Naujausios
Laukimas – prasta taktika prieš vėžį
Asta Damkuvienė per kelių dešimtmečių ginekologės praktiką sutiko ne vieną moterį, kuri prisipažino einanti pas ginekologą, kai jaučiasi blogai. Moterų mirtingumas nuo gimdos kaklelio ir krūties vėžio Lietuvoje – pirmose vietose. „Ne viena dėl šios ligos jau Anapilyje, tačiau jos galėjo gyventi. Jei tik būtų atidesnės sau ir eitų pas gydytoją periodiškai, o ne tada, kai per vėlu ir joks medicinos stebuklas nepajėgus moterį išgelbėti“, – sakė gydytoja ginekologė A. Damkuvienė.
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Moterų mitai ir baimės
Gydytojos ginekologės Astos Damkuvienės žodžiais, ir prieš beveik keturis dešimtmečius, ir dabar moterys ieško pasiteisinimo, kodėl negali, nenori, nespėja, nesugeba eiti pas ginekologą pasitikrinti sveikatos.
Skaudžiausia, kai šitaip savimi nesirūpina penkiasdešimtmetės, kurioms rizika sirgti onkologinėmis ligomis smarkiai padidėja.
„Penkiasdešimtmetės dažnai pasako, kad jau vaikus pagimdė, kontraceptinių priemonių nereikia, pas ginekologą eiti nemato jokio reikalo. Tai didžiulė klaida. Pasako, kad ateis, kai bus blogai. O kai bus blogai – bus paskutinė vėžio stadija, nes iki šios stadijos jokių simptomų nėra, – perspėjo gydytoja. – Negaliu pamiršti skaudžių paskutiniųjų atvejų, kai atėjo dvi moterys. Viena pas ginekologą nebuvo aštuonerius metus, kita dvylika. Abi kamavo kraujavimas. Abiem – paskutinės stadijos vėžys. Vienos jau nebėra.“
Ginekologė ragina visas moteris nuo šešiolikos metų tikrintis periodiškai vieną kartą per metus. Visą gyvenimą, nepaisant net ir geros savijautos. Tikrintis privalo ir lytinio gyvenimo negyvenančios moterys.
„Kai kurios ligos, pavyzdžiui, gimdos miomos, sparčiai vystosi negimdžiusioms moterims. Daug nuveikti gali šeimos gydytojai, kurie ragintų savo pacientes tikrintis. Yra vienas gydytojas, kuris atveda pacientes ir liepia patikrinti, nes žino, jei paleis ją iš kabineto, ji nepasitikrins“, – dalijosi patirtimi A. Damkuvienė.
Anksti rasta liga – suvaldoma
Gimdos, gimdos kaklelio, krūties onkologinės ligos, pasak A. Damkuvienės, aptiktos pradinės stadijos, išgydomos.
Vardija jai žinomus atvejus, kai moterys po onkologinių ligų, kurios buvo aptiktos ir išgydytos pradinės stadijos, gyvena dvidešimt, penkiolika metų ir jaučiasi gerai.
„Šaunus dalykas yra profilaktinės patikrinimo programos, kurios žmogui nieko nekainuoja. Tereikia ateiti. Tačiau nežinau, kodėl moterys neina. Šios programos veikia beveik 10 metų, tačiau sąmoningai tikrinasi tik 25 procentai moterų“, – sakė A. Damkuvienė.
Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, jos gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio, atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas.
„Anksčiau šis tyrimas buvo atliekamas tik 30 metų sulaukusioms, tačiau vėžio susirgimų daugėja jaunoms moterims, šis tyrimas tikslingai paankstintas. Kiekvienais metais šiuo vėžiu Lietuvoje suserga apie 500 moterų. Ištyrus randami ir ikivėžiniai susirgimai. Atrodo, informacijos aplink nemažai, tačiau dalis moterų apie tai kažkodėl nieko nežino“, – stebėjosi medikė.
Krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų imtinai, kurioms kartą per 2 metus gali būti atliekamas mamografinis tyrimas. Gavus šeimos gydytojo siuntimą atlikti mamografinį tyrimą, galima iš anksto užsiregistruoti mamografijos įrenginį turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje, atliksiančioje tyrimą.
