Bausmės sulaukė moterį skriaudęs rietaviškis

Gailė­jo­si smur­tavęs

Kaip ma­ty­ti iš į baud­žiamąją bylą su­gu­lu­sios med­žia­gos, pir­ma­sis smur­tu pa­si­baigęs konf­lik­tas tarp po­ros įvy­ko be­veik prie­š me­tus – lapk­ri­čio 17-osios va­karą. Rie­ta­viš­kis mo­terį ėmė spar­dy­ti ir tal­žy­ti kumš­čiais. Smūgių būta to­kių stip­rių, kad nu­kentė­ju­sia­jai lūžo keli šon­kau­liai. Vis­kas vy­ko mo­ters na­muo­se, kur jie­du gy­ve­no.

Antrą­syk V. S. siautė­jo tų pa­čių metų lapk­ri­čio 27-osios pa­va­karę. Būda­mas gir­tas jis vėl pa­lei­do į darbą ran­kas ir ko­jas. Mo­te­ris bu­vo dau­žo­ma ir spar­do­ma į įvai­rias kūno vie­tas – it vel­nio ap­sėstas rie­ta­viš­kis spardė su­gy­ven­ti­nei tar­pu­kojį, ly­ti­nius or­ga­nus, nu­garą, to­kiu būdu jai su­kel­da­mas skausmą.

Pas­ku­tinį kartą ranką prie­š sa­vo su­gy­ven­tinę V. S. pa­kėlė šių metų rugpjū­čio 15-osios va­karą. Sa­vo mo­terį vy­ras trankė vėl būda­mas ne­blai­vus, jai pra­kir­to kaktą.

Košės pri­si­viręs anks­čiau ne­teis­tas rie­ta­viš­kis pa­reigūnų ap­klau­sia­mas ne­neigė smur­tavęs, tik aiš­ki­no, kad ši moteris nėra jo su­gy­ven­tinė. Esą jis tik daž­nai atei­na pas ją į sve­čius, kar­tu iš­ge­ria, kar­tais lie­ka ir nak­vo­ti, bet bend­ro ūkio ne­ve­da.

Pap­ra­šy­tas pa­pa­sa­ko­ti, dėl ko kel­da­vo ranką prie­š draugę, V. S. ti­ki­no, kad jie ap­si­žod­žiuo­da­vo, o pa­skui jis įpykęs ją „auklė­da­vo“. Vi­si dėl men­ka­ver­čių prie­žas­čių pra­si­dėję bar­niai esą kil­da­vo abiems išgė­rus.

Pa­pil­do­mai ap­klau­sia­mas rie­ta­viš­kis jau ki­taip aiš­ki­no jo ir draugės ry­šius – sakė, kad jie­du gy­ve­na kar­tu, bei ti­ki­no, kad ir to­liau norėtų su šia mo­te­ri­mi gy­ven­ti, nes ji už pa­da­ry­tas skriau­das jam at­lei­do.


Su­gy­ven­ti­nio ti­ki­no ne­bi­jan­ti

Apk­laus­ta bu­vo ir nu­kentė­ju­sio­ji. Ji taip pat mėtėsi aiš­kin­da­ma jųdviejų san­ty­kius. Vieną kartą mo­te­ris rie­ta­viškį pri­statė sa­vo su­gy­ven­ti­niu, su ku­riuo gy­ve­na be­maž dvi­de­šimt metų, kitą kartą – tie­siog bi­čiu­liu, su ku­riuo ne­sie­ja nei bend­ra bui­tis, nei fi­nan­sai ar tuo la­biau vai­kai.

Tik rugpjū­čio mėnesį nu­kentė­ju­sio­ji jau tiks­liai pa­tvir­ti­no, kad V. S. yra jos gy­ve­ni­mo drau­gas, su ku­riuo gy­ve­na nuo 2008-ųjų. Mo­te­ris sakė, kad vis­kuo rūpi­na­si kar­tu, tik su pi­ni­gais tvar­ko­si ji, nes V. S. va­lio­je jų esą pa­lik­ti ne­ga­li­ma – viską pra­gertų.

Pa­sa­ko­da­ma apie smur­to at­ve­jus ji pri­si­minė, kaip vis­kas nu­ti­ko: kaip su­gy­ven­ti­nis ją spardė, daužė kumš­čiais. Pa­sak mo­ters, tai ne­bu­vo vie­nin­te­liai at­ve­jai, kuo­met V. S. pa­kėlė prie­š ją ranką. Esą jis ir anks­čiau smur­tau­da­vo, tik ji at­leis­da­vo ir tylė­da­vo. Ne­pai­sant dažnai pa­ti­ria­mo smur­to, rie­ta­viškė teigė ne­bi­jan­ti sa­vo su­gy­ven­ti­nio, be to, sakė no­rin­ti ir to­liau su juo gy­ven­ti.


Smur­tau­toją nu­baudė

Bylą iš­nag­rinėjęs Plungės apy­linkės teis­mas rie­ta­viškį pri­pa­ži­no kal­tu smur­ta­vus prie­š sa­vo su­gy­ven­tinę. Už ne­sunkų svei­ka­tos su­trik­dymą bei fi­zi­nio skaus­mo su­kėlimą šei­mos na­riui jam bu­vo skir­ta su­bend­rin­ta ir treč­da­liu su­ma­žin­ta de­šim­ties mėne­sių laisvėsap­ri­bo­ji­mo bausmė, užd­raud­žiant ke­tu­ris mėne­sius var­to­ti psi­chiką vei­kian­čias med­žia­gas.

Taip pat vy­rui teks da­ly­vau­ti el­gesį kei­čian­čio­se pro­gra­mo­se.

Jei V. S. ne­su­tin­ka su to­kia baus­me, jis tu­ri teisę Plungės apy­linkės teis­mui pa­duo­ti pra­šymą, rei­ka­lau­da­mas su­reng­ti by­los nag­rinė­jimą teis­me. To­kiu at­ve­ju by­los nag­rinė­ji­mas teis­me bus pri­va­lo­mai ren­gia­mas.

Ne­pa­tei­kus to­kio pra­šy­mo, teis­mo baud­žia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­teisė­ja ir yra ne­skund­žia­mas.