Naujausios
„Važiuosim, kiek reikės“
„Negali sakyti – Plungė nesusivėlino skiepyti pačių vyriausiųjų. Kiek žinau, Kaune 80 metų turintieji kvietimo dar negavo. O mums iš „Inesos“ paskambino dar praėjusį penktadienį, sausio 15 dieną. Paklausė, ar mano tėtė skiepysis. Pirmadienį paskambino vėl ir paklausė, ar galėsim rytoj atvykti. Tikrai apsidžiaugėme“, – pasakojo moteris.
Ji prisiminė ir tai, kad ruošiantis į Plungę skiepo jos „viską skaitantis“ tėvukas ėmė sakyti, kad reikės važiuoti du kartus, nes pirma reikia padaryti vadinamąjį antikūnų testą. „Nesvarbu, sakau, – važiuosim, kiek reikės.“
Jiedviem buvo nurodyta senojoje poliklinikoje, esančioje prie ligoninės, būti 13 valandą. Atvykę kiek anksčiau išgirdo, kad reikės palaukti paskirtojo laiko – dar nėra sesutės.
„Palaukėm. O tada iš visų pusių vienas paskui kitą pradėjo eiti skiepytis sukviesti žmonės. Ir ne tik jie. Praktiškai kiekvieną atlydėjo jaunesnis šeimos narys, tai vienu metu susirinko apie dvi dešimtis senjorų ir antra tiek juos atlydėjusiųjų.
Nusidriekė kelios glaudžiai sustojusių žmonių eilės. Kas netilpo fojė, laukė prieangyje. Bet ten vėsoka, be to, nuolatos ėjo nauji žmonės“, – šiomis dienomis šiurpą keliantį vaizdą piešė skambinusioji.
Visiems – vienas laikas
Moteris sakė aiškiai mačiusi sesučių pasimetimą. Buvo akivaizdu, kad jos nežinojo, nei kaip tuos srautus suvaldyt, nei iš kur tie srautai patvino...
„Per spūstį prisiyriau prie vienos iš sesučių. Sakau: „Mums buvo pasakyta čia pirmą valandą būti.“ Aplink pasigirdo balsai: „Ir mums pirmą“, „Ir mums pirmą“. Paaiškėjo, kad VISI sukviesti pirmai valandai...“
Nereikia nė sakyti, kad visų susirinkusiųjų pasipiktinimas tokia tvarka buvo didžiulis. Apie jokią galimybę laikytis saugaus 2-jų metrų atstumo nebuvo nė kalbos. Stebino ir tai, kad temperatūrą sesutės matavo tik skiepijamam žmogui, palydovui – ne. Nors, logiškai mąstant, juk ir lydintis asmuo galėjo atvykti karščiuojantis bei su visais kartu petys į petį praleisti bene valandą.
Skiepytis atvykusiųjų prašyta užpildyti anketą, nors nei prisėsti, nei kur ją pasidėti nebuvo. „Taip ir pildėm – kas ant kelių, kas ant sienos ar rankinės pasidėjęs.“ Moters žodžiais, dar gerai, jei turėjai savo rašiklį. Jei ne – teko skolintis nežinia kieno nučiupinėtą. O juk būtųužtekę įspėti turėti savo.
Susirinkusiuosius stebino ir anketos klausimas, ar asmuo turi atsinešęs skiepų pasą. Paklausta, iš kur imti tą pasą, sesutė esą tik truktelėjo pečiais: „Gal kitą kartą jau išduosim...“
„Galiausiai paklausiau, kur čia eiti darytis tų antikūnų testo. Sesutė pasiteiravo, ar mano tėvukas turėjo kontaktą su sergančiu asmeniu, ar jaučiasi kaip nors ne taip. Sakau – tarsi ne. „Tai ir nereikia“, – atsakė ji.“
Laukė apie valandą
Matydami tokį chaosą ir bijodami rizikuoti savo sveikata, daug kas nusprendė eilės laukti automobiliuose. Moteris, su kuria bendravome, sakė ne kartą ėjusi į skiepų kabinetą klausti, kada ateis jos tėvuko eilė.
Taip prabėgo daugiau nei valanda. Lauke spaudžiant 10-ies laipsnių šalčiui ir pučiant žvarbiam vėjui net ir automobilyje žvarbo rankos ir stingo kojos.
Galiausiai abu sustirę iš šalčio buvo pakviesti užeiti. Tiesa, laukdama moteris spėjo paskambinti į „Inesos“ kliniką tuo numeriu, kuriuo prieš dieną sulaukė kvietimo skiepytis.
„Ten atsiprašė. Aiškino, kad ne jų kaltė – nespėjo šiandien per pusvalandį visų perspėti, kad nebereikia to antikūnų testo. O dieną prieš tai esą sesutės liepė visus kartu sukviesti, kad prieš vakcinavimą galėtų padaryti testus. Vadinasi, tų testų reikėjo. Bet kas šiandien pasikeitė, kad jie tapo nebereikalingi? Taip ir likau nesupratusi.“
Nei verkit, nei juoktis
Moteris įvardino ir daugiau detalių, tądien kėlusių susirinkusiųjų pasipiktinimą. Esą paskiepytiesiems nurodyta išeiti pro kitas duris, nei atėjo – kad visi nesigrūstų pro vienerias. Lyg prieš tai nebūtų tekę visą valandą maltis prie tų durų, zujant pirmyn atgal. Ir ne po vieną kartą.
Niekas nesivargino pasirūpinti ir laiptais prie įėjimo į pastatą, ant kurių padėtas guminis takas „smagiai“ čiuožė apšalusiu paviršiumi. Tik laimingo atsitiktinumo, o gal lydinčių asmenų budrumo dėka niekas nepaslydo ir nesusižalojo.
Šiais išgyvenimais pasidalinusi skambinusioji pasakojo per Vokietijos televiziją mačiusi reportažus, kaip masiniam skiepijimui ruošiamasi toje šalyje. Esą šiam reikalui vokiečiai sumanė pasitelkti karius – jie imitavo tiek jaunus ar vidutinio, tiek vyresnio amžiaus, sunkiai judančius, negalią turinčius gyventojus. Stebint šias dirbtinai sukurtas simuliacijas aiškintasi, su kokiais sunkumais šios asmenų grupės susidurs atvykusios skiepo. Srautų valdymui pasitelkti aviacijos ir panašiose kompanijose dirbantys specialistai, išmanantys darbą su miniomis.
„O pas mus? Viskas greituoju būdu. Reikia tikėtis, kad atėjus laikui atvykti antrojo skiepo jau bus pasimokyta iš klaidų“, – viliasi pašnekovė.
Apie šią situaciją „Žemaitis“ kalbėjosi su atsakingų institucijų atstovais. Pateikiame jų vertinimus.
Plungės ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė LUOTIENĖ:
„Vakar pati dalyvavau nuotoliniame pasitarime su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais dėl vakcinacijos. Buvo aiškiai pasakyta, kad prieš skiepą nuo šiol reikia tirti tik tuos, kuriems kyla įtarimų, kad galbūt yra užsikrėtę. Visų kitų nereikia. Tuo nurodymu vadovaujamės ir vadovausimės, kol sulauksim kitų.
O dėl šiandien popiet susidariusios spūsties galiu pasakyti, kad čia yra asmenis skiepyti siuntusios „Inesos“ klinikos kaltės. Ji sudarinėjo sąrašus ir visiems paskyrė atvykimo laiką. Matyt, kažkas kažko nesuderino ar pražiūrėjo... Vakar, kai skiepijome Plungės sveikatos centro siųstus senyvo amžiaus asmenis, tokios problemos neiškilo.
Bet nesikratome atsakomybės ir mes. Nuo šiol patys tikrinsim, kam ir kada paskirta atvykti, kad situacija nebesikartotų. Pirmas blynas truputį prisvilo...“
Plungės rajono savivaldybės gydytoja Oresta GERULSKIENĖ:
„Žinote, dabar dėl tų skiepų informacija keičiasi vos ne kas valandą. Kaip sakoma – kaip diena, taip naujiena. Ir vakar nuotoliniu būdu diskutavome su Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais. Jie įvardino, kad bus atsisakyta senyvo amžiaus žmonių tyrimo prieš skiepą greitaisiais testais. Tai išgirdusi mūsų ligoninė ir paskubėjo atsisakyti šito ištyrimo.
Šiandien pradėjusi aiškintis situaciją skambinau vėl į ministeriją. Ten man pasakė: kol šis sprendimas neįformintas raštiškai, tol privalome testuoti. Perdaviau tai ligoninei, kuri ir organizuoja visą skiepijimą. Aiškiai pasakiau, kad tirti būtina. Su vakcinomis yra gauti ir greitieji testai. Turime jų užtektinai ir privalome tirti, kol ministerija juridiškai neįteisins kitokios tvarkos.
Per pirmadienį, antradienį ir trečiadienį esam numatę paskiepyti apie 90 asmenų, kuriems per 80 metų, – po 30 iš kiekvienos poliklinikos. Vakar (pirmadienį – aut.) visi skiepyti asmenys buvo tirti dėl antikūnų. Ir šiandien iš ryto, berods, tyrė. Tik su tais, kurie atvyko po pietų, taip išėjo... Bet sesutės man sakė, kad buvo ir tokių, kurie atsisakė to tyrimo. Patys atsisako, o po to kelia triukšmą, kodėl neištyrė.
Ir atvykti jiems paskirtu laiku žmonės nesugeba. Visi nori anksčiau. Todėl ir gaunasi tos spūstys. Patiems reikėtų daugiau sąmoningumo.“
Šeimos klinikos „Inesa“ atstovas Vytautas Klišonis:
„Matot, tie pacientai – mūsų, tačiau vakcinavimą organizuoja ligoninė. Mes sudarome skiepytis norinčių žmonių sąrašus, o ligoninė nurodo, kada juos sukviesti. Patys nekontroliuojam tos situacijos.
Reikia suprasti ir tai, kad šiuo metu dar tęsiasi bandomasis laikotarpis. Jau pradėtos skiepyti vyriausių gyventojų grupės, bet tuo pačiu vis dar eksperimentuojama sprendžiant, kaip suvaldyti žmonių srautus, kaip viską organizuoti, kad vyktų sklandžiai. Dėl to ir gaunasi tie nesusipratimai. Juk mes neturim tokios patirties. Galima sakyti, kad mokomės iš klaidų.
Bet po truputį situacija gerėja. Po kiekvieno skiepijimo jungiamės į nuotolinius pasitarimus su Savivaldybe ir ligonine, ministerijos atstovais, tariamės, ką galime patobulinti, kad žmonėms reikėtų trumpiau laukti.
Šiuo metu senojoj poliklinikoj veikia du skiepų kabinetai, tad vienu metu gali būti skiepijami du asmenys, tačiau ateity planuojama jų ten įrengti 3–4. Tada procesas bus greitesnis. Svarstoma ir galimybė žmonėms prieš skiepijimą nusiųsti užpildyti anketas, kad atvykus nebereikėtų gaišti. Dabar negalėjome to padaryti, nes dažnas vyresnio amžiaus žmogus ne tik kompiuterio, bet ir išmaniojo telefono neturi – kur jam nusiųsi tą formą?!“