Agresyvus plungiškis belangėje praleis dar šešetą metų

Su­muš­tam ne­laimė­liui nu­ša­lo pėdos

Į ant­rais na­mais ta­pusį teismą liūd­nai pa­garsė­jusį plun­giškį ei­linį kartą at­vedę nu­si­kal­ti­mai pa­da­ry­ti kiek dau­giau nei prie­š po­rą metų. Kaip nu­statė teis­mas, 2020-ųjų ko­vo 15-ąją ne­blai­vus T. Žei­mys dau­gia­bu­ty­je, Plungė­je, dėl ne­va ne­grąžintų jam pi­nigų „paauklė­jo“ E. Š. Pen­ke­riais me­tais už sa­ve vy­resnį vyrą plun­giš­kis daužė ran­ko­mis ir ko­jo­mis, kliu­vo į įvai­rias kūno vie­tas. Ne­laimė­liui su­muš­ta gal­va, pra­skel­tas akies vo­kas, lūpa ir pa­kau­šis, su­lau­žy­ta no­sis, žan­di­kau­lis, skruos­ti­kau­lis bei aki­duobė.

Bet tai – dar ne blo­giau­sia. Su­muš­tas vy­ras ištrū­ko į lauką, ta­čiau dėl gal­vos su­ža­lo­jimų pra­ra­do sąmonę, kri­to ša­lia dau­gia­bu­čio ir ilgą laiką iš­gulė­jo šal­ty­je, dėl to nu­ša­lo pėdas. Po nu­ša­li­mo iš­si­vystė pirštų gang­re­na, todėl te­ko am­pu­tuo­ti dalį abiejų pėdų pirštų. To­kiu būdu E. Š. bu­vo ne­pa­tai­so­mai su­bjau­ro­tas kūnas.

Kita ne­si­val­dan­čio plun­giš­kio au­ka ta­po jo pa­ties su­gy­ven­tinė, prie­š ku­rią ranką jis pa­kėlė tų pa­čių metų ge­gužės 13-osios va­karą. Kaip įpras­tai būda­mas gir­tas T. Žei­mys gy­ve­ni­mo drau­gei konf­lik­to me­tu vožė į veidą, taip su­kel­da­mas mo­te­riai fi­zinį skausmą.


Mušė „pro­fi­lak­tiš­kai“

Teis­me at­si­dūręs smur­tau­to­jas tra­di­ciš­kai ne­bu­vo linkęs pri­siim­ti visų nuo­pelnų dėl jam ink­ri­mi­nuotų nu­si­kal­timų. Kalbė­da­mas apie E. Š. su­mu­šimą aiš­ki­no, kad šis jam bu­vo sko­lin­gas 2 000 eurų, ku­rių jis ėmė rei­ka­lau­ti vi­siems – jam, jo su­gy­ven­ti­nei ir E. Š. – be­ge­riant. Esą jis ži­no­jo, kad E. Š. bu­vo gavęs minėtą sumą ir jau galė­jo grąžin­ti skolą, ta­čiau pa­si­rin­ko kitą ke­lią – pi­ni­gus pra­gėrė. Todėl nu­tarė jį už tai „pa­mo­ky­ti“.

T. Žei­mys teis­me aiš­ki­no sko­li­ninką mušęs „pro­fi­lak­tiš­kai“, ne­skai­čiuo­da­mas, kiek smūgių pa­lei­do ir kur kliu­vo. Ne­neigė smūgiavęs tiek, kiek tu­ri svei­ka­tos, ta­čiau aiš­ki­no, kad po to E. Š. išė­jo, o jis su su­gy­ven­ti­ne nu­ėjo mie­go­ti. T. Žei­mys teismą bandė ti­kin­ti, kad jis su­gėro­vo ne­su­ža­lo­jo taip stip­riai, kad šis pra­rastų sąmonę. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, E. Š. ei­da­mas kaž­kur griu­vo ir su­si­ža­lo­jo.
O štai su­gy­ven­tinę ap­skri­tai neigė užk­liuvęs. Sakė, kad ši jį ap­kal­ba.


Ne­te­ko pen­kių pirštų

Nag­rinė­jant bylą teis­me bu­vo ap­klaus­tas ir E. Š., ta­čiau šis dėl smar­kaus su­mu­ši­mo ne­la­bai ką pri­si­minė apie minė­tos die­nos įvy­kius. Dėl to te­ko pa­gar­sin­ti jo iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu duo­tus pa­ro­dy­mus. Tuo­met ag­re­si­ja pa­si­žy­min­čio T. Žei­mio au­ka tapęs vy­ras pa­sa­ko­jo, jog 2020-ųjų ko­vo 15-ąją jis T. Žei­mio bu­vo pa­kvies­tas į sve­čius, ten kar­tu su pa­sta­ro­jo su­gy­ven­ti­ne vi­si gėrė. E. Š. pa­sa­ko­jo, kad be­ge­riant tarp jo ir T. Žei­mio įsi­žiebė konf­lik­tas, pa­si­baigęs ag­re­si­jos iš­puo­liu – namų šei­mi­nin­kas ėmė jį dau­žy­ti.

Vy­ras ne­pri­si­minė, kiek jam smūgių bu­vo su­duo­ta ir kaip jis išė­jo į lauką, ar ten T. Žei­mys ir to­liau jį mušė. Pri­si­me­na tik nuo tos aki­mir­kos, kai jau gulė­jo Klaipė­dos uni­ver­si­te­tinės li­go­ninės Rea­ni­ma­ci­jos sky­riu­je.

