Konfliktas gydytojos kabinete: supykdė atsisakymas skiepytis?

Nu­siuntė pas kitą gy­dy­toją

Mo­te­ris (re­dak­ci­jai var­das ir pa­vardė ži­no­mi) pa­sa­ko­jo, kad ne­tikė­tai pa­ki­lus spau­di­mui ir ėmus „muš­ti“ šird­žiai, ji nie­ko ne­lau­ku­si su­rin­ko kli­ni­kos „Pul­sas“ re­gist­ratū­ros te­le­fo­no nu­merį. At­si­lie­pu­siai mo­te­riš­kei pa­pa­sa­ko­jo, kad pra­stai jau­čia­si, ir su­laukė kvie­ti­mo at­vyk­ti į kli­niką pa­si­da­ry­ti kar­diog­ramą.
Esą pro­cedū­ri­nia­me ka­bi­ne­te, at­li­kus kar­diog­ramą, į gau­tus duo­me­nis akį už­me­tu­si se­sutė pa­sakė, kad šir­dis iš­ties grei­čiau pla­ka, bet nu­kry­pi­mas esą vi­sai ne­di­de­lis. Dėl šven­tos ra­mybės se­sutė pa­tarė pa­si­kon­sul­tuo­ti su gy­dy­to­ja. Ka­dan­gi plun­giškės gy­dy­to­ja tą dieną ato­sto­ga­vo, mo­te­ris bu­vo nu­kreip­ta pas kitą – Vio­letą Lie­pienę.
Plun­giškės žod­žiais, vos tik žen­gu­si į nurodytą ka­bi­netą ji su­laukė kri­ti­kos, kad ne­tin­ka­mai dėvi kaukę, nors ta­me pa­čia­me ka­bi­ne­te bu­vu­si se­sutė esą vi­siš­kai bu­vo be kaukės. Bet dėl to esą ne­si­gin­či­ju­si, pa­si­tai­siu­si kaukę, kaip liep­ta. O ta­da su­lau­ku­si gy­dy­to­jos klau­si­mo, ar yra pa­si­skie­pi­ju­si nuo ko­ro­na­vi­ru­so.
Esą nei­gia­mas jos at­sa­ky­mas vi­siš­kai ne­pa­tikęs V. Lie­pie­nei. Plun­giškės tikinimu, me­dikė ėmu­si lai­dy­ti pa­sta­bas, kad ši­taip elg­tis – neat­sa­kin­ga, kad ne­su­tik­da­ma skie­py­tis mo­te­ris ke­lia grėsmę ap­lin­ki­niams, kad yra pa­vo­jin­ga kli­ni­kos me­di­kams ir pa­cien­tams.


Pa­si­ju­to dar blo­giau

Plun­giškės įsi­ti­ki­nu­si, būtent dėl to, jog yra ne­pa­sis­kie­pi­ju­si nuo CO­VID-19, gy­dy­to­ja at­si­sakė jai skir­ti la­šinę, aiš­kin­da­ma, jog pro­cedū­ri­nia­me ka­bi­ne­te yra ir kitų pa­cientų, tad mo­te­ris ga­lin­ti juos užkrės­ti.
Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad po to­kio su­ti­ki­mo ji pa­si­ju­to dar blo­giau, gal­va plyš­te ply­šo. Ta­da bu­vo pa­si­ųsta į re­gist­ratūrą ma­tuo­ti spau­di­mo.
„Pa­matę, kad jis dar la­biau pa­kilęs, nu­vedę pa­guldė į tuš­čią ka­bi­netą, kad ra­miai pa­būčiau. Pa­sakė, kad to­kios būklės ne­ga­liu vai­ruo­ti ir kad tu­riu nu­si­ra­min­ti. Tik kaip nu­rim­siu, jei aša­ros kaip pu­pos per skruos­tus rie­da. Ši­taip nie­kuo dėtą žmogų įžeis­ti...“ – mo­te­ris ne­ga­li pa­mirš­ti ap­si­lan­ky­mo kli­ni­ko­je nuo­skaudų.
Ji pa­sa­ko­jo jau kitą dieną su­sku­bu­si per­si­ra­šy­ti į kitą gy­dy­mo įstaigą, nes į minėtąją dau­giau nė ko­jos ne­be­kel­sian­ti. Ma­ža to, no­rin­ti įspėti ir ki­tus: „Ku­rie ne­skie­py­ti, nei­kit pas tą gy­dy­toją. Būsit to­kiais ir ano­kiais iš­va­din­ti.“


