Bausmė plungiškį pasivijo po dešimties metų

Ir anks­čiau teis­tas

T. Vil­kas, ku­ris sun­kiai su­ža­lojęs žmogų pa­bėgo į už­sienį ir ten il­gus me­tus slapstė­si, – pa­si­žymėjęs ir anks­čiau. Nuo jaunų dienų plun­giš­kis tu­ri rei­kalų su teisė­sau­ga – praei­ty­je jis teis­tas net sep­ty­nis kar­tus. Pas­ku­tinį kartą – 2012-ai­siais, kuo­met į tei­siamųjų suolą sėdo dėl va­gystės. Tąkart, su­bend­ri­nus su anks­tesnė­mis bausmė­mis, T. Vil­kas „už­si­tar­na­vo“ ket­ve­rius me­tus ne­laisvės. Bausmės iki šiol nėra at­likęs.
Šįkart plun­giš­kiui te­ko aiš­kin­tis dėl sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo bei vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo, mat K. J. kas­te­tu jis talžė, ma­tant ki­tiems as­me­nims.
Liūd­nai pa­si­baigęs vai­kinų san­ty­kių aiš­ki­ni­ma­sis įsi­rašė į 2011-ųjų rugpjū­čio 22-osios nak­ties is­to­riją. Teis­mas nu­statė, kad T. Vil­ko ir jo au­ka ta­pu­sio K. J. ke­liai su­si­kir­to Plungės Tel­šių gatvė­je, ties 30-uo­ju nu­me­riu pa­žymė­tu na­mu. Ten, ma­tant ki­tiems as­me­nims, T. Vil­kas, at­vykęs ne­va norė­da­mas su­ras­ti drau­go mu­šei­kas ir jiems at­ker­šy­ti, elgė­si ag­re­sy­viai, de­monst­ra­vo į ginklą pa­našų daiktą, o ga­liau­siai su­mušė K. J. – kie­tu bu­ku daik­tu smogė šiam į galvą, su­ža­lo­da­mas kairę akį. K. J. ne­te­ko re­gos vie­na aki­mi, dėl to pra­ra­do 30 ir dau­giau pro­centų dar­bin­gu­mo.
T. Vil­ko iš­puo­lis ne juo­kais išgąs­di­no viską ma­čiu­sius as­me­nis – dėl to­kio įžūlaus pa­sta­ro­jo el­ge­sio jie bu­vo tie­siog šo­ki­ruo­ti, jautė did­žiulę baimę ir ne­sau­gumą. Būtent dėl to jam teis­me te­ko aiš­kin­tis ne tik dėl sun­kiai su­trik­dy­tos K. J.  svei­ka­tos, bet ir dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo.


