Bausmės sulaukė sodybą Vieštovėnuose apvogę sėbrai

„Vikipedijos“ nuotrauka
Sodybą Vieštovėnuose apvogusiems vyrams teks patupėti už grotų
Vasario 15 dieną Plungės apylinkės teismo verdikto sulaukė daugybę kartų už įvairius nusikaltimus teisti 24-erių plungiškis Deividas Skersonas ir 32-ejų Kulių seniūnijos gyventojas Audrius Nausėda. Šįkart teisėsaugai puikiai žinomiems jauniems vyrams teko aiškintis dėl prieš beveik pusantrų metų Vieštovėnuose įvykdytos vagystės, kurios metu iš vienos sodybos išnešta daiktų už daugiau nei pusantro tūkstančio eurų.

Spalvingos asmenybės

D. Skersono teistumus būtų sunku suskaičiuoti, jo „nuodėmių“ sąraše – sukčiavimai, plėšimai, vagystės. Už pastarąsias teismų duris jam teko varstyti daugiausiai kartų. Ilgapirščio „karjerą“ plungiškis pradėjo dar būdamas nepilnametis.

Nedaug nuo jo atsilieka ir A. Nausėda, kuris praeityje taip pat ne sykį teistas už vagystes. Tarp jo padarytų nusikaltimų – ir plėšimas bei neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas.

Pastarąjį kartą teisme atsidūrę vyrai aiškinosi dėl vagystės ir svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į patalpas, bei svetimo turto sugadinimo.

Teismo medžiaga byloja, jog sodyba Vieštovėnuose apvogta 2021-ųjų spalio 5-ąją. Tikslus vagystės laikas nėra nustatytas, tačiau iš visų duomenų matyti, jog ilgapirščiai sodyboje darbavosi antroje dienos pusėje.

Vagys atvyko automobiliu. Tiesa, į grobio paieškas leidosi tik D. Skersonas – A. Nausėdai atiteko stebėtojo vaidmuo, taip užtikrinant sėbrui saugumą.

Kol A. Nausėda akylai stebėjo aplinką, prie namo priėjęs jo bendras sulaužė jo lango rėmą ir taip pateko į gyvenamųjų patalpų vidų. Tuomet ilgapirštis ėmė dairytis, ką vertingo pačiupus. Jo grobiu tapo monitorius, procesorius su optiniu diskų skaitytuvu, nešiojamasis kompiuteris, išorinis kietasis diskas ir skaitmeninis veidrodinis fotoaparatas su objektyvu bei atminties kortele. Pavogtų daiktų vertė – 1 325 eurai, tačiau bendra padaryta žala – 1 574 eurai, mat D. Skersonas sugadino lango rėmą.

Keitė parodymus

Po šių „nuotykių“ baudžiamąją atsakomybę užsitraukęs ir į teisiamųjų suolą sėdęs D. Skersonas teisme aiškino, jog sodybą jam parodė A. Nausėda, sakęs, jog ten neva gyvena jo brolis. A. Nausėda esą patikino, kad sodyboje nieko nėra, ir žadėjo, jog ten bus pinigų.

Plungiškis aiškino, jog į sodybą su draugu atvyko būdami girti. Esą A. Nausėda buvo tiek padauginęs, kad liko sėdėti mašinoje, o jis tuo tarpu, pasinaudodamas rastu kirviu, išlaužė lango rėmą ir įsibrovė į namo vidų. Ten pirmiausia atjungė elektrą, kad nebeveiktų vaizdo kameros, o tada ėmė griebti jo akiratin pakliuvusius daiktus. Kas kur yra, neva jam buvo pasakęs A. Nausėda.

Vogtus daiktus, pasak D. Skersono, ketinta parduoti, todėl jie buvo nuvežti į A. Nausėdos garažą. Tiesa, pastarasis esą iškart paprašė kompiuterio, sakė, bus jo vaikui, tačiau plungiškis aiškino jokių daiktų sėbrui nedavęs. Bet vakare ir pats jų neteko – pavogti daiktai grąžinti jų šeimininkei.

Vėliau, kito teismo posėdžio metu, D. Skersonas jau kitaip piešė visą įvykių eigą, tikindamas, kad anksčiau duoti parodymai – melagingi. Plungiškis teismą ėmė tikinti, jog sodyboje Vieštovėnuose atsidūrė visai atsitiktinai, esą A. Nausėda apie ją nieko nebuvo pasakojęs. Neva šis net nežinojo, kad jis ketina ją apšvarinti, ir supyko, kada apie tai sužinojo.

Plungiškis sakė A. Nausėdą apkalbėjęs, nes buvo įpykęs už tai, kad šis pavogtų daiktų savininkei papasakojo apie vagystę.

Šios versijos teisme laikėsi ir pats A. Nausėda, suokęs, kad tądien buvo tiek girtas, jog nežinojo, nei kas, nei kur vyksta. Atmintis neva grįžo tik tada, kai jis jau buvo namuose. Būtent tada A. Nausėda sakė „svečiuose“ sulaukęs vogtų daiktų savininkės. Ši patikino nerašysianti policijai pareiškimo, jei atgaus pavogtus daiktus. Apie tai jis esą paskambinęs papasakojo D. Skersonui ir tikino, jog reikia grąžinti tai, ką nugvelbė.

Tačiau ikiteisminio tyrimo metu vyras visai kitaip viską pasakojo – teigė žinojęs apie planuojamą vagystę. Į Vieštovėnus A. Nausėda sakė atvykęs ne tik su D. Skersonu, bet ir su kitu bičiuliu. Būtent šis, pagal susitarimą, turėjo paskambinti vogti išėjusiam D. Skersonui, jei bus pastebėta kažkas įtartino.

Teisme šių parodymų A. Nausėda išsižadėjo, sakydamas, jog taip pasakė verčiamas policijos pareigūnų, grasinusių įkišti jį į kalėjimą, mat ant jo pečių – dar viena byla.

Už grotų pasiųsti abu

Narpliojant vagystės aplinkybes apklausta ir nukentėjusioji. Jos teigimu, prie nusikaltimo išaiškinimo prisidėjo ir kinologas su šunimi bei kaimynai. Moteris džiaugėsi, kad pavyko atgauti pavogtus daiktus.

Bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas už vagystę, svetimo turto pagrobimą, įsibraunant į patalpas, ir svetimo turto sugadinimą nuteisė ne tik visus „laurus“ sau dėl to prisiskyrusį D. Skersoną, bet ir A. Nausėdą, kurio neigimas dalyvavus įvykdant vagystę, dangstymasis girtumu ir kaltinimas policijos pareigūnų, darius jam spaudimą, įvertintas kaip paprasčiausias siekimas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

D. Skersonui už minėtus nusikaltimus skirta pustrečių metų laisvės atėmimo bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu buvo subendrinta su ankstesne. Galutinė plungiškiui paskirta bausmė – pusšeštų metų kalėjimo. Į bausmės laiką įskaityta atlikta bausmė pagal 2022 metų spalio 6-osios Plungės apylinkės teismo nuosprendį.

Analogiška situacija ir A. Nausėdos atveju – tik jam už grotų teks praleisti pustrečių metų. Tiesa, vyras privalės susimokėti ir tebesivelkančią 1 430 eurų baudą bei padengti su paskutine byla susijusias bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro kiek daugiau nei 600 eurų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui (suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos).