„Jei žinočiau, kad rytoj mirsiu, nusipirkčiau grabą“

Re­gist­ratūrą sten­gia­si apei­ti

„Bet juk aš ne­ži­nau, ka­da man pa­si­da­rys blo­gai. Tu­riu aukštą krau­jospūdį ir jis kar­tais pa­ky­la taip, jog ne­bei­šei­na su­val­dy­ti. Jei pa­skam­bi­ni į li­go­ninę, lie­pia pir­miau­sia kreip­tis pas sa­vo šei­mos gy­dy­toją, o kai nuei­ni ten, re­gist­ratū­ro­je iš­kart pik­tai klau­sia – kodėl neuž­si­re­gist­ravęs? Bet jei­gu aš ži­no­čiau, kad ry­toj mir­siu, grabą nu­si­pirk­čiau“, – vaiz­din­gai si­tua­ciją api­būdi­no „Ine­sos“ pa­cien­tas.
Su­tuok­ti­niai sakė ruošę­si į re­dak­ciją ei­ti ir apie įžūlias re­gist­ra­to­res pa­pa­sa­ko­ti jau anks­čiau, bet vis neišdrįs­davę. Ta­čiau po minė­to „Že­mai­čio“ straips­nio su­kaupę visą drąsą ir nu­tarę ne­be­tylė­ti, jog šio­je kli­ni­ko­je yra pro­blemų ne vien dėl ta­lonė­lių pas odon­to­logą.
Pa­sak jų, šiurkš­čiai su pa­gal­bos at­ėju­siais pa­cien­tais el­gia­si ko­ne vi­sos re­gist­ra­torės. Esą tik re­gist­ra­torė Sir­tau­tienė – iš­ties ma­lo­ni ir em­pa­tiš­ka. Tik, kaip vėliau paaiškė­jo, ji jau išė­jo už­tar­nau­to poil­sio ir „Ine­so­je“ ne­be­dir­ba.
Vy­riš­kis pa­sa­ko­jo re­gist­ratūrą jau net ra­tu apei­nan­tis – iš­kart į viršų laip­tais ky­la pas sa­vo gy­dy­toją Da­nutę Lu­bic­kienę. O se­sutė kor­telę vėliau at­ne­ša. Taip ne­ma­lo­naus bend­ra­vi­mo su re­gist­ratū­ro­je dir­ban­čio­sio­mis iš­ven­giąs ir ner­vus pa­tau­sojąs.
O pa­ti gy­dy­to­ja D. Lu­bic­kienė – esą jau vi­sai kas ki­ta. Kad ir ko­kia būtų už­siė­mu­si, vi­sa­da prii­ma, pa­kon­sul­tuo­ja. Be to, vi­sas plun­giš­kio li­gas per tiek metų ži­no, todėl ir ne­norįs po­lik­li­ni­kos keis­ti.
„Jai tik pa­dėką ga­lim iš­sa­ky­ti, kad kant­rybės tu­ri, kai ši­tiek pa­cientų. Aną sykį gal va­landą jos ka­bi­ne­te pra­sėdėjom, nes te­le­fo­nas ne­ti­lo – skam­bu­tis po skam­bu­čio. Gal ko­kie aš­tuo­ni žmonės skam­bi­no ir vi­si su sa­vo bėdom. Bet gy­dy­to­ja vis tiek ra­do lai­ko ir vaistų iš­ra­šy­ti, ir pa­kon­sul­tuo­ti, ką ger­ti, ko ge­riau ne­be­ger­ti“, – jai dėko­jo plun­giš­kių po­ra.