Trenkė kas­te­tu

Il­gai nuo tei­sin­gu­mo už­sie­ny­je slapstę­sis ir pa­ga­liau tei­siamųjų suo­le at­si­dūręs T. Vil­kas ne­bandė gin­tis nuo jam mestų kal­ti­nimų – plun­giš­kis vi­siš­kai pri­pa­ži­no kaltę ir su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti, kas tą naktį nu­ti­ko.
Anot jo, Tel­šių gatvė­je jis at­si­dūrė apie ant­rą va­landą nak­ties po to, kai su­laukė T. P. skam­bu­čio. Drau­gas pa­si­skundė, jog yra su­muš­tas ir pra­šė su­ras­ti tai pa­da­riusį as­menį. Už tai ne­va pa­žadė­jo alaus.
T. Vil­kas pri­si­minė, jog to­je vie­to­je bu­vo daug žmo­nių, tarp ku­rių – ir skam­binęs bi­čiu­lis. Pa­matę T. Vilką kai ku­rie ten bu­vu­sie­ji esą iš­si­lakstė. O T. P. nu­rodė, kad jį su­mušė būtent tie, ku­rie pa­spru­ko. Plun­giš­kio tei­gi­mu, tarp ten bu­vu­sių žmo­nių bu­vo ir K. J., ku­riam, T. Vil­ko aiš­ki­ni­mu, nie­kas nė žod­žio ne­va ne­sakė, bet šis pa­ts ėmė pul­ti jį – trenkė du­kart į veidą. Po to jau veiksmų ėmėsi pa­ts T. Vil­kas – smogė K. J. iš namų at­si­vež­tu kas­te­tu. Po to­kio smūgio šis su­si­rietė iš skaus­mo. Vai­ki­nui ne­del­siant bu­vo išk­vies­ta grei­to­ji.
Teis­me T. Vil­kas ti­ki­no, jog la­bai gai­li­si taip pa­sielgęs, ne­neigė, jog ap­lin­ki­niai galė­jo pa­si­pik­tin­ti jo el­ge­siu, ir sakė pri­pažįs­tan­tis nu­kentė­ju­sio­jo ci­vi­linį ieš­kinį. Rimtų kal­ti­nimų pri­spaus­tas plun­giš­kis pra­šė tik vie­no – at­si­žvelg­ti į tai, kad jo gy­ve­ni­mo būdas pa­si­keitęs tei­gia­ma link­me.
Pri­si­min­ti 2011-ųjų rugpjū­čio 22-osios nak­ties koš­marą te­ko ir nu­kentė­ju­sia­jam. Jis pri­si­minė, jog tą va­karą minė­to­je vie­to­je vy­ko muš­tynės – du as­me­nys mušė T. P. Pa­sa­ko­jo girdėjęs ir apie at­vy­kusį tak­si, iš ku­rio iš­lipęs vai­ki­nas ki­tam įrėmė į galvą ginklą. Kaip pa­ts bu­vo su­ža­lo­tas, nu­kentė­ju­sy­sis ne­pri­si­minė, mat ta­da bu­vo la­bai gir­tas. Jis net ne­galė­jo įvar­din­ti, kas su­davė smūgį.
Aiš­ku vie­na – po lem­tin­gos nak­ties K. J. ne­te­ko re­gos kai­re aki­mi. Dėl su­ža­lo­tos akies te­ko at­si­svei­kin­ti su jūrei­vio dar­bu, o ir šian­dien ga­li dirb­ti to­li gra­žu ne bet kokį darbą. Teis­me nu­kentė­ju­sy­sis skundė­si sulėtė­ju­sia orien­ta­ci­ja. Pa­sa­ko­jo, jog po ne­laimės il­gai kentė fi­zinį skausmą, dva­si­nius iš­gy­ve­ni­mus, jautė ne­pa­to­gumą, įklim­po į dep­re­siją, dėl to pra­šė pri­teis­ti pa­tirtą tiek tur­tinę, tiek ne­tur­tinę ža­las, ku­rios bend­rai sie­kia dau­giau nei 29 tūkst. eurų.


Pri­pa­ži­no kal­tu

Po kau­lelį bylą iš­narstęs Plungės apy­linkės teis­mas T. Vilką pri­pa­ži­no kal­tu tiek dėl sun­kaus svei­ka­tos su­trik­dy­mo, tiek dėl vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo.
Ski­riant bausmę plun­giš­kiui at­si­žvelg­ta į tai, kad jis il­gus me­tus slapstė­si už­sie­ny­je, kad nu­si­kal­to būda­mas ne­pil­na­me­tis, teis­tas, turė­jo rei­kalų su teisė­sau­ga ir po šių nu­si­kal­timų, nėra at­likęs laisvės at­ėmi­mo bausmės. T. Vil­ko at­sa­ko­mybę leng­vi­na tai, kad  jis pri­pa­ži­no kaltę ir gailė­jo­si taip pri­si­dirbęs.
Tad sun­kiai žmogų kitų aki­vaiz­do­je su­ža­lojęs plun­giš­kis nu­baus­tas su­bend­rin­ta trejų metų ir de­vy­nių mėne­sių laisvės at­ėmi­mo baus­me. Ją su­bend­ri­nus su anks­tes­ne, T. Vil­kui pa­skir­ti pen­ke­ri me­tai pa­tai­sos na­muo­se. Tie­sa, į šį ter­miną įskai­ty­tas lai­ki­no­jo su­lai­ky­mo bei kar­do­mo­jo ka­li­ni­mo lai­kas, mat T. Vil­kas pa­rai su­lai­ky­tas bu­vo 2012-ųjų spa­lio 1-ąją, o nuo 217-ųjų ba­land­žio 21-osios yra suim­tas šio­je by­lo­je.


Taip pat  jam teks at­ly­gin­tiK. J. pa­tirtą žalą, su­mo­kant jam be­veik 5 300 eurų. Ir tai – ne vie­nin­telės iš­lai­dos – T. Vil­kas pri­valės at­ly­gin­ti su nu­kentė­ju­sio­jo gy­dy­mu su­si­ju­sias iš­lai­das Šiau­lių te­ri­to­rinei li­go­nių ka­sai – 553 eu­rus, pri­valės su­si­mokė­ti 286 eu­rus už tei­sinę pa­galbą bei 2 169 eu­rus ekst­ra­di­ci­jos iš­laidų.
Nuosp­ren­dis per 20 dienų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos (suim­tam nu­teis­ta­jam šio ter­mi­no pra­džia skai­čiuo­ti­na nuo nuo­sprend­žio ko­pi­jos jam įtei­ki­mo die­nos) ape­lia­ci­niu skun­du ga­li būti skund­žia­mas Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mui.