„Ne­ži­nom, ko jie pyks­ta ant mūsų“

Kad ne­pa­sis­kie­piję nuo CO­VID-19 ir ne­tu­rin­tys ga­li­my­bių pa­so ar­ti­miau­siu lai­ku ne­be­gaus tam tikrų pa­slaugų – ži­no­ma jau tik­riau­siai vi­siems, bet kad bus ar jau yra ri­bo­ja­mos ir gy­dy­mo pa­slau­gos, girdė­ti dar ne­te­ko.
Su­si­siekęs su gy­dy­to­ja V. Lie­pie­ne „Že­mai­tis“ tei­ra­vo­si, ar tie­sa, jog plun­giš­kei la­šinė ne­bu­vo skir­ta tik dėl to, kad ji yra ne­pa­sis­kie­pi­ju­si nuo ko­ro­na­vi­ru­so.  Me­dikė pa­tvir­ti­no, kad konf­lik­to su minė­ta pa­cien­te iš­ties būta. V. Lie­pienės žod­žiais, į jos ka­bi­netą ši mo­te­ris esą jau at­ėjo pra­stai nu­si­tei­ku­si, lyg su­si­ner­vi­nu­si dėl kaž­ko, tik įėju­si pra­dėjo kalbė­ti pa­kel­tu to­nu, o iš­gir­du­si klau­simą dėl skiepų, esą vi­siš­kai pra­ra­do sa­vit­vardą.
Pa­sak gy­dy­to­jos, jos pa­rei­ga yra pa­klaus­ti pa­cientų, ar šie jau pa­si­skie­pi­jo nuo CO­VID-19, jei ne – pa­si­ūly­ti skie­py­tis. Esą dau­ge­lis į to­kius klau­si­mus rea­guo­ja ra­miai, būna ir to­kių, ku­rie pa­tys atei­na pa­si­tar­ti, pa­klaus­ti, ar skie­pas ne­pa­da­rys ža­los.
O da­liai pa­cientų, tiems, ku­rie griež­čiau­siai nu­si­statę prie­š vak­ci­na­ciją, esą bet ko­kia užuo­mi­na ta te­ma vei­kia lyg rau­do­nas sku­du­ras bu­lių.
„Jiems lyg elekt­ra tren­kia toks klau­si­mas. Būna, pa­skam­binę skund­žia­si, kad karš­čiuo­ja, to­kiu at­ve­ju siū­lom pa­si­da­ry­ti PGR testą, jis būti­nas ir prie­š tam tik­ras pro­cedū­ras. Tai at­sa­ky­mas būna: „Ne, ne­da­ry­siu to ty­ri­mo“. Ar­ba: „Ne, ne­ser­gu ko­ro­na­vi­ru­su, nes to­kio iš­vis nėra“. Me­di­ci­ninės kaukės, skie­pai ir PGR tes­tai – trys te­mos, ku­rio­mis kalbė­ti jau da­ro­si su­dėtin­ga. Ir ne­ži­nau, kodėl žmonės pyks­ta ant mūsų. Juk mūsų dar­bas yra siū­ly­ti iš­si­tir­ti esant įta­rimų, pa­si­skie­py­ti sau­gan­tis nuo li­gos.“


Ne­bu­vo būti­nybės

Pa­sak gy­dy­to­jos, kar­tais įti­kinė­jant pa­si­skie­py­ti, ten­ka ir kokį vieną kitą ašt­resnį žo­delį pa­sa­ky­ti, pri­min­ti, kad vak­ci­nuo­tis rei­kia ne tik dėl savęs, bet ir dėl ap­lin­ki­nių ge­rovės. Iš čia esą ir pa­sa­ky­mas, kad ne­pa­sis­kie­pijęs as­muo yra pa­vo­jin­gas ap­lin­ki­niams.
Ar dėl to plun­giš­kei ir bu­vo at­sa­ky­ta la­šinė – kad neužkrėstų pro­cedū­ri­nia­me ka­bi­ne­te bu­vu­sių kitų pa­cientų?
„Tik­rai ne. Pap­ras­tai la­šinės iš­ra­šo­mos esant de­hid­ra­ta­ci­jai, kai žmo­gus ne­ga­li ger­ti van­dens ar­ba kai trūksta ka­lio, o čia bu­vo vi­sai ne tas at­ve­jis. Pa­ki­lus spau­di­mui, la­šinės ne­ski­ria­mos. Gal nuo se­no už­si­li­ku­si to­kia nuo­monė, kad jos rei­kia. Ir šiuo at­ve­ju bu­vo lyg koks vai­kiš­kas kap­ri­zas – no­riu ir vis­kas“, – ne­ma­lo­niai pa­si­bai­gusį pa­cientės vi­zitą pri­si­minė V. Lie­pienė.
Me­dikės tei­ra­vomės ir to, ar tie­sa, kad minė­to konf­lik­to me­tu kar­tu su ja dir­ban­ti se­sutė bu­vo be kaukės. Gy­dy­to­ja pa­ti­ki­no, kad to ne­galė­jo būti. Esą kli­ni­ko­je vi­sas per­so­na­las pri­va­lo dėvėti kau­kes, bet pa­si­tai­ko, kad per per­traukė­les tarp vi­zitų, ati­da­rius langą išvė­din­ti ka­bi­netą, kaukė trum­pam nu­sii­ma­ma, kad būtų ga­li­ma įkvėpti gry­no oro.
„Lau­kian­čiųjų už durų pra­šom luk­ter­ti, kol išvė­din­sim ka­bi­netą, bet ta­ry­tum ne­gir­di, vis tiek ver­žia­si.“
Me­dikė sakė esan­ti tik­ra, kad nie­kuo ne­įžeidė pa­cientės, bet jei ši jau­čia­si įskau­din­ta, ga­lin­ti jos at­si­pra­šy­ti.
„Per­duo­kit ma­no at­si­pra­šymą, kad aš ne­su­gebė­jau jos nu­ra­min­ti ar dar la­biau su­ner­vi­nau“, – pa­prašė V. Lie­pienė.