„Jūs truk­dot at­si­liep­ti“

O re­gist­ra­torėms jie ne­gailė­jo kar­čių žod­žių. Pa­sa­ko­jo, kad vi­sai ne­se­niai, prie­š dvi sa­vai­tes, vėl te­ko į po­lik­li­niką vyk­ti. Už­si­re­gist­ravę ne­bu­vo. Su­ki­lo vy­rui krau­jospū­dis ir jis norė­jo su gy­dy­to­ja pa­si­tar­ti, bet pri­si­skam­bin­ti ne­pa­vy­ko. Atė­jus kor­telės į re­gist­ratūrą, pir­miau­sia te­ko išk­lau­sy­ti re­gist­ra­torės prie­kaiš­tus.
„Pradė­jo kaž­kas skam­bin­ti. Tai re­gist­ra­torė ir sa­ko mums: „Jūs da­bar at­ėjot ir man truk­dot. Tu­riu ieš­ko­ti kor­telės, ne­ga­liu žmo­gui at­si­liep­ti.“ Jos pa­vardės ne­ži­nom – to­kia jau­na, švie­si, pail­gu vei­du. Ga­liau­siai kor­telę su­ra­do, bet jau to­kia ne­pa­ten­kin­ta, to­kia pik­ta bu­vo... Bet ar mes kal­ti, kad ser­gam? Jei ne­spėja, juk turėtų su va­do­vais kalbė­tis, kažką keis­ti, o ne ant pa­cientų iš­si­lie­ti“, – sa­vo nuo­monę dėstė su­tuok­ti­niai.
Jie pri­si­minė sykį prie­kaištų re­gist­ratū­ro­je su­laukę ir dėl to, kam vėlai pas gy­dy­toją at­ėjo, nes jau bu­vo va­ka­ras, o kitą sykį – kad ap­skri­tai per daž­nai vaikš­to, esą gy­dy­to­ja užd­rau­du­si taip daž­nai atei­ti...
„Apie tai pa­čiai Lu­bic­kie­nei pa­pa­sa­ko­jom, sa­kom, ar mes ne­ga­lim su­si­rgę atei­ti, ar užd­rau­du­si daž­nai vaikš­čio­ti? Ji la­bai nu­ste­bo tą iš­gir­du­si, sakė, jog nie­ko pa­na­šaus ne­kalbė­jo“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.
Plun­giš­kiai sakė at­ėję į re­dak­ciją pa­si­pa­sa­ko­ti, nes ti­ki­si po­ky­čių: gal su re­gist­ratū­ro­je pa­cien­tus prii­man­čio­mis mo­te­ri­mis bus pa­si­kalbė­ta, paaiš­kin­ta, kad pa­gar­biau su žmonė­mis elgtų­si, kad būtų bent kiek ma­lo­nesnės.


Ap­tar­nau­ja pa­gal nuo­taiką?

Pa­na­šių at­si­lie­pimų apie „Ine­sos“ re­gist­ra­to­res ne­trūksta. Po „Že­mai­čio“ straips­niu „Ta­lonė­lis pas dan­tistą – tik penk­ta­dienį, tik iš ry­to ir tik at­vy­kus į po­lik­li­niką“, pa­si­da­lin­tu feis­bu­ko pa­sky­ro­je, taip pat ne­trūko kri­ti­kos šio­je šei­mos kli­ni­ko­je dir­ban­čioms re­gist­ratū­ros dar­buo­to­joms.
„Apie „Ine­sos“ re­gist­ratūrą tie­siog trūksta žod­žių, apie dau­gu­ma tų po­nių, ten sėdin­čių, tie­siog nėra nė ką kalbė­ti. Gal­vo­ju keis­ti po­lik­li­niką, nes ta vi­sa be­tvarkė jau bai­gia nu­si­bos­ti“, – rašė Si­mo­na.
„Re­gist­ratū­roj už­vis ta vy­resnė su ner­vais. Pak­laust ne­ga­li, at­si­vie­pu­si, gy­ve­ni­mu ne­pa­ten­kin­ta“, – pri­tarė Edi­ta.
„Taip taip, ta ge­riau­sia, ypač kai skam­bi­ni te­le­fo­nu, nors šiaip jos ten vi­sos ne daug kuom ski­ria­si ir, ma­nau, ne­la­bai su­pran­ta, kur dir­ba, žmo­giš­ku­mo nu­lis ten pas vi­sas“, – tęsė dis­ku­si­ja Si­mo­na.
O Kris­ti­na pri­dūrė, jog „re­gist­ratū­ro­je po­nios tai pa­gal nuo­taiką, vi­sais lai­kais siau­bas!!!“
Tad aki­vaiz­du, jog su re­gist­ra­to­rių ne­man­da­gu­mu su­si­dūrė ir dau­giau šios kli­ni­kos pa­cientų. Juo la­biau kad minė­ta­me straips­ny­je apie re­gist­ra­to­rių el­gesį ne­bu­vo net už­si­min­ta, šią pro­blemą skai­ty­to­jai iškėlė pa­tys. Be to, tai ne pir­mas krei­pi­ma­sis į re­dak­ciją dėl „Ine­sos“ re­gist­ratū­ros dar­buo­tojų. „Že­mai­tis“ apie kai ku­rių jų ne­pa­garbų el­gesį yra rašęs ir anks­čiau. Bet kli­ni­kos at­sto­vas tąsyk pa­val­di­nes gynė – esą ne­man­da­gus bu­vo pa­ts pa­cien­tas.