„Moterys dažniausiai prisigalvoja, kad mamograma – skausminga procedūra. Tai nėra tas skausmas, kurio neįmanoma pakentėti, tačiau tyrimo nauda – milžiniška. Lietuvoje kasmet krūties vėžiu suserga apie 1000 moterų, miršta apie 500“, – tikino gydytoja.
Apsaugantys skiepai dar mokami
Moksliškai įrodyta tiesa, kad gimdos kaklelio vėžį sukelia žmogaus papilomos virusas, tai turėtų skatinti atsakingai gyventi lytinį gyvenimą, nes šis virusas plinta lytiniu keliu.
„Klaidinga manyti, kad prezervatyvas nuo lytiniu keliu plintančių ligų apsaugos 100 procentų. Jis sumažina riziką užsikrėsti, tačiau yra ligų, kurios plinta per odą“, – sakė gydytoja.
Pateikia pavyzdį, kad Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje 9-12 metų mergaičių skiepijimas nuo šio viruso – kompensuojamas valstybės. Apgailestauja, kad Lietuvoje tokie skiepai yra mokami.
„Paskaičiavau, tiek, kiek žmogus prarūko per metus, galėtų paskiepyti dvi dukras. Imunitetas susidaro visam gyvenimui. Brandžios moterys klausia, ar joms reikia skiepytis? Taip, reikia“, – pabrėžė A. Damkuvienė.
Anot gydytojos, Suomijoje gimdos kaklelio tyrimas atliekamas moterims jau 40 metų, todėl susirgimo ir mirtingumo skaičiai itin nedideli, neįeina į piktybinių ligų dešimtuką. Periodiškai tikrindami medikai ligas atranda dar priešvėžinių stadijų, sėkmingai jas išgydo.
Gydytoja lenkia pirštus, vardydama vėžį sukeliančius rizikos faktorius, kuriuos moterys gali valdyti: kuo ilgiau žindyti vaikus, nerūkyti, reguliuoti antsvorį, išvengti hipertoninės ligos, cukraligės, krūties traumų. Užsimena, kad negimdžiusioms moterims susirgti krūties vėžiu rizika taip pat didėja.
Laukimo taktika nepasitvirtina
„Jei po tyrimų diagnozuojama pirmoji vėžio stadija – išgydoma 95 procentai moterų“, – pateikė faktus A. Damkuvienė. Gydytoja prisimena atvejį, kai prieš porą dešimtmečių atėjo pacientė, kurios krūtyje buvo kiaušinio dydžio darinys.
„Klausiu jos, ar nematėte? Ji atsako, kad matė, bet bijojo eiti pas gydytojus. O jei tai vėžys? Taip nuo savęs stūmė problemą, tačiau jos nesprendė. Tokiu atveju jau pagelbėti nieko nebegalima. Laukimo taktika niekada nepasitvirtina“, – pabrėžė medikė. Ji patarė nepasitikėti gydymusi žolelėmis, liaudies daktarais, burtininkais.
Tikrintis savo sveikatą rekomenduoja ne tik vyresnio amžiaus moterims, bet ir jaunesnėms. Gydytoja patikino, kad dažnai vėžiu suserga jaunesnės moterys: gimdos kaklelio vėžys diagnozuotas dvidešimtmetei, krūties vėžiu susirgo devyniolikmetė.
„Didelę reikšmę vėžiui atsirasti turi stresas, nesaikinga, nesveika mityba, gyvenimas ar nuolatinis buvimas užterštoje aplinkoje. Mokslininkai apskaičiavo, kad už kelių dešimtmečių kas antras žmogus mirs nuo vėžio, todėl būtina nuo mažų dienų vaikams diegti rūpinimąsi savimi, aplinka, mityba. Tik kai užaugs atsakingų žmonių karta, galima tikėtis, kad vėžinių ligų ne daugės, o mažės“, – tikisi A. Damkuvienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
KVIETIMAS: „Šaunus dalykas yra profilaktinės patikrinimo programos, kurios žmogui nieko nekainuoja. Tereikia ateiti. Tačiau nežinau, kodėl moterys neina. Šios programos veikia beveik 10 metų, tačiau sąmoningai tikrinasi tik 25 procentai moterų“, – sakė gydytoja ginekologė Asta Damkuvienė.
GYVENIMAS: Gydytoja ginekologė Asta Damkuvienė sako, kad moteris gali išsaugoti savo gyvybę, pas gydytoją apsilankiusi profilaktiškai, o ne tada, kai būna per vėlu.