Naujausios
Jaunimas klaidžioja lytinėje tamsoje
Šalyje kas šešta pora – nevaisinga. Gydytoja ginekologė Asta Damkuvienė tikina, kad dažnai į tėvystę žmonės duris užsitrenkia patys: lytinį gyvenimą pradeda vidutiniškai 15-kos metų, keičia partnerius, nesisaugo lytiškai plintančių ligų, nežino elementariausių dalykų apie lytinį gyvenimą.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Tik problemos
– Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti moksleivių sveikatos ir gyvensenos tyrimo rezultatai rodė, kad Lietuvoje berniukai ir mergaitės lytinius santykius pradeda bene anksčiausiai. Nuo kada jaunimas pradeda lytinį gyvenimą? Ar jų organizmas jau tam pasiruošęs?
– Dažnai vienuoliktokės ar dvyliktokės gyvena lytinį gyvenimą. Vidutiniškai 15-os metų jaunimas būna pradėjęs lytinius santykius. Tai yra ankstyvi santykiai. Ankstyvas lytinis gyvenimas mediciniškai yra iki 18 metų, todėl organizmui daro didelę žalą – sutrinka brendimas. Mergaitės taip ir lieka mažo ūgio apkūnokomis moterytėmis, jos patiria didelį psichologinį krūvį, nes supranta, kad daro negerai, bijo nėštumo, tėvų reakcijos, mokytojų. Kamuoja iki tol nepatirtos baimės, prarandama savigarba.
Būna atvejų, kad ateina mergaitės prašyti pažymos, kaip įrodymą tėvams, berniukui, su kuriuo draugauja, kad yra dar nekalta.
– Jei fiziologiškai nesubrendę, tai ir psichologiškai nepasiruošę?
– Merginos dažnai nežino elementariausių dalykų: mano, kad po vieno kito karto nėštumas negresia. Glumina pacienčių atsakymai, kaip jos saugosi nėštumo: nusiperka ir pasidaro nėštumo testą; retai turi lytinių santykių. Nesupranta, kad tai nepriklauso nuo dažnumo.
Taip pat sulaukiu naivių atsakymų, kad vaikinas nutraukia lytinį aktą ir taip ją apsaugo nuo nėštumo.
– Ką žino apie nėštumą, jo nutraukimą, ar apsisaugojimo priemones?
– Būna atvejų, kai mergina pasako, kad pastojo ir atėjo „išsivalyti“. Paklausiu, ar ji nori daryti abortą, ji atsako, ne, aborto ji nesidarysianti, jai užteks „išvalymo“.
Jauni žmonės neturi supratimo, kas yra abortas. Jei žinotų, kokia tai procedūra, kas vyksta ne tik su moters organizmu, bet ir su jos įsčiose atsiradusia gyvybe, abortų šalyje būtų gerokai mažiau. Daugelis nežino, kad įsčiose esantis žmogutis yra gyvas, jis juda, vystosi.
Naujagimių per metus Lietuvoje gimsta apie 30 tūkstančių, o per metus oficialiai padaroma apie 10 tūkstančių abortų, neoficialiai jų yra keturis kartus daugiau. Paskaičiuokime: negimsta žmonių daugiau negu gimsta.
Kalbuosi su kiekviena moterimi, kuri nori nutraukti nėštumą. Stengiuosi perkalbėti, nes esu iš nedaugelio ginekologų, kurie nedaro abortų. Įsimenu moteris, kurias perkalbėjau nuo skaudžių žingsnių – jos būna laimingos.
Prieš metus atėjusi pas mane jauna moteris jau buvo nusprendusi nutraukti nėštumą, nes turėjo dvejų metų mažylį. Teisinosi: sunku, neturi darbo, mažas vaikas. Ji verkė. Gerai, kad verkė, nes tai buvo ženklas, kad ji persigalvos. Po savaitės ji paskambino ir pasakė savo sprendimą – gimdys. Visai nesenai ji atėjo su abiem savo vaikais, su gėlėmis, apkabino ir pabučiavusi pasakė: „Jūs išgelbėjote mano vaikelį“.
Tėvai nėra informacijos šaltiniai
– Kiek tėvai prisideda prie vaikų lytinio švietimo?
– Nešneka tėvai su savo vaikais apie lytinį gyvenimą. Mergaitės gal kažkiek su mamomis pasikalba, o berniukai yra apleisti.
Pagal įstatymą pas ginekologą mergaitė iki 16 metų turi ateiti su mama, kuri dalyvauja apžiūroje. Ateinama ne tik dėl nėštumo, lytinių ligų ar kontracepcijos, bet ir kitų ligų: įvairių uždegimų, auglių, cistų, sutrikusio brendimo ar ciklo.
Dar girdžiu, kad mamos dukras gąsdina ginekologais, ginekologinėmis kėdėmis, specifinėmis apžiūromis. Taip negalima. Laikai keičiasi, atsiranda medicininės įrangos, kuri palengvina moters apžiūrą.
Kartais pačios mamos pareiškia, kad eiti pas ginekologą nemato reikalo, nes jau nebegimdys. Toks požiūris – baisus. Turime nemokamų profilaktinių moters sveikatos patikrinimų, bet ateina pasitikrinti tik 25 procentai. Todėl Europos Sąjungoje turime daugiausia gimdos kaklelio vėžio susirgimų.
– Ar merginos ateina pasitikrinti pas gydytoją profilaktiškai, pasitarti dėl kontracepcijos?
– Profilaktiškai pasitikrinti ateina itin retai ne tik jaunos merginos, bet ir brandžios moterys.
