Naujausios
Trūksta vaikų?
Kaip bebūtų, ir be mero dalyvavimo diskusija komiteto posėdyje buvo gana ilga. Pakviestas paaiškinti, kodėl skyrių teko uždaryti, ligoninės direktorius A. Martusevičius išvardino net kelias tokio sprendimo priežastis, bet, kaip buvo galima suprasti iš jo kalbos, visos bėdos – dėl metai iš metų mažėjančių ligoniukų. O jei nėra pacientų, ligoninė negauna finansavimo iš Ligonių kasų.
„Kuo toliau, tuo stacionarinių paslaugų vaikams reikia vis mažiau. Per trejus pastaruosius metus ligoninė patyrė nemažų nuostolių. 2018 metais skyriuje buvo 280 lovadienių (siekiamybė yra 360), 2019 metais – 250, o per šių metų pirmąjį pusmetį – tik 76, nors ir per karantiną buvome atviri, teikėme būtinąją stacionarią pagalbą“, – aiškino direktorius.
Taigi, pagrindinis argumentas – nebeliko vaikų, nors statistikos duomenys rado ką kitą. Lyginant vaikų iki 18 metų amžiaus skaičių 2018-aisiais ir šiemet, mažėjimas rajone ne toks ir didelis – vos 2,8 procento. Sunku patikėti, kad tokie nežymūs demografiniai pokyčiai būtų galėję taip stipriai išjudinti ligoninės pamatus, kad ši nusprendė visai atsisakyti Vaikų ligų skyriaus. Juolab kad ir sveikatos priežiūros specialistai nesiliauja grūmoję, neva vaikų sveikata kasmet vis blogėja. Tad kaip galėjo atsitikti, kad rimtesnio gydymo reikalingų mažųjų pacientų ėmė ir neliko?
Ligoninės pozicija stebina ją išgirdusius plungiškius. Grupė aktyvistų praėjusią savaitę kvietė rajono gyventojus pasirašyti peticiją, kad skyrius nebūtų uždarytas. Ji su beveik tūkstančių parašų nusiųsta Savivaldybės vadovams.
„Sako, kad uždaro tik todėl, kad per karantiną nebuvo paguldyta vaikų. Bet ar reikia tuo stebėtis, jei poliklinikos buvo užsirakinusios savo duris ir gydytojai geriausiu atveju konsultuodavo tik telefonu. Tėvai užsiimdavo savigyda. Ar ir toliau taip gyvensim?“ – piktinosi viena peticijos iniciatorių.
Ji pasakojo pati su vaiku gulėjusi Plungės ligoninės Vaikų ligų skyriuje vasario ir kovo mėnesiais. „Skyrius buvo perpildytas, vaikai netilpo į palatas. Veždavo papildomas lovas, kad tik sutalpintų“, – sakė moteris ir pridūrė besistebinti Kretingos rajonu, kuris plotu mažesnis už Plungės, bet turi ir Vaikų, ir Akušerijos-ginekologijos skyrius. O juk Plungės ligoninė aptarnauja dar ir Rietavo pacientus.
Nebeliko kam dirbti
Ir peticiją pasirašę rajono gyventojai (surinkta beveik 1000 parašų) komentavo pasisakantys už tai, kad skyrius toliau veiktų. Ne vienas rašė, kad jiems būtų sudėtinga nuvežti susirgusią savo atžalą į kitą miestą, o ir pačiam rajonui tokiu sprendimu būtų padaryta didelė žala, mat jaunos šeimos rinktųsi gyventi ten, kur medicininės paslaugos prieinamesnės.
„Ko bepasilkti jaunoms šeimoms šiame supermieste, kuriame liks tik slauga ir reanimacija?“ – klausė viena mama. „Bent kelias palatas būtina palikti. Juk būna vienišų mamų, šeimų, kur daugiau vaikų ir nėra kam palikti jų. Reikia rūpintis ir tais, kuriems šiek tiek sunkiau“, – priminė kita.
Buvo ir tokių, kurie siūlė skyrių palikti, tačiau pakeisti visą jame dirbantį personalą. Bet kaip per minėtąjį posėdį atskleidė A. Martusevičius, keisti kaip ir nebėra ko. Iš 6-ių čia dirbusių pediatrių liko viena, bet ir toji grįžusi iš atostogų žada trauktis. Kiti irgi išėjo dėl amžiaus ar ieškodami geresnių darbo sąlygų.
„Galvojom palikti bent kelias lovas vaikams kitame skyriuje, bet neturėdami per naktį budinčio pediatro negalėtume užtikrinti mažųjų pacientų saugumo“, – sakė ligoninės vadovas.
Paklaustas, ar nebandė dairytis naujų pediatrų, A. Martusevičius kalbėjo viską išbandęs, tik prisivilioti naujų medikų nepavyko. Esą vyresnieji atsisako naktinių budėjimų, mat jie traktuojami kaip keliantys didesnę grėsmę užsikrėsti koronavirusu, o jaunų specialistų trūksta visoje šalyje.
Su alpėjančiu vaiku ant rankų – į polikliniką?
„Gal Savivaldybė galėtų kažkaip prisidėti, pasiūlyti naujam medikui gyvenamąjį plotą. Blogai, kad sprendimas priimtas nepasitarus su mumis. Jei būtų buvusi bent kokia diskusija, galbūt visi bendromis jėgomis būtume radę sprendimą“, – stebėjosi komitetui vadovaujantis Gintaras Bagužis.
Jį nustebino ir A. Martusevičiaus žodžiai, kad skyrius uždaromas, nes yra nuostolingas. „Jei iš tikrųjų patirtumėt tokius nuostolius, turėtumėt bankrutuot. Bet juk gyvuojat, kasmet metus baigiat pelningai. Vadinasi, iš kažkur kitur imat pinigus“, – komentavo jis.
Kad negalima kalbėti apie šią situaciją vien tik iš finansinės pusės, pabrėžė ir Tarybos narys Adomas Zamulskis: „Tokiu atveju vos ne pusę skyrių reikėtų uždaryti, nes jie irgi nuostolingi. Ligoninė nėra pelno siekianti organizacija.“
O komiteto narė Irena Taučienė teiravosi, kur dabar greitoji veža susirgusius vaikus, jei Plungės ligoninė jų nebepriima?
„Jei vaiko būklė nėra sunki, siunčiam į polikliniką pas pediatrą, jei sunkesnė – į Telšių ligoninę, o jei labai sunki ir nėra galimybės iškart pervežti į kitą miestą, priimame ir mes, guldome į Reanimacijos skyrių bei stebime būklę. Jai pagerėjus organizuojame pervežimą į kito miesto – Telšių ar Klaipėdos – ligoninę tolimesniam gydymui, – paaiškino ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė.
Ji sakė, kad nė vienam, atvykstančiam į Priėmimo skyrių, durys nėra užrakintos. Esą bet kokiu atveju pediatras apžiūrės sunegalavusį vaiką ir nuspręs, kur nukreipti – arba į polikliniką, jei bus dienos metas, arba į artimiausią ligoninę. Jei tėvai neturės galimybės patys ten nuvežti, esą bus iškviesta greitoji.
Vis dėlto I. Taučienė suabejojo, ar tai, kas deklaruojama, atitinka realybę. Ji papasakojo vakar iš kitos gydymo įstaigos pediatrės išgirdusi apie atvejį, kuomet sunegalavusį paauglį, kuriam nesuteikta pagalba Priėmimo skyriuje, tėvai ant rankų įnešė pas vaikų gydytoją poliklinikoje.
„Suprantu, kodėl žmonės piktinasi, nes pagalba kaip ir nesuteikiama“, – reziumavo ji.
Aiškinsis... net dvi darbo grupės
Bet net ir išklausęs visų pasisakymų A. Martusevčius nesuteikė nė menkiausios vilties, kad skyrius galėtų išlikti. Esą Sveikatos apsaugos ministerija jau prieš kelerius metus buvo nurodžiusi jį uždaryti ir pereiti prie dienos stacionaro paslaugų, tačiau Plungės ligoninė iš paskutiniųjų tam priešinosi. Bet atėjo karantinas ir esą tapo aišku, kad reikia dėti tašką.
Kaip ligoninė galėjo priimti tokį sprendimą nepasitarusi su savo steigėju – Savivaldybe – stebėjosi šios administracijos direktorius Mindaugas Kaunas. Esą tik steigėjas gali priimti sprendimą dėl ligoninės skyrių uždarymo ar reorganizavimo, o šiuo atveju pasielgta savavališkai.
Galiausiai komiteto nariai administracijos direktoriui pavedė sudaryti darbo grupę, kuri, išnagrinėjusi ligoninės finansinę situaciją, pateiks išvadas, ką įmanoma padaryti, kad skyrių pavyktų išsaugoti.
Įdomu tai, kad kitą dieną meras A. Klišonis pranešė taip pat sudaręs darbo grupę tai pačiai problemai aiškintis. Vadinasi, prie šio klausimo plušės net dvi grupės.
O komentuodamas susidariusią situaciją meras akmenį metė į valdančiųjų daržą.
„Dar gegužės mėnesį buvo pateikta informacija apie VšĮ Plungės ligoninės visų skyrių finansinę situaciją tiek Ekonomikos, finansų ir biudžeto nariams bei pirmininkui Adomui Zamulskiui (TS-LKD), tiek Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto nariams bei pirmininkui Gintarui Bagužiui (VP), tačiau iki šios dienos jokių priemonių ar diskusijų su valdančiąją, kaip jas spręsti, nebuvo. Suprantu, pandeminė situacija, sudėtingas laikotarpis, tačiau negi nebuvo laiko, o gal noro ar poreikio skirti finansavimą?
Negana to, kovoje su Covid-19 VšĮ Plungės ligoninė finansinių injekcijų iš Savivaldybės taip pat nesulaukė, kas dar labiau sunkina įstaigos veiklą“, – savo feisbuko paskyroje trečiadienį rašė A. Klišonis.
