Naujausios
Nušalino tik nuo direktoriaus pareigų
Priminsime, kad žinia, jog keliolika šalies gydymo įstaigų pateko STT akiratin, paviešinta kovo pradžioje. Kiek vėliau tarnyba išplatino pranešimą, jog įtarimai dėl neskaidrių viešųjų medicininės įrangos pirkimų pareikšti 9-ių šalies gydymo įstaigų vadovams. Tarp jų – ir A. Martusevičiui.
Prokuroro prašymu teismas Plungės ligoninės vadovą 6-iems mėnesiams (iki rugsėjo) nušalino nuo pareigų. Tą patį, tik 3 mėnesiams, savo potvarkiu padarė ir rajono meras Audrius Klišonis.
Netrukus po to jis kreipėsi į prokuratūrą ir gavo išaiškinimą, kad minėtasis nušalinimas neužkerta kelio A. Martusevičiui grįžti į ligoninę atlikti kitų savo – ne direktoriaus – pareigų: iki nušalinimo įstaigos vadovas taip pat dirbo echoskopuotoju ligoninės konsultacinėje poliklinikoje ir budinčiu chirurgu.
Nors tąkart daug kas stebėjosi tokiu mero suinteresuotumu padėti susikompromitavusiam vadovui grįžti į ligoninę, klausimas, ar jis pasinaudos šia galimybe, liko atviras.
„Gal jis nebesiruošia dirbt?“
Matyt, norėdami daugiau aiškumo, ir užpraėjusį ketvirtadienį, Tarybos posėdžiui besibaigiant, kai kurie politikai teiravosi mero, ar yra kokių žinių dėl A. Martusevičiaus. Atsakydamas A. Klišonis paminėjo, kad ligoninės direktoriaus nedarbingumas tęsis iki birželio 4-os dienos. Kas bus po jo įvardintos datos, meras neužsiminė, todėl valdančiosios daugumos nariai jį toliau mygo garsiai įvardinti, kokia yra jo paties asmeninė pozicija dėl A. Martusevičiaus galimybės grįžti dirbti į ligoninę.
„Mano paties pavedimu jis nušalintas nuo darbo trims mėnesiams, kol vyksta tyrimas. Jeigu reikės, bus pratęsta iki rugsėjo, kiek numatyta teisėjo paskirtame nušalinime. Kiekvienas žmogus turi teisę gintis. Manau, kad esam ta šalis, kuri gerbia teisės aktus. Todėl laukiu teisėsaugos išvadų ir tik su jomis susipažinęs priimsiu sprendimą“, – atsakė meras.
„Bet yra ir kita praktika Lietuvoj, – priminė vicemerė Asta Beierle-Eigirdienė, turėdama omeny tą faktą, kad ne vienas STT įtarimų sulaukęs gydymo įstaigos vadovas jau yra atleistas iš pareigų arba pasitraukė savo noru. – Patys žinom, kad yra labai sudėtinga situacija ligoninėj, jai reikia vadovo. Juolab kad pandemija. Ar jūsų pokalbis yra koks buvęs tuo klausimu, ką galvoja vadovas – gal jis nebesiruošia dirbt?“
„Gerbiama Asta, šiuo metu Lietuvoje gana plačiai skamba žodis mobingas. Ir jeigu žmogui, kuris šiuo metu yra biuleteny, kuris praėjo keletą operacijų, būtų daromas spaudimas, tą tvarkingai būtų galima įvardinti kaip mobingą“, – savo laikėsi A. Klišonis.
Tokia mero pozicija garsiai stebėjosi konservatorius Adomas Zamulskis bei priminė, kad kartais įstaigos ar įmonės, likusios be vadovo, subyra ir per savaitę, o čia tyrimas tęsis mėnesių mėnesiais, gal net metus ar daugiau. „Tokia neeilinė situacija, Plungės istorijoj gal pirmas toks nutikimas. Niekam to nelinkim <...> Dėkojam tiems darbuotojams, kurie dirba ir dengia“, – kalbėjo jis.
Trys įtariamieji jau nebedirba
Kaip jau minėta, STT pranešė savo atliekamame tyrime pareiškusi įtarimus 9-ių šalies gydymo įstaigų vadovams, tarp jų – ir A. Martusevičiui. „Žemaitis“ domėjosi, kaip klostosi likusiųjų 8-ių reikalai, kol laukiama STT tyrimo išvadų.
