuo nusirito nuo pečių. Kelionė vis dėlto atsipirko!

Asmeninės nuotr.

PERGALĖ: Dviratininkės Vilmos Rimšaitės rankose – laimėjimas ir jau trečioji iškovota pergalė Seule.

ATOKVĖPIS: Po sėkmingų varžybų Seule, Vilma galėjo atsipūsti, pakeliauti.