Į prašymą grąžinti pusę išeitinės pamojavo špyga

„Žemaičio“ nuotr.
Ligoninė su buvusiu vadovu A. Martusevičiumi dėl jam išmokėtos išeitinės aiškinsis teisme
Nors jau praėjo pusantrų metų nuo tada, kai Antanas Martusevičius ne pačiomis linksmiausiomis aplinkybėmis atsisveikino su buvusia savo darboviete – Plungės ligonine, iki šiol niekaip neišsprendžiamas garsiai nuskambėjusios jam išmokėtos išeitinės rebusas. Panašu, kad netrukus ginčas dėl permokos persikels į teismą, mat buvęs ligoninės direktorius atsisakė geranoriškai grąžinti pusę tikėtina neteisėtai jam išmokėtos išeitinės sumos.

Išaiškinimo kreipėsi tik po metų

Priminsime, kad šešėlis ant A. Martusevičiaus krito po to, kai Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) paviešino atliekanti plataus masto ikiteisminį tyrimą dėl korupcijos šalies gydymo įstaigose, konkrečiau – jų vykdytuose medicininės įrangos viešuosiuose pirkimuose. Po 2021-ųjų kovą STT atliktos stambios kratų ir sulaikymų operacijos A. Martusevičius darbe nebepasirodė, mat buvo pranešta, kad jis – vienas iš įtariamųjų.

Vis tik prireikė daugiau nei pusmečio, kol galutinai atsisveikinta su tuomečiu ligoninės direktoriumi. Iš pareigų jis išlydėtas abipusiu šalių susitarimu ir su solidžia išeitine kompensacija – mero Audriaus Klišonio potvarkiu A. Martusevičiui išmokėta 6-ių mėnesių atlyginimų dydžio išmoka, siekianti 28 631 eurą.

Tąkart pasipiktinimą dėl tokio dosnaus atsilyginimo kyšininkavimu įtariamam direktoriui reiškė ne tik visuomenė. Progos išsakyti nepritarimą nepraleido ir vienas kitas politikas, tačiau viešai klausimas, ar kompensacija paskirta teisėtai, iškeltas tik po metų – praėjusį rudenį.

Spalio pabaigoje paviešinta Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos išvada, kurioje nurodoma, kad pagal Sveikatos apsaugos įstatymą sveikatos sistemos viešųjų įstaigų vadovams, su kuriais darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu, gali būti išmokamos ne didesnės kaip trijų mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensacijos.

Yra argumentų už ir prieš

Išgirdusi tai, Plungės rajono savivaldybės taryba įpareigojo A. Klišonį kreiptis į ligoninę, kad ši išieškotų iš buvusio vadovo 14 316 eurų permoką. Gavusi tokį įpareigojimą, ligoninė raštu kreipėsi į A. Martusevičių, išdėstė visas aplinkybes ir nurodė grąžinti minėtą sumą, tačiau galiausiai sulaukė atsakymo, kad jokio grąžinimo nebus.

„Gavome atsakymą prieš Kalėdas, jame nurodoma, esą A. Martusevičius nemano, kad turėtų grąžinti tą sumą. Kreipėmės į advokatą patarimo, kaip elgtis toliau. Jis išdėstė, kad situacija dviprasmiška: yra teisinių argumentų ir už tai, kad permoka turi būti grąžinta, ir prieš. O išvada tokia, kad šitą ginčą vienareikšmiškai gali išspręsti tik teismas. Tikėjomės, kad gal pavyks susitarti gražiuoju ir išvengti bylinėjimosi, tačiau dabar aiškėja, kad be teismo neapsieisim“, – „Žemaičiui“ pirmadienį sakė dabartinis ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.

Paklaustas, ar A. Martusevičius savo atsakyme nurodė konkrečius argumentus, kuriais remiantis atsisako grąžinti permoką, R. Mažeika atsakė, kad tų argumentų buvusiam direktoriui atstovaujantis teisininkas surašė net tris lapus.

„Turim mero įpareigojimą išieškoti permokėtą sumą, tą ir bandysime padaryti, teikdami ieškinį teismui, nors teisininkas, į kurį kreipėmės pasikonsultuoti, atsakė, kad vilčių laimėti bylą – nedaug. Jei pralaimėsim, turėsim dengti visas bylinėjimosi išlaidas, bet kitos išeities neturim“, – nelinksmai kalbėjo R. Mažeika.

Pirmoji byla – jau teisme

Tad panašu, kad netrukus A. Martusevičiui teks turėti nemažai reikalų su teismais, ir ne tik dėl išeitinės kompensacijos. Vasario mėnesį Vilniaus apylinkės teisme turėtų būti atversta baudžiamoji byla, kurioje A. Martusevičius bei buvusi ligoninės finansininkė Loreta Miltenienė, taip pat medicinine įranga prekiaujančių įmonių atstovas Vytautas Kasnauskas kaltinami kyšininkavimu ir papirkimu.

Be to, teisėsauga skelbia, kad A. Martusevičius yra įtariamuoju ir kitame STT atliekamame didelės apimties ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones. Šiame tyrime įtarimai pareikšti dviem juridiniams ir 73 fiziniams asmenims, iš kurių 12 – gydymo įstaigų vadovų. Tiriama daugiau kaip 120 galimų nusikalstamos veikos epizodų.