Naujausios
Turimas tomografas jau atgyveno
Norėdama, kad prie naujojo jos pirkinio prisidėtų ir Savivaldybė, ligoninė kreipėsi į ją prašydama sumokėti pradinį įnašą. 128-ių pjūvių kompiuterinis tomografas gali atsieiti apie 600 tūkst. eurų, Savivaldybės prašoma padengti maždaug 20 proc. jo sumos, kas sudarytų apie 120 tūkst. eurų.
„Likusi suma išmokant po 100 tūkst. eurų per metus būtų didelė našta ligoninei, bet, mūsų skaičiavimu, pakeliama“, – kalbėjo laikinasis įstaigos direktorius Remigijus Mažeika. Pasak jo, šiuo metu ligoninės turimas 2012 m. pagamintas 16-os pjūvių tomografas tiek technologiškai, tiek fiziškai yra pasenęs. Jo remontui jau išleista apie 50 tūkst. eurų, be to, gali tekti keisti tomografo rentgeno vamzdį, kurio kaina yra 100 tūkst. eurų, o investuoti šitiek į seną prietaisą būtų neprotinga.
Direktorius paminėjo ir tai, kad su dabartiniu kompiuteriniu tomografu ligoninė ateity nebegalėtų teikti neurologijos paslaugų – ministro įsakymu, nuo 2023-iųjų tam bus privalomas mažiausiai 64-ių pjūvių tomografas.
Vietoj nušalinto specialisto – naujas žmogus
Prašymus pritarti tomografo pirkimui ir skirti dalį lėšų R. Mažeika praėjusią savaitę pristatė Savivaldybės tarybos komitetams. Vieno jų posėdyje dalyvavęs Tarybos narys Marijus Kaktys domėjosi ne tik planuojamu pirkiniu, bet ir laikinuoju ligoninės vadovu: klausė, kaip jis jaučiasi naujose pareigose?
„Kaip jaučiuosi? Sakyčiau, taip: dirbame labai intensyviai, turime daug darbo. Tiesą sakant, negalvojau, kad Plungės ligoninėj, kuri yra 10 kartų mažesnė nei Šiaulių (R. Mažeika prieš tai vadovavo Respublikinei Šiaulių ligoninei – aut.), tiek nemažai veiklos yra“, – prisipažino laikinasis direktorius. Ir pridūrė, kad dar per anksti žiūrėti į nuveiktus darbus: „ Po mėnesio kito, kiek aš čia dirbsiu, bus galima pasakyti, ką nuveikėme, bet kiekvieną kartą atvažiuojant, dirbant čia, norisi padaryti kažką gero.“
Vis dėlto vieną pasiekimą jis įvardino – pasidžiaugė sustiprinta viešųjų pirkimų komisija. Esą nuo šiol ligoninės viešuosius pirkimus organizuos nauja aukščiausio lygio specialistė Dovilė Černiauskienė, turinti didelę patirtį šiame sektoriuje. Be to, į šią komisiją kaip stebėtoja deleguota Savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Jūratė Garčinskaitė.
„Žemaitis“ primena, kad ankstesniam ligoninės viešųjų pirkimų specialistui Edvardui Bierontui, kaip ir tuomečiui ligoninės direktoriui Antanui Martusevičiui, praėjusį pavasarį buvo pareikšti įtarimai Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame tyrime dėl galimos korupcijos viešuosiuose pirkimuose. Abu teismo sprendimu buvo nušalinti nuo pareigų pusei metų, bet nesuėjus šiam terminui A. Martusevičius atsistatydino, o E. Bieronto nušalinimas pratęstas iki gruodžio 6 dienos.
Finansinė situacija gerėja
Žinoma, norint kažką pirkti, visų pirma reikia turėti, iš ko. Tad per Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto posėdį Tarybos narys Liudas Skietus teiravosi ir apie ligoninės finansinę situaciją. Metų pradžioje nemažai kalbėta apie tai, kad įstaiga patiria nemenkus finansinius nuostolius, tad daugeliui buvo smalsu išgirsti, o kaip yra dabar.
Atsakydamas R. Mažeika kalbėjo, kad pirmoji metų pusė, padidinus visiems darbuotojams atlyginimus, įstaigai išties buvusi nuostolinga – pusmetį ji baigė su 250 tūkst. eurų minusu. Bet nuo šio mėnesio pradžios esą situacija keitėsi: didėjo medicininių paslaugų balo vertė, todėl paskutinis ketvirtis finansiškai bus stabilesnis.
