Naujausios
KLAUSIATE – ATSAKOME
Daugiausia klausiama apie mokamas ir nemokamas medicinos paslaugas
Į „Šiaulių krašto“ redakciją paskambinę skaitytojai dažnai klausia: kodėl šeimos gydytoja jį specialiems tyrimams siunčia į privačią laboratoriją, kur reikia mokėti, ar užsienyje besimokantys vaikai gali nemokamai gydytis Lietuvoje? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia OZOLIENĖ.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Būtinas atidumas pasirašant
– Ar dažnai kreipiasi žmonės į Teritorinę ligonių kasą dėl mokamų ir nemokamų paslaugų?
– Vieni pagrindinių klausimų yra apie tai, už kokias paslaugas pacientai turi mokėti. Per 10 šių metų mėnesių dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo kreipėsi 402 asmenys.
– Vieni dažniausių klausimų apie tai, ar reikia mokėti už medikamentus gulint ligoninėje, už operacijas ar jų metu naudojamas priemones. Kokios paslaugos mokamos gydantis ligoninėje?
– Pirmiausia pacientams reikia žiūrėti, kur pasirašo. Būna, kad prieš gydymą ar operaciją pasirašo visuose dokumentuose, o po to atėjęs pas mus prašo gražinti jo sumokėtus pinigus už pirktas priemones ar vaistus. Pacientas savo pasirinkimą medicinos dokumentuose visuomet patvirtina raštu.
Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, naudojamų hospitalizuotiems stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose apdraustiesiems gydyti, išlaidos apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.
Išskyrus atvejus, kai apdraustasis savo iniciatyva pasirenka brangesnius vaistus ar medicinos pagalbos priemones, negu yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas. Apdraustasis privalo sveikatos priežiūros įstaigai apmokėti kainų skirtumą.
Pasitaiko, kad pacientas pageidauja tyrimų ar procedūrų, kuriems gydytojas nemato būtinybės, tačiau jam pageidaujant ir gydytojui neprieštaraujant, nusprendus naudotis šiomis procedūromis už jas turėsite sumokėti gydymo įstaigos kasoje. Kainos turi būti skelbiamos viešai.
Medicinos pagalbos priemones galima išrašyti tik ambulatoriškai ar dienos stacionare gydomiems apdraustiesiems. Tad išgirdę siūlymą susimokėti ar gavę „pirkinių sąrašą“, kreipkitės į ligoninės administraciją ir klauskite, ar tai yra teisėta.
Svarbus gyvenamosios vietos deklaravimas
– Skaitytojai klausia, kokia tvarka galioja išvykstantiems dirbti į užsienį, iš jo grįžusiems ar parvažiuojantiems laikinai į Lietuvą?
– Už išvykusiųjų dirbti į užsienį asmens sveikatos priežiūrą yra atsakinga šalis, kurioje yra mokami mokesčiai. Taigi asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas toje šalyje, kurioje yra draustas.
Jeigu asmuo nenori gydytis Europos Sąjungos šalyje, kur dirba ir moka mokesčius, gali kreiptis į įstaigą, vykdančią valstybinį sveikatos draudimą ES šalyje, kurioje asmuo yra apdraustas šiuo draudimu ir prašyti, kad išduotų formą E106. Su šia forma Lietuvoje reikia kreiptis į gyvenamosios vietos teritorinę ligonių kasą. Pagal atsivežtą formą duomenys suvedami į LR Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu asmenų registrą ir asmuo gali gauti sveikatos priežiūros paslaugas.
Kitas variantas – susimokėti už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje savo lėšomis, o grįžus į šalį, kurioje yra draustas prašyti, kad būtų kompensuojamos tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidos.
Sugrįžus gyventi į Lietuvą privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami LR piliečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje. Tad grįžus gyventi į Lietuvą pirmiausia būtina deklaruoti gyvenamąją vietą.
Jei grįžus į Lietuvą, asmuo neįsiregistruoja darbo biržoje, negali būti draustas valstybės lėšomis, tuomet gali pats kas mėnesį mokėti PSD įmokas. PSD įsigalioja kitą mėnesį po tos dienos, kai 3 mėnesius iš eilės buvo mokamos įmokos.
Asmuo gali teritorinei ligonių kasai pristatyti ES šalies išduotą E 104 formos pažymą, kurioje patvirtinta, kad pastaruosius 3 mėnesius toje šalyje buvo draustas, tokiu atveju kitoje šalyje įgytas sveikatos draudimo stažas būtų įskaitytas ir Lietuvoje, tada nereiktų laukti 3 mėnesių, kol įsigalios PSD.
Sugrįžusieji laikinai į Lietuvą turi turėti Europos sveikatos draudimo kortelę. Kreipdamiesi į gydymo įstaigą dėl būtinosios medicinos pagalbos, įstaigos registratūroje ar ligoninės priimamajame tokie asmenys pateikia savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei kortelę ar ją laikinai pakeičiantį sertifikatą.
Už gydymą nemoka nėščiosios, studentai, bedarbiai
– Privalomasis sveikatos draudimas galioja ne tik moksleiviams, bet ir studentams?
– Mūsų šalies bendrojo lavinimo, profesinių, aukštesniųjų mokyklų dieninių skyrių moksleiviai ir studentai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami vieneriems mokslo metams: nuo rugsėjo 1-osios iki kitų mokslo metų rugpjūčio 31 dienos.
Valstybinė ligonių kasa yra sudariusi duomenų teikimo sutartis su visomis teisėtai Lietuvoje veikiančiomis aukštosiomis mokyklomis ir gauna duomenis apie jų dieniniuose skyriuose studijuojančiuosius.
Tų dieninių skyrių studentų, kurie studijas baigia ir diplomus įgyja sausio, vasario, kovo arba balandžio mėnesiais arba studijas nutraukia, draustumas privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis baigiasi studijų baigimo arba nutraukimo mėnesio paskutinę dieną imtinai. Pavyzdžiui, jei studentas diplomą gavo, buvo pašalintas arba studijas nutraukė savo noru vasario mėnesį, jo draustumas galios iki paskutinės vasario dienos.
Apdraustaisiais PSD valstybės lėšomis laikomi studentai nuolat gyvenantys Lietuvoje, bet studijuojantys Europos Sąjungos valstybių aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose. Tuomet teritorinei ligonių kasai reikia pristatyti firminį aukštosios mokyklos blanką, kuriame turi būti nurodyti studento asmens duomenys, skyrius, kuriame studentas mokosi (dieninis), studijų programos laipsnis ir studijų laikotarpis. Akademinė pažyma turi būti pateikiama kartu su vertimų biuro atliktu vertimu į lietuvių kalbą.
– Darbo neturinti šiaulietė namuose augina 4 metukų dukrelę. Ar jai būtina registruotis darbo biržoje, kad būtų drausta PSD? Kokia tvarka galioja vaikus auginantiems, nėščiosioms?
– Vienas iš tėvų, auginantis, ar globėjas globojantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių), auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų gali būti draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis.
Norint draustis pagal šią kategoriją, reikia atvykti į artimiausiai gyvenamosios vietos esančią teritorinę ligonių kasą ir pateikti savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą bei vaiko gimimo liudijimo originalą.
Moterys, kurioms suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, ir nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau, iki gimdymo ir 56 dienos po gimdymo, yra draudžiamos privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis. Teritorinei ligonių kasai reikia pateikti asmens dokumentą ir gydytojo išduotą pažymą apie nėštumo laikotarpį.
– Kokia tvarka galioja netekusiems ar iš darbo biržos išėjusiems asmenims, norintiems, kad nenutrūktų jų privalomasis sveikatos draudimas?
– Nutrūkus darbo sutarčiai, asmuo privalomuoju sveikatos draudimu yra draustas visą kalendorinį mėnesį. Pavyzdžiui, darbo santykiams nutrūkus rugsėjį nesvarbu kurią dieną, draustas asmuo yra visą kalendorinį mėnesį – iki rugsėjo 30 dienos.
Apdraustaisiais laikomi teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai ir asmenys, dalyvaujantys teritorinių darbo biržų organizuojamose profesinio mokymo priemonėse, jeigu su jais nesudaromos darbo sutartys.
(Apie tai, kokios ir kam šeimos gydytojo, specialisto paslaugos yra nemokamos, dantų protezavimą, akinių lęšių bei ortopedijos priemonių kompensavimo tvarką skaitykite kitame „Šiaulių krašto“ „Sveikatos“ priede)
Jono TAMULIO nuotr.
REKOMENDACIJA: Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėja Dalia Ozolienė sakė, kad pacientai turėtų būti atidesni po kuo pasirašo gydymo įstaigose.