Vis daugiau ateina pasitarti dėl kontracepcijos skyrimo. Dažnai išgirstu, kad merginos pasiskolina iš draugės kelias kontraceptines tabletes toms dienoms, kai turės lytinių santykių, bet šitaip negalima.
Vaistininkai taip pat daro meškos paslaugą, kai parduoda kontraceptines tabletes be recepto – jų yra apie 30 pavadinimų. Gydytojas turi parinkti geriausiai tinkančius pacientui, kai kuriais atvejais tokių tablečių vartoti net negalima.
Jei vartojama neteisingai, netinkami vaistai – sutrinka ciklas, kurį sunku sutvarkyti. Net sveikai moteriai ėmus vartoti kontraceptinius vaistus, gali būti nežymus šalutinis poveikis.
Yra duomenų, kad Lietuvoje jaunimas prezervatyvais naudojasi 28 procentais atvejų, kontraceptines tabletes vartoja 19 procentų jaunų moterų, kai Vakarų Europos šalyse – 80 procentų.
Yra vienas saugiausias ir patikimiausias apsisaugojimo nuo nėštumo ir lytiškai plintančių ligų metodas – neturėjimas jokių lytinių santykių.
– Informacijos jaunimas susiranda internete. Ar ji yra patikima, kiek ja vadovaujamasi?
– Dažnai ši informacija būna ne visai teisinga, gausu klaidingų nuomonių. Paklausiu, kiek lytinių partnerių yra daug? Man atsako, kad 20, 15. O medicininiu požiūriu daug partnerių yra, kai per gyvenimą būna daugiau negu trys.
Kai skaitau lytinio švietimo paskaitas Šiaulių regiono ugdymo įstaigose, pastebiu, kad berniukai domisi labiau negu mergaitės. Jie klausia, kas jiems skaitys paskaitas šia tema, jie nori žinoti, klausinėja. Kartais susidaro įspūdis, kad berniukai padoresni negu mergaitės.
Pažiūrėkime, kokioje jie aplinkoje: mokytojos, mokyklos visuomenės sveikatos specialistės – moterys. Moteriškoje aplinkoje ugdomi vyrai. Labai trūksta vyrų mokyklose.
Ligos – kelias į nevaisingumą
– Jei jaunimas nelabai daug žino apie apsisaugojimo priemones, tai kiek jie žino apie lytiniu keliu plintančias ligas?
– Lytiniu keliu plintančių ligų yra apie 30, jaunimas žino – tris: sifilį, gonorėją ir ŽIV. Daug virusų, kurie ne tik neišgydomi, bet ir lemia vėžio atsiradimą.
Pavyzdžiui, herpes virusas, kuriuo užsikrėtus – nebeišsigydoma, užkrečiami artimieji, kamuoja skausmingos trūkinėjančios pūslės. O vaistai tik nuramina simptomus. Pamenu vieną pacientę, kurios burnoje buvo vien tokios pūslės, užsikrėsta nuo partnerio po oralinių santykių. Kita po šio viruso paplitimo negalėjo ne tik normaliai eiti, bet ir atsisėsti ant kėdės.
Paplitusių lytinių ligų yra daug, tačiau bėda, kad ne visada jų ieškome. Pavyzdžiui, chlamidiozė, neišgydyta gonorėja, jų pasekmė – nevaisingumas. Poliklinikose ribotas tyrimų kiekis: tiriama dėl gonorėjos, grybelio, trichomonozės, kiti tyrimai yra mokami.
Jaunimas neturi pinigų, be to, nepagalvoja, kad galėjo užsikrėsti. Moteris gali ateiti pas ginekologą, o kur eiti vyrui? Šiauliuose dermatovenerologų trūkumas yra didžiulis – dirba du, pas kuriuos eilė keli mėnesiai, pas urologą – poros mėnesių.
– Ar dažnai kreipiasi poros, ieškodamos nevaisingumo priežasčių, gydymo būdų?
– Lietuvoje yra 55 tūkstančiai nevaisingų porų – kas šešta pora negali turėti vaikų. Neretai nevaisingumo priežastys būna jaunystės klaidos: buvęs abortas, lytiniu keliu plintanti, bet neišgydyta, liga.
Kita klaida – moterys, kurios pirmiausia siekia karjeros. Pasiekia aukštumų, o vaikelio nebegali susilaukti. Pirmą vaiką moteriai reikia pagimdyti nuo 20 iki 30 metų. Visus kitus vaikus pagimdyti reikia iki 35 metų. Moterims patariu neatidėti pirmojo nėštumo po 30 metų, nes moters ir vyro vaisingumas smarkiai sumažėja.
Nevaisingomis poromis Lietuvoje niekas nesirūpina, niekaip negali valdžia priimti reprodukcinės sveikatos įstatymo. Gydymas, pagalbinis apvaisinimas, tyrimai nekompensuojami. Ką daro mūsų poros? Važiuoja į užsienį. Jei pas mus pagalbinis apvaisinimas kainuoja apie 10, Latvijoje apie 7 tūkstančių litų. Kartą moters paklausiau, kodėl ji neplanuoja antro vaikelio, ji man atsakė, kad pirmasis jai kainavo 20 tūkstančių.
Poros sako, kad du mėnesius bando ir negali susilaukti vaikelio. Moteris iki 30 metų turi pastoti per metus – tai norma. Negali rūkyti, vartoti alkoholio, dirbti žalingomis sąlygomis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
NUOMONĖ: „Nevaisingomis poromis Lietuvoje niekas nesirūpina. Valdžia nepriima reprodukcinės sveikatos įstatymo, todėl gydymas, pagalbinis apvaisinimas, tyrimai – nekompensuojami ir labai brangūs“, – sakė gydytoja ginekologė Asta Damkuvienė.