Minėta, kad efektyvindama savo viešuosius pirkimus ligoninė jau dabar nemažai sutaupo, tad paskutiniai mėnesiai yra finansiškai neutralūs. O bendras šių metų finansinis rezultatas greičiausiai bus su nedideliu nuostoliu, bet tai, direktoriaus žodžiais, neturės įtakos darbuotojų atlyginimams ar teikiamų paslaugų kokybei.
Egzaminas naujajam direktoriui
Grįždamas prie ligoninės noro pirkti kompiuterinį tomografą ir prašymo Savivaldybei padengti penktadalį šio pirkinio sumos, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis akcentavo, kad visų pirma ligoninė turi atlikti nemenkus namų darbus – tinkamai parengti pirkimo sąlygas ir sėkmingai įvykdyti šį konkursą. O Savivaldybei prisidėti prie pirkinio reikės iš kitų metų biudžeto.
Toks optimistinis komiteto pirmininko pasisakymas nepraslydo pro ausis opozicijos nariui liberalui Aidui Kėsui. Jis priminė, kad A. Zamulskis visada intensyviai domėjosi ligoninės viešaisiais pirkimais ir išsakydavo nemažai kritikos dėl jų, nevengdavo komentuoti, kad A. Martusevičiaus vadovaujama įstaiga permoka už perkamą įrangą.
„O kaip dėl šio brangaus pirkinio – ar jūs galit patvirtinti, kad tai yra normali kaina?“ – teiravosi A. Kėsas.
A. Zamulskis atsakė kol kas nieko komentuoti negalintis ir pasiūlė sulaukti, kada bus paskelbtos konkurso sąlygos. Esą tada kiekvienas norintis galės pasigilinti į jas.
„Skaidrumą mes tikrai garantuojame“, – pabrėžė pats R. Mažeika, ir tuoj savo adresu sulaukė kažkurio iš Tarybos narių replikos, kad šis pirkimas bus rimtas egzaminas naujajam direktoriui. Niekam ne paslaptis, kad minėtame STT tyrime dėl galimos korupcijos viešuosiuose pirkimuose greta A. Martusevičiaus ir E. Bieronto šmėžuoja ir R. Mažeikos pavardė – pavasarį jis taip pat buvo įvardintas kaip vienas iš įtariamųjų, tik nesulaukė tokių griežtų veiklos apribojimų kaip pirmieji du.
Ar dėl ateities – viskas aišku?
Komitetų posėdžių metu laikinojo ligoninės vadovo teirautasi ir to, ar noras pirkti naują įranga rodo, kad ligoninė tikisi išgyventi gydymo įstaigų tinklo pertvarką be nuostolių? Atsakydamas R. Mažeika kalbėjo, kad tinklo pertvarkai tebesiruošiama, esą dėl to visos gydymo įstaigos stebimos lyg pro didinamąjį stiklą, vertinamas ne tik paslaugų teikimas, specialistų skaičius, bet ir turima medicininė įranga. Todėl atsinaujinti yra būtina.
Kitą dieną po komiteto posėdžio, paprašytas detaliau pakomentuoti, ką iki šiol pavyko pasiekti ir išsiaiškinti dėl ligoninės ateities, laikinasis direktorius „Žemaičiui“ atskleidė, kad šiuo metu kalbama apie naują struktūrinį padalinį prie ligoninės – Bendruomenės sveikatos centrą arba tiesiog Sveikatos centrą, kuris, bendradarbiaujant su pirminės sveikatos priežiūros centrais ir galbūt su Visuomenės sveikatos biuru, teiktų ambulatorines ir dienos stacionaro pas-
laugas, apimtų Alzheimerio ligos gydymą.
„Tai toks būtų naujas darinys, kuris skatintų skirtingo lygio gydymo įstaigų bendradarbiavimą. O dėl esamų skyrių... Ligoninė turi gerų jaunų specialistų, suformuotos stiprios komandos, matome, kad gyventojai jomis pasitiki, todėl nekyla abejonių, jog turime išlaikyti tuos skyrius. Bet tam reikalinga šiuolaikiška patikima įranga“, – pridūrė R. Mažeika.