Bendrabutyje siautėjusiam plungiškiui teks „pailsėti“

Ir sie­nas, ir žmogų daužė

Į nau­jus ne­ma­lo­nu­mus D. Di­kis sa­ve įsu­ko pra­ėjusį ru­denį – vėlų spa­lio 12-osios va­karą. Kaip nu­statė teis­mas, būda­mas įkaušęs jis vie­šo­je vie­to­je – bend­ro nau­do­ji­mo minė­to bend­ra­bu­čio ko­ri­do­riu­je – elgė­si itin įžūliai: stvėręs į ran­kas plak­tuką juo daužė sie­nas, o ten pat su­tikęs at­si­tik­tinį žmogų nu­tarė jį ne­ži­nia dėl ko „paauklė­ti“. Ne vie­to­je ir ne lai­ku D. Di­kio ke­ly­je pa­si­pai­nio­ju­siam J. M. pra­kirs­tas an­ta­kis, kirs­tinė žaiz­da pa­da­ry­ta ir ties tar­pua­kiu, neiš­veng­ta įdrėskimų.  Tad viešąją tvarką pa­žeidęs plun­giš­kis at­si­dūrė tei­siamųjų suo­le.
Teis­me jis visų šių „nuo­pelnų“ ne­bu­vo linkęs pri­siim­ti. Nors aiš­ki­no, kad dėl gir­tu­mo ne vis­kas at­min­ty­je iš­li­ko, ka­te­go­riš­kai gynė­si kal­ti­nimų, kad su­mušė J. M. Vy­ras pa­sa­ko­jo, jog tądien su į sve­čius at­ėju­siais drau­gais šventė, vėliau esą tvarkė­si kam­ba­ry­je, kul­nia­vo į par­duo­tuvę alaus. Pri­si­minė plun­giš­kis ir konf­liktą su kai­my­ne, po ku­rio su­si­ner­vinęs, jo žod­žiais, po­rą kartų plak­tu­ku trenkė į ko­ri­do­riaus sieną.
Vėliau ti­ki­no už­migęs ir akis pra­merkęs tik ta­da, kai į du­ris ėmė bels­tis po­li­ci­jos pa­reigū­nai, ap­kal­tinę jį su­mu­šus žmogų ir dėl to su­laikę, nors, jo tei­gi­mu, 
J. M. jis neužk­liu­vo. D. Di­kis aiš­ki­no, jog J. M. ži­no iš ma­ty­mo, nes daž­nai pa­ste­bi, kaip šis ne­blai­vus tai pas vieną, taip pas kitą bend­ra­bu­ty­je į sve­čius už­su­ka. Esą be­vaikš­tinė­da­mas gir­tas galė­jo ap­virs­ti ir su­si­ža­lo­ti.
Jei ne D. Di­kio ran­kos „glostė“ J. M. veidą, ta­da kaip ant jo rankų at­si­ra­do nubrozdinimų? Į šį klau­simą plun­giš­kis at­sakė pra­stai – ti­ki­no, kad dar­bo me­tu klo­da­mas trin­ke­les nu­si­broz­di­no.


