Naujausios
„Kilo šiokia tokia panika“
Kaip posėdžio metu sakė ligoninės atstovas Giedrius Ramanauskas, apie gydymo įstaigų reformą pradėta kalbėti praėjusios vasaros viduryje. Tada atskriejo žinia, kad Plungės ligoninė atskiriama nuo Šiaulių regiono, kuriam buvo priskirta pastaruosius kelerius metus, ir „priklijuojama“ prie Klaipėdos regiono.
Lygiagrečiai inicijuota reanimacijos ir chirurgijos skyrių pertvarka. Sudarytas žemėlapis, kurios ligoninės ir toliau teiks pilną reanimacijos ir chirurgijos paslaugų paketą. „Tame sąraše nebebuvo mūsų ligoninės. Savaime aišku, kilo šiokia tokia panika. Vyko konsultacijos su viceministre Danguole Jankauskiene. Regis, pavyko tam tikrą žinutę jai perteikti“, – sakė medikas.
Pasak jo, ministerija nustatė tam tikras gaires, kiek paslaugų per metus ligoninės turi suteikti, kad išliktų kaip aktyvaus gydymo įstaigos. Vieni tų kriterijų esą nuteikė optimistiškai, kiti gi buvo ir yra nepasiekiami mūsiškei ligoninei.
Antai buvo nurodyta, kad vaikų skyriuje turi būti 900 stacionarizacijų per metus. Pasak G. Ramanausko, kol dar veikė, ikipandeminiais metais Plungės ligoninės vaikų skyriuje per metus būdavo gydoma 120–130 mažųjų ligoniukų, tad akivaizdu, kad ši kartelė – gerokai per aukštai užkelta.
Chirurgijos skyriams buvo nustatytas reikalavimas per metus atlikti bent 1 000 operacijų. Iki pandemijos Plungės ligoninėje jų per metus būdavo atliekama 1 400–1 600. Pliusas ir tai, kad gydytojų amžiaus vidurkis Plungės ligoninėje gerokai mažesnis nei šalyje.
„Tai rodo, kad mūsų Chirurgijos skyrius turi jauną kolektyvą su perspektyva ir nėra grėsmės, kad nebebus kam dirbti po 5-erių metų. Tą ministerija lygtais išgirdo“, – viliasi G. Ramanauskas.
Laukia pertvarkos
Tos gydymo įstaigos, kurios tikisi šią reformą išgyventi be didesnių praradimų, turės įgyvendinti nemažai pertvarkų. Kaip kalbėjo G. Ramanauskas, mūsiškė ligoninė tam yra pasiruošusi, planuojamoms plėsti reanimacinėms palatoms bus galima išnaudoti tuščias likusias buvusio Vaikų ligų skyriaus erdves.
„O pati svarbiausia ir reikšmingiausia vieta – nauji reikalavimai skubios pagalbos skyriams, – kalbėjo ligoninės atstovas. – Pandemija parodė, jog čia yra būtina atskira infekcinė zona, kad nesimaišytų karščiuojantys ir kiti pacientai. Spaudimas mažinti hospitalizacijas diktuoja ir tai, kad reikia perkelti dalį stacionarinių paslaugų, kai jų įmanoma išvengti, į Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, pritaikant jo dalį stebėjimo palatoms.“
Be to, atsirado reikalavimas šiame skyriuje turėti atskirą reanimacinę palatą, kur būtų atliekami gaivinimo veiksmai. Akivaizdu, kad esamose patalpose šios naujovės neišsiteks, tad ligoninė planuoja prie skyriaus statyti priestatą.
„Pateikėm viziją viceministrei, lyg ir gavom pritarimą. Tikimės, kad iš tų 880 mln. eurų reformos fondo gausim kažkiek lėšų ir mes“, – sakė G. Ramanauskas.
O kalbėdamas apie tai, kas jau padaryta, jis paminėjo nuo šių metų pradėtą teikti ambulatorinės slaugos paslaugą. Tam vieną komandą suformavo Plungės ligoninė, kitą – Plungės sveikatos centras.
Galimi du scenarijai
Išklausęs ligoninės atstovo pasisakymo komiteto narys Tadas Šetkauskis sakė pasigedęs konkretumo. „Jeigu aš gerai supratau, šiandien nėra visai aišku, kokias paslaugas teiks Plungės ligoninė ir kokių neteks?“ – klausė jis.
Atsakydamas G. Ramanauskas akcentavo, kad galimi du scenarijai. Sėkmės atveju Plungės ligoninėje liktų Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrius, būtų galima ir toliau teikti chirurgines, traumatologines bei LOR (ausų, nosies, gerklės) paslaugas, taip pat išliktų vidaus ligų stacionaro ir slaugos bei reabilitacijos paslaugos.
Antrasis variantas, deja, atneštų didelių praradimų visam Plungės rajonui.
„Jei mums nepavyks atsilaikyti prieš ministeriją ir Vyriausybę, mūsų Reanimacijos skyrius bus pertvarkytas į Intensyvios terapijos, kas reikštų, kad galėtume teikti tik dienos chirurgijos paslaugas, vietoj traumatologijos liktų tik dienos ortopedijos chirurgija, nebebūtų vidaus ligų stacionaro. Ir liktų tik slaugos ligoninė su Priėmimo skyrium bei, kaip minėjau, nedidele apimtim – ambulatorinės bei dienos chirurgijos paslaugos“, – nelinksmą scenarijų piešė G. Ramanauskas.
Bet pridūrė tikįs, jog bus palaimintas pirmasis variantas: „Pirmasis planas neužleidžiant nė žingsnio pozicijų yra labai realus ir įgyvendinamas.“
Posėdyje dalyvavęs meras Audrius Klišonis dėkojo ligoninei, puikiai atlikusiai namų darbus. „Dabar laukia galutinis vertinimas ir diskusija su ministerija. O ši savo ruožtu teiks Seimui pavasario sesijoje svarstyti teisės aktus, kurie ir reglamentuos sveikatos reformą. Labai svarbu, kaip bus keičiami skaičiai (reikalaujamų suteikti paslaugų – aut.), susiję su chirurgija ir traumatologija. Viskas dar yra procese“, – sakė jis.
Ateity – ir Psichologinės pagalbos centras?
Ligoninės ryžtu išlaikyti esamas paslaugas pasidžiaugė ir komitetui vadovaujantis Raimondas Doviltis. Bei atkreipė dėmesį į tai, kad dar laukia sergančiųjų Alzheimeriu ir demencija gydymo plėtra. Diskutuojama prie buvusio infekcinio (dabar – slaugos) skyriaus statyti tam priestatą.
Pirmininkas ragino galvoti ir apie galimybę plėsti paslaugas susiduriantiems su psichologinėmis problemomis. Esą tam tiktų senosios poliklinikos antrame aukšte esančios laisvos patalpos.
Be to, R. Doviltis pasidžiaugė, kad ligoninėje remontuojamos skirtingų skyrių palatos, gerinamos sąlygos pacientams ir personalui. „Kiti rajonai mums pavydi“, – sakė jis bei ragino ir toliau išlaikyti tą kryptį.
Tačiau G. Ramanauskas akcentavo, kad dar per anksti galvoti apie naujas paslaugas, kol nėra aišku, ar pavyks išlaikyti turimas. Pasak jo, apie Psichologinės pagalbos centrą bus galima plačiau kalbėti kitąmet ar dar vėliau, o dabar prioritetas – Priėmimo ir skubios pagalbos skyriaus pertvarka.