„Aš la­bai abe­jo­ju“

Ir da­bar vi­si šie prie­kaiš­tai, iš­sa­ky­ti re­gist­ra­torėms per žur­na­lis­tus ar pa­ra­šy­ti feis­bu­ke, „Ine­sos“ va­dy­bi­nin­kui Vy­tau­tui Kli­šo­niui – kaip van­duo nuo žąsies.
Nors ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad jis ne­no­ri iš­siaiš­kin­ti si­tua­ci­jos. Prie­šin­gai – vi­sa­da pra­šo pa­sa­ky­ti tiks­lią datą ir laiką, ka­da be­si­skund­žian­tys pa­cien­tai lankė­si, jog būtų ga­li­ma at­suk­ti vaiz­do ka­merų re­gist­ratū­ro­je įra­šus, pa­ma­ty­ti ir pa­si­klau­sy­ti po­kal­bių. Bet jei­gu tiks­lu­mo nėra – V. Kli­šo­nis į kal­bas ne­si­leid­žia. Esą di­delė da­lis re­gist­ra­torėms skirtų skundų, pa­si­gi­li­nus į si­tua­ciją, pa­si­ro­do iš pirš­to lauž­ti, ne­tgi prie­šin­gai – paaiškė­ja, kad tai pa­cien­tai jas dėl kaž­ko už­si­puolė.
„Ir to­kie būna did­žio­ji dau­gu­ma skundų. Re­gist­ratū­ro­je būna pa­klau­sia­ma, kas nu­ti­ko, ir vi­si pra­de­da ant re­gist­ra­to­rių pyk­ti. Ar tai nor­ma­lu? Kodėl žmonės už­si­puo­la re­gist­ra­to­res, jei jos tik dir­ba sa­vo darbą?“ – klau­si­mus kėlė V. Kli­šo­nis.
Ir šiuo at­ve­ju jis ne­norė­jo tikė­ti, jog re­gist­ratū­ros dar­buo­to­jos būtų galė­ju­sios pa­cien­tams prie­kaiš­tau­ti, kodėl šie per daž­nai čia vaikš­to ar kodėl ne lai­ku, ne­pri­si­re­gist­ravę at­ėję.
„La­bai abe­jo­ju, kad mūsų re­gist­ratū­ro­je taip klau­sia“, – sa­vo laikė­si kli­ni­kos va­dy­bi­nin­kas.


Pa­si­kalbė­ti ne­žadė­jo

Net iš­girdęs, kad į re­dak­ciją at­ėję plun­giš­kiai kalbė­jo ne apie kaž­ka­da vieną sykį nu­ti­kusį at­vejį, o aiš­kiai pa­sakė, kad su re­gist­ra­to­rių šiurkš­čiu el­ge­siu su­si­du­ria nuo­lat, me­tai po metų, vi­zi­tas po vi­zi­to, V. Kli­šo­nis to­kių kalbų klau­sy­tis ne­norė­jo – esą dėkit fak­tus ant sta­lo, o ta­da ir žiūrėsim.
Bet gal po žur­na­listų skam­bu­čio vis­gi bus su dar­buo­to­jo­mis pa­si­kalbė­ta? „Kad ne­la­bai tu­riu kuo tai pa­grįsti“, – at­kir­to va­dy­bi­nin­kas, leis­da­mas su­pras­ti, kad po­kal­bio grei­čiau­siai ne­bus.
Esą su ko­lek­ty­vu, kaip pa­ge­rin­ti darbą, ką ga­li­ma keis­ti, kad dirb­ti būtų pa­to­giau, grei­čiau, per­kal­ba­ma nuo­lat. Ap­ta­ria­mos ir kai ku­rios konk­re­čios si­tua­ci­jos. O šįsyk – trūksta konk­re­tu­mo.
To­kia V. Kli­šo­nio po­zi­ci­ja ste­bi­na. Ži­no­ma, bet ku­rie dar­buo­to­jai džiaugtųsi, turė­da­mi tokį mūru už juos sto­jantį va­dovą, tik ar dėl to ne­nu­ken­čia pa­cientų in­te­re­sai? Ar jie ne­svarbūs?
Se­nas po­sa­kis by­lo­ja, kad nėra ug­nies be dūmų, tad ap­mau­du, kad V. Kli­šo­nis pa­cientų at­si­lie­pi­mus leng­va ran­ka nu­brau­kia, ak­lai pa­si­tikė­da­mas re­gist­ratū­ros dar­buo­to­jo­mis. O „Ine­sos“ pa­cien­tams be­lie­ka pa­tar­ti įsi­min­ti tiks­lią datą ir laiką, ka­da bu­vo ne­ma­lo­niai ar įžūliai ap­tar­nau­ti re­gist­ratū­ro­je. Ta­da su va­dy­bi­nin­ku būtų ga­li­ma bent jau pa­dis­ku­tuo­ti, nes da­bar vi­si žmo­nių nu­si­skun­di­mai – kaip į sieną...