Smogė nie­ko ne­sakęs

Ta­čiau šią D. Di­kio ver­siją pa­neigė nu­kentė­ju­sio­jo J. M. iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu duo­ti pa­ro­dy­mai, ku­rie bu­vo pa­gar­sin­ti teis­mo po­sėdžio me­tu, vy­rui po il­go lai­ko ne­pri­si­mi­nus visų įvy­kio ap­lin­ky­bių.
J. M. pa­sa­ko­jo, jog tądien bu­vo at­vykęs į Plungę, kur vaikš­čio­jo po par­duo­tu­ves, ap­lankė drau­gus, gy­ve­nan­čius bend­ra­bu­ty­je, ir jau ruošė­si tak­si va­žiuo­ti na­mo, kai jį už­puolė iš ma­ty­mo ži­no­mas D. Di­kis. Ne­ga­lią nuo vai­kystės tu­rin­čiam J. M. šis, nie­ko ne­sakęs, kumš­čiu po­rą kartų smogė į veidą ir pa­si­ša­li­no. Gavęs stiprų smūgį J. M. pri­si­minė nu­griuvęs, o kai at­si­kėlė, išė­jo į lauką ir pa­skam­bi­no po­li­ci­jai.
Dėl su­mu­šimų vy­ras sakė į me­di­kus ne­si­kreipęs ir jo­kių pre­ten­zijų nie­kam ne­turįs. Nors pa­tys į įvy­kio vietą at­vykę pa­reigū­nai matė, jog vy­ro vei­das bu­vo kru­vi­nas.
Tie­sa, at­vy­kus po­li­ci­jai, iš kam­ba­rio išė­jo ir kai­mynė, su ku­ria su­si­vai­dijęs D. Di­kis vėliau plak­tu­ku daužė sieną. S. M. pik­ti­no­si su­ga­din­to­mis ko­ri­do­riaus sie­no­mis. Mo­te­ris ti­ki­no, kad jo­kio ki­vir­čo su D. Di­kiu ne­bu­vo, esą išgėręs jis vi­sa­da ieš­ko pro­blemų, kai­my­nai net bi­jo išei­ti į ko­ri­do­rių, kai ži­no, jog kaž­kur slam­pinė­ja gir­tas D. Di­kis.
S. M. prie sa­vo bu­to durų tu­ri vaiz­do ka­merą, ku­ri ir už­fik­sa­vo, jog sieną plak­tu­ku daužė būtent D. Di­kis. Dėl to mo­te­ris rei­ka­la­vo, kad jai būtų at­ly­gin­ta pa­da­ry­ta ža­la, mat sie­nas už sa­vo pi­ni­gus bu­vo ne­se­niai iš­da­žiu­si. Pa­tir­tus nuo­sto­lius ji įver­ti­no 50 eurų. Tie­sa, vėliau S. M. pa­reiškė ci­vi­li­nio ieš­ki­nio ne­reik­šian­ti, nes D. Di­kio ar­ti­mie­ji sie­nas su­tvarkė.


Pa­siuntė į be­langę

Nors kal­ti­na­ma­sis neigė mušęs J. M., teis­mas to­kią jo po­zi­ciją  ver­ti­na kaip sie­kimą su­švel­nin­ti at­sa­ko­mybę. O kai ku­rių to va­ka­ro įvy­kių esą ga­li ne­pri­si­min­ti ir dėl di­de­lio gir­tu­mo. Be to, nei­gi­mo tak­ti­kos plun­giš­kis laikė­si ir dėl sienų dau­žy­mo plak­tu­ku. Gies­melę pa­keitė tik ta­da, kai kai­mynė pa­teikė tiesą at­sklei­dusį vaiz­do įrašą.
Tad bylą iš­nag­rinėjęs Plungės apy­linkės teis­mas D. Dikį pri­pa­ži­no kal­tu siautė­jus bend­ra­bu­ty­je. Ski­riant jam bausmę at­si­žvelg­ta į tai, kad vy­ras dau­gybę kartų teis­tas, baus­tas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka. Ži­no­ma, įver­tin­ta ir tai, kad nei S. M., nei J. M. jam pre­ten­zijų ne­turė­jo.
Įver­ti­nus vi­sas šias ap­lin­ky­bes, plun­giš­kiui me­tams atim­ta laisvė. Tuo pa­čiu nuo­sprend­žiu ši bausmė su­bend­rin­ta su anks­tes­ne ir pa­skir­ta ga­lu­tinė – me­tai ir de­šimt mėne­sių ne­laisvės. Ši bausmė ne­žy­miai su­trumpės įskai­čius lai­ki­no­jo su­lai­ky­mo laiką.
Nuosp­ren­dis per 20 dienų nuo pa­skel­bi­mo ga­li būti skund­žia­mas ape­lia­ci­niu skun­du Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mui per Plungės apy­linkės teismą. Suim­tam nu­teis­ta­jam šis ter­mi­nas skai­čiuo­ja­mas nuo nuo­sprend­žio nuo­ra­šo jam įtei­ki­mo die­nos.