Naujausios
Ragino medikus atsakingiau žiūrėti į savo darbą
Pirmoji šią diskusiją pradėjo Širvintų rajono savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė. Praėjusią savaitę ji paskelbė išsiaiškinusi, kad į sergančiųjų COVID-19 sąrašus tebėra įtraukta nemažai tokių, kurie jau seniai pasveiko. Esą nors Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) oficialiai deklaruoja, kad savivaldybėje yra 115 sergančiųjų, nustatyta, kad realiai dėl koronaviruso tebesigydo gal tik 40. Likusieji – prieš kurį laiką jau pasveikę, tik kažkodėl iš sergančiųjų registro neišregistruoti asmenys.
Išaiškėjus šiam faktui Širvintų merė kalbėjo, kad gydymo įstaigos, registruojančios susirgimus ir pasveikimus, turėtų atsakingiau žiūrėti į savo darbą, nes tokia iškreipta statistika kiša koją ilgai lauktiems karantino laisvinimams. Esą dėl to nukenčia niekuo dėti žmonės, negalintys grįžti prie savo darbų.
O kaip pas mus?
Paviešinus šią informaciją, sergamumo statistika susirūpinta ir kitose savivaldybėse. Plungės rajonas – ne išimtis.
„Ar norėtumėte, kad atsakingi Plungės savivaldybės darbuotojai ar meras asmeniškai peržvelgtų sergančiųjų COVID-19 sąrašus, kaip tai padarė Širvintų ir Kretingos merai?“ – tokį klausimą antradienį feisbuko grupėje „Kas vyksta Plungėje“ uždavė vienas jos narys.
Šis viešai iškeltas klausimas tuoj pat sulaukė daugybės komentarų. Vieni rašė, kad tą būtina padaryti, kiti gyrė šitą inicijavusius kitų savivaldybių merus. Buvo ir tokių, kurie teigė jau pavargę nuo melo ir netikintys, kad kažkokie „peržvelgimai“ gali ką nors pakeisti – esą valdžia visais laikais žongliravo statistika taip, kaip jai buvo patogu, tad ir šioji pandemija – jokia išimtis.
Rasta daug klaidų
Į šiuos komentarus netruko sureaguoti ir rajono meras Audrius Klišonis bei Savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Abu rašė, kad sergamumo statistika Plungės rajone peržiūrėta jau prieš kurį laiką. Ir išties nustatyta neatitikimų.
„Tiesiog sausio pabaigoje paprašėme pirminių sveikatos priežiūros centrų, kad patikrintų oficialius sergančiųjų sąrašus. Rasta daug klaidų, daug 2019 m. spalio–lapkričio mėnesiais sirgusių žmonių, kurių pasveikimas nebuvo užfiksuotas informacinėje sistemoje. Šiuo metu neatitikimai baigiami taisyti“, – dėstė A. Klišonis.
„Mes jau prieš dvi savaites peržvelgėm ir išsiaiškinome, kame problemos. Nuo 500 sergančiųjų nukritome iki 200. Viena, ne politikai valdo ekstremalią situaciją, o civilinės saugos įstatyme numatyti asmenys. Tai yra ESK (Ekstremalių situacijų komisija) ir ESOC (Ekstremalių situacijų operacijų centras). Politikai tik susirenka laurus“, – rašė M. Kaunas, nepraleisdamas progos mesti akmenuko į merų daržą.
Kas turėtų prisiimti atsakomybę?
Vis dėlto ne kažkieno susirinkti laurai žmonėms rūpi. Diskusijoje toliau teirautasi, ar minėtieji Ekstremalių situacijų komisijos ir Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovai (pirmajai vadovauja tas pats M. Kaunas, antrajai – jo pavaduotojas Mantas Česnauskas) neturėtų prisiimti atsakomybės už tai, kad žmonės taip ilgai klaidinti melaginga informacija?
„Ar turint teisingus pandemijos rodiklius valdžia būtų turėjusi teisę įvesti ribojimus, žeminančius Lietuvos piliečius, žlugdančius verslą, draudžiančius laisvą judėjimą, bendravimą tarp suaugusių vaikų ir tėvų? Ir ar tikrai Plungės rajone dar serga per 200 gyventojų, jei kasdien registruojami 0–3 atvejai, o pasveikstama ir į darbą grįžtama po ~10 dienų nuo simptomų pradžios?“ – klausimus vieną po kito kėlė diskusijos dalyvė Vilma.
Iš 209-ių liko tik... 65
Netrukus atmosfera dar labiau užkaito, mat trečiadienį Savivaldybės administracijos direktorius M. Kaunas pranešė, kad nors NVSC nurodo, jog pas mus šiuo metu koronavirusu serga 209 gyventojai, Plungės rajono gydymo įstaigos teigia nuo šio viruso gydančios... 65 asmenis.
Kur likę 144? „Nežinau net, kaip tą pakomentuot. Aiškinsimės“, – ne mažiau nei šią žinią išgirdę gyventojai sutrikęs buvo ir pats M. Kaunas.
Ir nors dieną prieš tai meras A. Klišonis už į viešumą ėmusius lįsti tikruosius skaičius dėkojo šeimos gydytojams, „kurie šalia savo sunkaus tiesioginio darbo ištaisė oficialios statistikos klaidas“, pamažu ėmė aiškėti, jog ne kas kitas, o būtent medikai yra atsakingi už šią painiavą. Esveikatos sistemoje pamiršus pažymėti, jog asmuo pasveiko, jis ir toliau „sėkmingai“ papildo sergančiųjų statistiką.
Skaičiuojami ne sergantieji, bet naujai užsikrėtę
Į viešumą išlindus minėtiems faktams imta kalbėti, kad jei ne šios „melagienos“, šalis galbūt būtų peržiemojusi su gerokai mažesniais suvaržymais.
Vis dėlto M. Kaunas atkreipia dėmesį į tai, kad nustatant epidemiologinę situaciją skaičiuojami ne sergantys asmenys, bet per paskutines dvi savaites nustatyti nauji užsikrėtimai, tenkantys 100-ui tūkstančių gyventojų. Vertinant šį rodiklį bus sprendžiama ir dėl karantino laisvinimų.
„Dabar šis rodiklis pas mus siekia 160, bet tikimės kitą savaitę pasiekti 100“, – viliasi administracijos direktorius.
Tokiu atveju būtų galima tikėtis, kad Plungės rajono savivaldybėje būtų pradėtas taikyti Vyriausybės patvirtinto karantino švelninimo plano B (arba geltonasis) scenarijus, leidžiantis organizuoti mišrų mokymą (nuotolinį derinant su kontaktiniu), neformalųjį ugdymą 5-ių asmenų grupėse, lauko kavinių ir parduotuvių, turinčių atskirą įėjimą, veiklą, individualias treniruotes su treneriu bei šeimos šventes.
Judėjimo ribojimą tarp savivaldybių nutarta panaikinti tik pasiekus A (arba žaliąjį) scenarijų – kai 100-ui tūkst. gyventojų per dvi pastarąsias savaites teks mažiau nei 25 atvejai naujų susirgimų. Be to, tokiu atveju jau būtų nebeprivalomas ir veido kaukių dėvėjimas atvirose erdvėse. Bet išliktų reikalavimas su kaukėmis būtų viešose uždarose erdvėse.