Naujausios
Oro tarša pripažinta vėžio sukėlėja
Pirmą kartą mokslininkai užterštą orą įtraukė į vėžio sukėlėjų sąrašą. Pasaulio sveikatos organizacijos vėžinių susirgimų agentūra paskelbė, kad ore pilna vėžį sukeliančių medžiagų. Pats oras tampa kancerogenišku žmonėms.
Šiauliuose jau fiksuota 48-oji metų diena, kai kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę
Natalija KONDROTIENĖ
natalija@skrastas.lt
Šiauliai išsiskiria taršos kiekiu
Pagal reikalavimus kietųjų dalelių koncentracija neturi būti viršyta daugiau kaip 35 dienas per metus. Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Jūratė KARALEVIČIENĖ primena, jog ore esantys teršalai nusėda organizme, suaktyvina ligas, silpnina imuninę sistemą.
2010 metais Šiauliuose užregistruota 51 diena, kai kietųjų dalelių koncentracija viršijo paros ribinę vertę. J. Karalevičienė sako, kad Šiauliuose greičiausiai iš visų šalies miestų pasiekiama pavojinga taršos riba – 35 dienos.
Kietųjų dalelių koncentraciją lemia meteorologinės sąlygos, suintensyvėjęs kūrenimas šildant patalpas, transporto, ypač sunkaus, srautai, netinkamai prižiūrimos gatvės bei miesto statybos, žolės deginimas, kita.
Dėl taršos kai kuriuose miesto rajonuose susiformuoja vadinamieji miesto rūkai, rečiau – smogas.
Deginamos atliekos pažeidžia sveikatą
J. Karalevičienė sako, kad individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos dažnai naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas, oro tarša šildymo sezono metu padidėja nuo dviejų iki keturių kartų.
„Gyventojai turėtų neužmiršti, kad ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, impregnuotą medieną, senus baldus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes“, – perspėjo specialistė ir pateikia pavyzdį: deginant gumą, išsiskiria ypač daug sieros junginių, kurie gali būti pražūtingi lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemų ligomis sergantiems žmonėms.
Sieros dioksidas sukelia kvėpavimo takų gleivinių pabrinkimą, didelės koncentracijos gali išprovokuoti specifinį gerklų raumenų spazmą, žmogus dūsta, sutrinka širdies veikla.
Sieros oksidams būdingas ir bendras toksinis veikimas, pasireiškiantis anemija, kepenų funkcijos sutrikimu. Siera, susimaišiusi su suodžiais kamine, gali sukelti gaisrą. Nuosavų namų savininkai kasmet turėtų išvalyti kaminus.
J. Karalevičienė akcentuoja, kad atliekas deginti buityje labai pavojinga ir dėl to, jog nepasiekiamas visiškas degimas – į namų orą patenka ypač didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos.
„Kadangi namų kaminai nėra aukšti, kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninio namo kieme, sode, dirvoje, tvenkinyje. Šiek tiek teršalų pasilieka ir namo viduje, – aiškina specialistė. – Taip susidaro sąlygos ilgalaikiam kenksmingų medžiagų poveikiui žmogaus organizmui, kas kelia riziką susirgti lėtinėmis, onkologinėmis ligomis“.
Negalima būti abejingiems
– Kaip galima sumažinti taršą ne tik namie, bet ir lauke?
– Būtina atsisakyti skeptiško požiūrio į aplinkos oro taršą, – sako J. Karalevičienė. – Informacija visuomenei apie padidėjusią kietųjų dalelių koncentraciją, apie jų poveikį sveikatai – tai tik vienas iš prevencijos etapų.
Būtina užtikrinti operatyvų ir kokybišką gatvių valymą, laistymą, apželdinimą, esant būtinybei, nukreipti transporto srautus iš tų miesto dalių, kuriose oro tarša ypač padidėjusi. Šiauliuose dažniausiai pastebima oro tarša – centrinėje miesto dalyje.
Vykdant statybos darbus, būtina statybines organizacijas įpareigoti drėkinti, visus dulkes keliančius procesus, tinkamai įrengti privažiavimus į statybų aikšteles ir, esant sausiems orams, juos laistyti. Taip bus pasirūpinta ne tik aplinkinių gyventojų, bet ir pačių statybininkų sveikata.
Vengti taršos lauke
– Kokios pasekmės sveikatai, jei kvėpuojama užterštu oru visą sezoną?
– Ilgą laiką kvėpuojant užterštu oru, pirmiausia nukenčia kvėpavimo bei kraujotakos sistemos, silpnėja organizmo imunitetas. Mažėja atsparumas ligoms, padidėja bendras sergamumas.
Miesto rūkų atveju, stebimi ūmūs sveikatos sutrikimai, dirginami viršutiniai kvėpavimo takai: peršti nosį, gerklę, atsiranda kosulys bei sunkus kvėpavimas.
Sergantiems lėtinėmis kvėpavimo ar kraujotakos sistemos ligomis, pastebimi ligų paūmėjimo atvejai: astmos priepuoliai, širdies veiklos sutrikimai.
Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant lauke. Padidėjus oro taršai, būtina atsisakyti sportinių užsiėmimų lauke. Mokyklų bei ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama, atsisakant užsiėmimų lauke.
Auginantiems mažamečius, primenu, kad pasivaikščiojimai, ypač prie judrių gatvių, kur didelis transporto judėjimas, gali labai pakenkti vaiko sveikatai.
Kas yra kietosios dalelės?
Kietosios dalelės – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis kaip 10 mikronų. Jų koncentracija ore padidėja dažniausiai tuomet, kai nėra vėjo ir oro srautai apatiniuose atmosferos sluoksniuose juda nepakankamai, kad išsklaidytų besikaupiančius teršalus.
Kuo mažesnis dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus pasiekia ir ten nusėda. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Susiformuoja palanki terpė išsivystyti lėtinei ligai.
Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos.
Oro taršai jautriausi – vaikai, vyresnio amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligomis. Šie žmonės turėtų pasilikti namuose, vengti fizinio krūvio, saugoti kvėpavimo takus, pridengdami juos marlės ir vatos kaukėmis ar respiratoriais.
Prieš vėdinant patalpas, langus ir orlaides būtina uždengti drėgnu audiniu. Sergantieji lėtinėmis ligomis turėtų pasirūpinti vaistų atsarga.
Redakcijos nuotr.
PAVOJAI: Šiaulių visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja gydytoja Jūratė Karalevičienė perspėja ne tik dėl taršos ore, bet ir dėl apsinuodijimo smalkėmis. Smalkės (anglies monksidas) neturi nei kvapo, nei spalvos. Viena iš dažniausiai ir seniai naudojamų prevencijos priemonių – namuose įrengti CO detektorių, kuriam suveikus, nedelsiant reikia palikti namus ir kviesti pagalbą.
Pravartu žinoti
* Kur kreiptis, jeigu kaimynai degina neaiškios kilmės kurą?
Gyventojai turėtų kreiptis į Šiaulių savivaldybės Aplinkos skyrių, Viešosios tvarkos skyrių arba į Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių skyriaus agentūrą.
* Kokios priemonės numatytos teršėjams?
Deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, už pažeidimą yra numatomos baudos nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų.
EPA-ELTA nuotr. tarsa
TARŠA: Didelis smogas praėjusią savaitę paralyžiavo gyvenimą milijoniniame Kinijos mieste Harbine, ten kilo transporto chaosas. Buvo matyti tik pastatų kontūrai, skendintys juoduose suodžių debesyse. Matavimai parodė, kad kenksmingųjų dalelių koncentracija ore buvo 900 mikrogramų kubiniame metre, ir tai yra 40 kartų daugiau nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija.
Tyrimai rodo, kad pastaruoju metu stipriai padidėjo oro užterštumas daug gyventojų turinčiose ir sparčią industrializaciją išgyvenančiose šalyse, pavyzdžiui, Kinijoje.