Kovą skelbta, kad teismo spendimu nuo pareigų laikinai nušalintas ne tik A. Martusevičius, bet ir Kėdainių ligoninės direktorius Stasys Skauminas. Tiesa, teismas jo atžvilgiu nebuvo toks griežtas – kėdainiškis nuo pareigų nušalintas tik 3 mėnesiams (vienintelis A. Martusevičius nušalintas iškart 6-iems). Tačiau nė nesulaukęs šio termino pabaigos S. Skauminas buvo atleistas iš pareigų Kėdainių mero Valentino Tamulio. Žurnalistams meras teigė, kad tokį sprendimą priėmė susipažinęs su tyrimo medžiaga. Šiuo metu yra paskelbtas konkursas ir Kėdainių ligoninei ieškoma naujo direktoriaus.
Panašiai situacija susiklostė ir Jonavos ligoninėje. STT įtarimų sulaukęs tuometis jos vadovas Paulius Vansilavičius iš pareigų pasitraukė praėjus vos savaitei po to, kai ši skandalinga istorija iškilo į viešumą. Tokį sprendimą jis sakė priėmęs po pokalbio su Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi. Jonavos savivaldybės vadovai tąkart komentavo nenorintys, kad jos valdomas įstaigas lydėtų skandalų šleifas.
Su savo pareigomis kuriam laikui teko atsisveikinti ir Respublikinės Šiaulių ligoninės direktoriui Remigijui Mažeikai. Tiesa, nušalintas jis buvo ne dėl STT atliekamo tyrimo, tačiau dėl prieš kelias savaites kilusio skandalo, kai iš gyvenimo savo noru pasitraukė galimai mobingą šioje gydymo įstaigoje patyrusi viena jos medikių. O dėl STT pareikštų įtarimų R. Mažeika pašalintas iš Lietuvos Prezidentui patariančios sveikatos ekspertų tarybos.
Trumpam nuo pareigų buvo nušalinti ir Šeškinės poliklinikos direktorė Daiva Kanopienė bei Vilniaus klinikinės ligoninės direktorius Nerimantas Markevičius. Vis dėlto Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius juos į darbą grąžino, prieš tai įteikęs įspėjimus dėl žalos įstaigų reputacijai, pasitikėjimo jomis sumenkinimo. Jei per 12 mėnesių jie padarys panašių pažeidimų, gali būti atleisti iš pareigų.
Radviliškio pirminės sveikatos priežiūros centro direktorė Irena Jonušienė taip pat buvo nušalinta mėnesiui, tačiau dabar toliau eina šias pareigas. Ir tik dviejų sostinės įstaigų – Nemenčinės ir Naujininkų poliklinikų – vadovų Olego Kačano ir Vilijos Kristinos Židonienės kėdės dėl jiems pareikštų įtarimų nevirptelėjo nė trupučio – jie vieninteliai išvengė nušalinimo ir toliau vadovauja šioms įstaigoms.
Rado, kuo pakeisti
Kaip jau minėta, dar neaišku, kas bus nuspręsta dėl A. Martusevičiaus. „Žemaičio“ ketvirtadienį kalbinta laikinoji ligoninės direktorė Danguolė Luotienė sakė kol kas jokios informacijos, jog A. Martusevičius norėtų grįžti dirbti kaip medikas, negavusi nei iš jo paties, nei iš Savivaldybės.
Paklausta, ar ligoninė išties stinga echoskopuotojų ir budinčių chirurgų (per ankstesnį Tarybos posėdį meras A. Klišonis kalbėjo, kad ligoninei, visad trūkstančiai specialistų, būtų per didelė prabanga ilgesniam laikui likti be gero echoskopuotojo), D. Luotienė sakė dėl to bėdos nematanti. Pasak jos, direktorių prie ehoskopo pakeitė jo mokinė gydytoja Angelina Duoblienė, esant reikalui, galima pasitelkti ir kitus šią sritį išmanančius ligoninės medikus.
Laikinai kuo pakeisti rasta ir įtariamuoju tame pačiame tyrime esantį ligoninės viešųjų pirkimų specialistą Edvardą Bierontą, kuris taip pat pusmečiui nušalintas nuo pareigų.
Kiek ilgai reikės to pavadavimo – neaišku. STT praneša tebetęsianti ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidrių gydymo įstaigų viešųjų pirkimų ir kyšininkavimo. Jame įtarimai šiuo metu pareikšti dviem juridiniams ir 74-iems fiziniams asmenims. Iš jų 47 yra privačių įmonių atstovai ar privatūs asmenys, 27 – sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai, iš kurių 9, kaip minėta, – įstaigų vadovai.