
Naujausios
Pirmasis skiepas – koronavirusu persirgusiam gydytojui
Lygiai vidurdienį pirmasis paskiepytas plungiškis otorinolaringologas Giedrius Ramanauskas. Tiesa, medikas lapkričio mėnesį pats sirgo koronavirusu, tačiau kraujo tyrimas parodė, kad jis pateko tarp nedidelės grupės persirgusiųjų, kuriems po ligos organizme nesusidarė šio viruso antikūnų.
Tokie atvejai – ne itin dažni, bet sveikatos apsaugos ministro patvirtintoje skiepijimo tvarkoje jiems padaryta išimtis – tokius asmenis leista skiepyti nuo susirgimo nepraėjus trijų mėnesių terminui, kuris taikomas kitiems persirgusiesiems.
Tiesa, minėtasis medikas garbės būti paskiepytas pirmas sulaukė ne dėl tokios išskirtinės aplinkybės.
Jis dirba vadinamajame kovidiniame skyriuje, tad, galima sakyti, kaunasi pirmosiose kovos su šia klastinga infekcija gretose, kur tikimybė užsikrėsti – labai didelė.
Kaip žurnalistams trečiadienį pasakojo ligoninės direktoriaus pavaduotoja Danguolė Luotienė, tarp įstaigos personalo jau nustatyti keli atvejai, kai koronavirusu užsikrečiama pakartotinai. Iš viso ši liga palietė jau per 90 Plungės ligoninės medikų. Tad nereikia nė sakyti, kad vakcinos įtemptai laukta.
„Iš tikrųjų esame pavargę. Įtampa didžiulė... Kasdien einame kaip į karą“, – apie ligoninėje vyraujančią atmosferą kalbėjo D. Luotienė. Ji pasidžiaugė, kad personalui buvo sudaryta galimybė kas savaitę tirtis dėl koronaviruso. O kai daugelis pasiskiepys, to visuotinio testavimo bus galima atsisakyti – tyrimai parodė, kad atsparumas COVID-19 užkratui susiformuoja jau po savaitės, kai suleidžiamos abi reikalingos vakcinos dozės (tarp jų turi būti 21-os dienos tarpas).
Į eilę – pagal prioritetinį sąrašą
Laukdama vakcinos ligoninė, kaip ir kitos gydymo įstaigos, turėjo atlikti namų darbus – sudaryti prioritetinį asmenų, reikalingų paskiepyti pirmiausia, sąrašą.
Į jį pateko minėtame kovidiniame skyriuje dirbantys medikai, taip pat Priėmimo ir skubios pagalbos, Anestezijos-reanimacijos, Radiologijos skyrių personalas, visi budintys gydytojai bei dirbantieji vadinamajame izoliatoriuje, kur guldomi dėl koronaviruso dar neištirti ligoniai.
„Gal Plungei ir pasisekė, kad gavome vakcinos tik iš trečiosios siuntos ir iš karto tiek, kad užtektų paskiepyti visus, įtrauktus į prioritetinį sąrašą. Dabar nebereikės „muštis“, kuris pirmesnis, kuris – svarbesnis“, – šypsojosi vyriausioji slaugos administratorė Violeta Mačiuitienė.
Vakcinos – 6-iems, bet leidžiama paskiepyti 5
Vedžiodama žurnalistus pirmo aukšto koridoriumi ji rodė, kaip pasiruošta vakcinacijai. Tam paskirti du procedūriniai kabinetai. Tiesa, prieš tai skiepo atvykęs asmuo bus pakviečiamas užeiti į kitą, priešais esantį, kur bus sutikrinami asmens duomenys, užpildomi reikiami dokumentai. Tada keliaujama į procedūrinį kabinetą skiepytis.
„Šiandien 60 paskiepysim – kas 10 minučių po žmogų. Suplanavom taip, kad nebūtų spūsčių prie kabinetų. Pro vienas duris pasitiksim, pro kitas išlydėsim. O skiepys mūsų pačių slaugytojos, gerai išmanančios ir daug metų dirbančios tą darbą. Tiesa, joms reikėjo susipažinti, kaip skiepyti šia naująja vakcina, nors didelių naujovių ten nėra – standartinė procedūra“, – pasakojo V. Mačiuitienė.
