Buvęs kancleris iš pareigų atleistas teisėtai

„Žemaičio“ nuotr.
Balandžio 26 dieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija paskelbė neskundžiamą nutartį byloje dėl buvusio Plungės apylinkės teismo administracijos vadovo, plungiškio J. K., atleidimo iš darbo. Trijų teisėjų kolegija patvirtino tai, ką šių metų sausio mėnesį buvo nusprendęs žemesnės instancijos teismas – plungiškis iš pareigų atleistas teisėtai.
Ši byla išskirtinė tuo, kad Plungės apylinkės teismas iš darbo atleido aukščiausio lygmens valstybės tarnautojo pareigas užimantį asmenį ir dėl šito buvo paduotas į teismą.

Atleistas dėl nekompetencijos

Plungės apylinkės teismas buvusį kanclerį J. K. iš darbo atleido praėjusių metų vasarą. Plungiškis atleistas dėl nekompetencijos – jo tarnybinė veikla dvejus metus iš eilės buvo įvertinta nepatenkinamai.

Nesutikdamas su atleidimu, plungiškis su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą. J. K. prašė ne tik grąžinti jį į darbą, bet ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, taip pat atlyginti 3 tūkst. eurų neturtinę žalą. Pareiškėjas teismui nurodė, kad atleidimas iš tarnybos sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, mat prieš kolegas buvo paverstas nekvalifikuotu, nepatikimu, „netinkamu“ tarnautoju.

Buvęs kancleris minėtą teismą bandė įtikinti, esą jo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta neatitaisoma žala, kilo nerimas, skausmingi dvasiniai išgyvenimai, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės, buvo pažeista jo tiek kaip asmens, tiek kaip tarnautojo reputacija, dėl ko jis patiria gilius išgyvenimus.

Su sprendimu nesutiko

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai šių metų sausio 17 dienos sprendimu plungiškio skundą atmetė kaip nepagrįstą – pripažino, kad Plungės apylinkės teismas kanclerį iš pareigų atleido teisėtai.

Savo sprendime teismas konstatavo, kad pareiškėjo kompetencijų, gebėjimų trūkumas užimamoms pareigoms yra pagrindinė problema, į kurią įstaigos vadovas negali nereaguoti, tačiau kurią pats pareiškėjas bando pateikti kaip teismo pirmininko ar kitų asmenų nusistatymą prieš jį.

Pirmos instancijos teismas savo sprendime atkreipė dėmesį į tai, jog J. K. nesutikdavo vykdyti teisėtų teismo pirmininko pavedimų, liepdavo įstaigos vadovui nurodyti pavedimų pagrindus, vykdydamas profesines pareigas tam tikrose srityje neturėjo gebėjimų ir kompetencijų.

Net ir sulaukęs Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimo, patvirtinančio, kad buvo atleistas teisėtai, buvęs kancleris toliau siekė grįžti į pareigas ir bylinėjosi su buvusiu darbdaviu toliau: kreipėsi į aukštesnės instancijos – Vilniaus apygardos administracinį – teismą.

Visgi ir šis bandymas plungiškiui baigėsi nesėkmingai – balandžio 26 dieną Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija pasisakė: „Byloje surinkti rašytiniai dokumentai, teisėjų kolegijos nuomone, buvo pakankami konstatuoti, jog atsakovas įrodė, kad faktinė pareiškėjo atleidimo iš tarnybos priežastis buvo jo gebėjimų, kompetencijos ir kvalifikacijos trūkumai“.

Be to, minėta teisėjų kolegija savo nutartyje pasisakė ne tik apie plungiškio gebėjimų ir kompetencijos trūkumus, bet ir apie jo asmenines savybes – esą J. K. charakteris lėmė apsunkintą tarnybinį bendravimą, atsisakymą vykdyti vadovo pavedimus.

Teisėjų kolegija atmetė plungiškio apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegijos nutartis yra neskundžiama, o tai reiškia, kad su buvusiu darbdaviu besibylinėjusiam plungiškiui neliko vilčių prisiteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurios siekia ne vieną tūkstantį eurų.

Į pareigas – be konkurso

„Tam tikrų detalių paviešinimas, manytina, nedarytų garbės iš pareigų atleistam žmogui ir tam tikriems kitiems, galimai su šia istorija susijusiems, žmonėms, todėl nuo komentarų susilaikome. Teisingumą Lietuvoje vykdo tik teismai, o mūsų atveju tiek Regionų apygardos administracinis teismas, tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad Plungės apylinkės teismas buvusį kanclerį iš pareigų atleido teisėtai“, – trumpai situaciją pakomentavo Plungės apylinkės teismui byloje atstovavusi laikinai kanclerio pareigas einanti Skaistė Sadonytė.

Teismo kancleris yra teismo administracijos vadovas, valstybės tarnybos sistemoje užimantis aukščiausio – pirmojo lygmens – pareigas. Jo atlyginimas – didesnis nei dalies teisėjų.

Turimais duomenimis, buvęs Plungės apylinkės teismo darbuotojas J. K. į kanclerio pareigas buvo paskirtas be konkurso.

 

Nuo pirmadienio Plungės apylinės teismo kanclerio pareigas pradėjo eiti buvęs Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius, dabar – Tarybos narys Mindaugas Kaunas.

Konkursas šioms pareigoms užimti buvo paskelbtas dar kovą, atranka vyko balandžio viduryje. Dalyvauti joje buvo užsiregistravę 7 kandidatai, tačiau galiausiai į pokalbį prisijungė tik trys. Suskaičiavus jų surinktus balus paaiškėjo, kad geriausiai pasirodė būtent M. Kaunas, baigęs saugos inžinerijos bakalauro ir viešojo administravimo magistro studijas.

Plungiškiams gerai žinoma, kad kovo 5-ąją vykusiuose savivaldos rinkimuose buvęs Savivaldybės administracijos direktorius siekė mero posto, tačiau nesėkmingai.

Paklaustas, kodėl susidomėjo galimybe dirbti Plungės apylinkės teisme, politikas „Žemaičiui“ sakė tuoj po rinkimų pradėjęs domėtis darbo valstybės tarnyboje galimybėmis, tad už akių užkliuvo skelbimas, kad Plungės apylinkės teismas ruošiasi skelbti konkursą eiti kanclerio pareigas.

„Teismo kanclerio pareigybė faktiškai labai panaši į Savivaldybės administracijos direktoriaus, tad nutariau išbandyti save – sudalyvauti konkurse. Ir pasisekė“, – sakė M. Kaunas.

Jis pakeitė laikinai kanclerio pareigas ėjusią S. Sadonytę.

nuotrauka