Iš­girdęs sa­vo pa­ties anks­čiau duo­tus pa­ro­dy­mus, E. Š. teis­me ne tik juos pa­tvir­ti­no, bet ir pri­dėjo, kad bu­vo su­muš­tas itin stip­riai: jam bu­vo su­lau­žy­tas žan­di­kau­lis, su­žeis­ta akis, plau­čiai, ran­kos, vėliau am­pu­tuo­ti pen­ki pirš­tai.

Vy­ras aiš­ki­no 38 die­nas pra­leidęs Klaipė­do­je li­go­ninė­je, po to dar mėnesį – li­go­ninė­je Plungė­je, kur jam bu­vo am­pu­tuo­ti nu­šalę pėdų pirš­tai. E. Š. tei­gi­mu, jam iki šiol skau­da su­ža­lotą žan­di­kaulį, sun­kiai val­go, o dėl trau­muotų pėdų sun­kiai vaikš­to, jau­čia skausmą. Vy­rui ne­sma­gu ma­ty­ti su­bjau­ro­tas sa­vo ko­jas, o skaud­žiau­sia, kad T. Žei­mys net neat­sip­rašė taip jį su­luo­šinęs.

Pa­ro­dy­mus davė ir T. Žei­mio tuo­metė su­gy­ven­tinė. Mo­te­ris pa­sa­ko­jo, kad tei­sia­ma­sis ją ne sykį daužė, o prie­žas­čių tam esą ne­reikė­jo. Mo­te­ris ne­slėpė, kad plun­giš­kis ją už­ra­kin­da­vo vieną na­muo­se, atim­da­vo te­le­foną, o pa­ts kaž­kur išei­da­vo. Skundė­si ji ir tuo, kad T. Žei­mys turė­jo pro­blemų su al­ko­ho­liu, ved­žio­da­vo­si į na­mus įvai­raus plau­ko drau­gus, su ku­riais gir­tau­da­vo.

Nu­kentė­ju­sio­ji ti­ki­no, kad su T. Žei­miu sa­vo gy­ve­ni­mo ne­be­sie­ja, nors jis jai iš kalė­ji­mo ra­šinė­ja laiš­kus. Juo­se da­bar pri­sie­kinė­ja be­si­gai­lin­tis dėl vis­ko, nors dar ne­se­niai pylė gra­si­nan­čius laiš­kus.


Nu­si­kal­timą pir­miau­sia iš­davė krau­jo dėmės

Bu­vo ap­klaus­ti ir liu­dy­to­jai, ku­rie pa­sa­ko­jo iš­vydę krau­jo dėmes bend­ro nau­do­ji­mo ko­ri­do­riu­je bei laip­tinė­je ir su­pratę, kad įvy­ko kaž­kas bai­saus. Žmonės sakė iš­kart turėję įta­rimų, kad kažką pri­dir­bo būtent T. Žei­mys, ku­ris bu­vo ži­no­mas kai­mynų dėl sa­vo ag­re­sy­vaus el­ge­sio. Gy­ven­to­jai bai­mi­no­si, jog smur­tau­to­jas nu­skriaudė sa­vo su­gy­ven­tinę, todėl su­sku­bo apie įta­ri­mus pra­neš­ti po­li­ci­jai.

Pa­reigū­nai T. Žei­mio bu­te ra­do sveiką jo su­gy­ven­tinę. Kai­mynų įta­ri­mams ne­pa­sit­vir­ti­nus, po­li­ci­nin­kai ėmė sek­ti krau­jo pėdsa­kais. Jie nu­vedė iki už dau­gia­bu­čio esan­čios pa­kalnės, ku­rio­je ir gulė­jo krau­jo kla­ne pa­skendęs E. Š. Pa­reigūnų kal­bi­na­mas šis sun­kiai bend­ra­vo, ta­čiau pa­sakė, kad bu­vo T. Žei­mio na­muo­se bei vėliau pa­tvir­ti­no, jog būtent jis jį ir su­mušė.

Kad E. Š. tik­rai lankė­si pas T. Žeimį, by­lo­jo ir pa­sta­ro­jo na­muo­se likęs jo te­le­fo­nas. Pa­reigū­nams T. Žei­mys neigė mušęs E. Š., ta­čiau bu­vo aki­vaiz­du, kad vy­ras me­luo­ja, nes jo ran­kos nuo smūgių bu­vo nu­broz­din­tos ir su­ti­nu­sios, o ant rūbų bu­vo ma­ty­ti krau­jo dėmių. Be to, bu­te bu­vo išmė­ty­ti daik­tai, nu­mes­tas te­le­vi­zo­rius.

Pa­ro­dy­mus davė ir T. Žei­mio su­gy­ven­tinės sūnus bei ma­ma, pa­ti­kinę, kad mo­te­ris iš­ties daž­nai kentė­jo nuo ag­re­sy­vaus drau­go.


Be­langė­je sėdės il­giau

Bylą iš­nag­rinėjęs Plungės apy­linkės teis­mas T. Žeimį pri­pa­ži­no kal­tu dėl abiejų nu­si­kals­tamų veikų ir skyrė jam su­bend­rintą bausmę – pus­šeštų metų kalė­ji­mo.

Tie­sa, pa­sta­ro­ji bausmė bu­vo su­bend­rin­ta su anks­tes­ne ir pa­skir­ta ga­lu­tinė – še­ši me­tai kalė­ji­mo.

Taip pat pa­garsė­ju­siam smur­tau­to­jui teks pa­deng­ti E. Š. gy­dy­mo iš­lai­das, ku­rios sie­kia 11 654 eu­rus, bei su­si­mokė­ti 243 eu­rus už gautą tei­sinę pa­galbą.

Nuosp­ren­dis per 20 dienų ga­li būti skund­žia­mas ape­lia­ci­niu skun­du Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mui. Suim­tam nu­teis­ta­jam šis ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo nuo­sprend­žio įtei­ki­mo jam die­nos.