Įdomu tai, kad kiekviename vakcinos buteliuke, įšvirkštus į jį atskiesti naudojamo natrio chlorido tirpalo, gaunama tiek vakcinos, kiek užtektų paskiepyti 6-iems žmonėms, tačiau su tuo kiekiu leidžiama paskiepyti tik 5-is. Perviršius tam, kad kiekvienam tikrai būtų suleista reikiamas kiekis vakcinos – 0,3 mililitro ir nė lašo mažiau.
„Norisi tikėti, kad gyventojai bus sąmoningi“
Į Plungę trečiadienį atvežta vakcina – iš trečiosios Lietuvą sausio 4 dieną pasiekusios siuntos. Pirmosios siuntos vakcinos buvo padalintos pagrindinėms didžiųjų šalies miestų ligoninėms, antroji atidėta antrajam skiepijimui. Na, o trečioji jau plačiau pasklido po Lietuvą. Beje, visose trijose siuntose buvo kol kas vienintelės Europos Sąjungoje registruotos farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos.
Dar šį mėnesį Plungėje laukiama kitos vakcinų siuntos, kuri bus skirta antrąkart paskiepyti visus tuos, kurie bus vakcinuoti šią savaitę. O jei bus gauta daugiau dozių, toliau bus skiepijami kiti medikai, nepatekę į prioritetinį sąrašą, taip pat Slaugos skyriuje gydomi pacientai – šiuo metu sudarinėjamas norinčiųjų ir galinčiųjų skiepytis sąrašas.
O kada skiepų gali tikėtis likusioji visuomenės dalis? Nei D. Luotienė, nei V. Mačiuitienė to spėlioti nesiėmė. Viskas priklausys nuo to, kaip sparčiai vakcinų siuntos keliaus į Lietuvą ir kokia jų dalis pasieks Plungę.
Beje, būtent ligoninė yra paskirta vakcinavimo procesą mūsų rajone organizuosiančia įstaiga. D. Luotienė svarstė, kad pritrūkus savų pajėgumų į pagalbą galbūt bus galima pasitelkti pirminių centrų – poliklinikų – slaugytojas. Kalbama ir apie tai, kad slaugos ir globos įstaigų gyventojai greičiausiai bus skiepijami tose pačiose įstaigose. O kur ir kada atvykti kvietimų sulauks visi likusieji, kol kas neaišku.
„Norisi tikėti, kad gyventojai bus sąmoningi ir noriai skiepysis“, – išreiškė viltį D. Luotienė ir priminė, jog virusas nebeturės sąlygų plisti tik tada, kai bus vakcinuota bent 70 procentų visuomenės.
Deja, pastarųjų savaičių naujų susirgimų statistika rodo, kad žmonėms dar labai trūksta sąmoningumo – toliau judama, bendraujama, nesilaikoma karantino reikalavimų, todėl sergančiųjų nemažėja.
Ir ligoninės kovidinis skyrius pacientų netrūksta – trečiadienį čia gydyta 19 sergančiųjų šia liga. 11-ai jų buvo reikalingas papildomas deguonies tiekimas.
Karas dar nesibaigė
„Šiuo metu įrenginėjam dar kelias palatas tokiems pacientams. Prašėm papildomai įsigyti deguonies generatorių, bet tikriausiai negausime – paklausa didelė, norinčiųjų dabar daug. Todėl svarstom statyti deguonies cisterną. Nes jo reikia labai daug. Kartais turim pacientų, kuriems per minutę reikia 60 ml deguonies“, – pasakojo D. Luotienė.
Pasak jos, pagerėjimo artimiausiu metu gydymo įstaigos dar nesitiki. Juolab kad ir neseniai praėjusios šventės greičiausia tuoj parodys savo rezultatą.
„Galime pasidžiaugti, kad tebeteikiam visas pagrindines paslaugas. Nepaisant tų sudėtingų situacijų, ir mūsų chirurgai, ir traumatologai dirba, planinės operacijos vyksta, reabilitacija. Džiaugiuosi kolektyvu. Kažkaip radom tą vienybę, – sakė D. Luotienė. – Bet baisu girtis. Nežinom, kas bus rytoj – karas dar nesibaigė. Bet dabar, kai gavom vakcinos, gal jau palengvės...“