Garsioji sprogimo laiptinėje istorija persikėlė į teismą

Gin­ta­rės KAR­MO­NIE­NĖS nuo­trau­ka
Įta­ria­mie­ji teis­me dangs­tė­si nuo žur­na­lis­tų
Plun­gės mies­to A. Vaiš­vi­los gat­vės 31-ojo na­mo tre­čio­sios laip­ti­nės gy­ven­to­jai iki šiol pri­si­me­na anks­ty­vą va­sa­rio 6-osios ry­tą juos pa­ža­di­nu­sį di­džiu­lį gar­są. Ra­miai mie­go­ju­sius žmo­nes apie 5 val. iš lo­vų iš­ver­tė stip­rus spro­gi­mas. Iš­kart po jo, Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos va­do­vo nu­ro­dy­mu, Plun­gė­je bu­vo įves­tas Spro­gi­mo grės­mės lik­vi­da­vi­mo pla­nas. Į ne­lai­mės vie­tą su­va­žia­vo gau­sios pa­rei­gū­nų pa­jė­gos. Įtar­ta, kad su­sprog­din­tas ga­lin­gas pi­ro­tech­ni­nis už­tai­sas.
Iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, aiš­ki­nan­tis spro­gi­mo ap­lin­ky­bes, už­tru­ko dau­giau nei pus­me­tį. Tre­čia­die­nį šios is­to­ri­jos de­ta­lės tu­rė­jo bū­ti narp­lio­ja­mos jau ir Plun­gės apy­lin­kės teis­mo rū­muo­se. Bet dviems iš tri­jų kal­ti­na­mų­jų pa­rei­ka­la­vus gy­nė­jo, by­los nag­ri­nė­ji­mas nu­kel­tas į gruo­džio mė­ne­sį.

Kal­ti­na­mie­ji – net trys

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu at­sa­ko­my­bė dėl spro­gi­mo dau­gia­bu­čio na­mo laip­ti­nė­je kri­to ant 1962-ai­siais gi­mu­sio Arū­no Au­gus­ti­nai­čio pe­čių, mat ty­rė­jai jo bu­te ap­ti­ko šau­na­mą­jį gink­lą, šo­vi­nių, sig­na­li­nę ra­ke­tą, fa­ke­lą bei pe­tar­dų. Ta­čiau tre­čia­die­nį teis­me kal­ti­na­mų­jų kė­dė­se sė­dė­jo ne tik jis, bet ir dar du jau­ni vy­rai – 1996-ai­siais gi­męs Dai­nius Kes­mi­nas bei me­tais už jį jau­nes­nis Ei­man­tas Vaiš­ta­ras. Vi­si trys – plun­giš­kiai.

Kol by­la ne­pra­dė­ta nag­ri­nė­ti, nė­ra aiš­ku, kam konk­re­čiai ir ko­kie kal­ti­ni­mai pa­reikš­ti. Mat ši di­de­lio re­zo­nan­so su­lau­ku­si is­to­ri­ja su­si­de­da iš tri­jų nu­si­kals­ta­mų vei­kų – vie­šo­sios tvar­kos pa­žei­di­mo, ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo šau­na­mai­siais gink­lais, šaud­me­ni­mis, sprog­me­ni­mis ar sprogs­ta­mo­sio­mis me­džia­go­mis bei tur­to su­nai­ki­ni­mo ar su­ga­di­ni­mo vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du.

Ko­kie kal­ti­ni­mai pri­spau­dė kiek­vie­ną iš kal­ti­na­mų­jų, paaiš­kės per ki­tą teis­mo po­sė­dį, ku­ris, kaip jau mi­nė­ta, nu­ma­ty­tas gruo­džio mė­ne­sį. Per tą lai­ką D. Kes­mi­nas ir E. Vaiš­ta­ras pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti gy­nė­ju, ku­rio jie­du įsi­gei­dė per pir­mą­jį šios by­los po­sė­dį, aiš­kin­da­mi, kad pa­tys ne­su­ge­bės sa­vęs ap­gin­ti teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu.

Tam, ži­no­ma, ne­prieš­ta­ra­vo nei vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą šio­je by­lo­je pa­lai­kan­tis pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Vil­nius, nei tei­sė­jas Vir­gi­ni­jus Ge­dei­kis – kal­ti­na­mie­ji pa­gal įsta­ty­mą tu­ri tei­sę į gy­ny­bą.

Spro­gi­mo pa­sek­mės

„Že­mai­tis“ skai­ty­to­jams pri­me­na, kad A. Vaiš­vi­los g. 31-ojo dau­gia­bu­čio na­mo tre­čio­sios laip­ti­nės gy­ven­to­jai it koš­ma­re pa­si­ju­to anks­ty­vą va­sa­rio 6-osios ry­tą, kai iš lo­vų juos iš­ver­tė gar­siai nu­griau­dė­jęs spro­gi­mas. Po ne­lai­mės žmo­nės sa­kė ju­tę, jog vi­są dau­gia­bu­tį kaž­kas stip­riai su­dre­bi­no.

Di­džiu­lis gar­sas žmo­nes ne juo­kais iš­gąs­di­no, bet dar di­des­nis šo­kas juos iš­ti­ko pra­vė­rus bu­tų du­ris – vi­sa laip­ti­nė sken­dė­jo dū­muo­se. Bai­mės apim­ti gy­ven­to­jai su­sku­bo kvies­tis po­li­ci­jos bei ug­nia­ge­sių pa­gal­bos. Lai­mei, paaiš­kė­jo, kad nie­kas neuž­si­de­gė.

Ži­no­ma, be pa­sek­mių ši ne­lai­mė neap­siė­jo – nuo spro­gi­mo smū­gio iš­du­žo laip­ti­nės lau­ko šar­vuo­tų­jų du­rų stik­lo pa­ke­tas, iš­lū­žo elekt­ros sky­di­nės du­re­lės. Ap­ga­din­tos kai ku­rių pir­mo aukš­to gy­ven­to­jų bu­tų du­rys. Spro­gi­mo ban­ga pa­vei­kė ir vi­daus sie­nas – su­trū­ki­nė­jo jų tin­kas. O kur dar smul­kes­nės bė­dos.

Į įvy­kio vie­tą at­lė­ku­sios spe­cia­lio­sios tar­ny­bos pir­miau­sia ap­žiū­rė­jo elekt­ros sky­di­nę. Bi­jo­ta, kad kas nors neuž­si­deg­tų.

Nu­ši­lę dar­ba­vo­si ir Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to bei Kri­mi­na­li­nės po­li­ci­jos or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo val­dy­bos ty­rė­jai, Kri­mi­na­lis­ti­nių ty­ri­mų tar­ny­bos spe­cia­lis­tai, „Aro“ ir ki­ti pa­rei­gū­nai. Plun­gė­je bu­vo įves­tas Spro­gi­mo grės­mės lik­vi­da­vi­mo pla­nas.

Ma­ny­ta, kad kaž­kas su­sprog­di­no ga­lin­gą pi­ro­tech­ni­nį už­tai­są. Tad ne­del­siant bu­vo ap­klaus­ti na­mo gy­ven­to­jai, iš­tar­dy­ti ir pi­ro­tech­ni­kos ga­mi­nių par­da­vė­jai.

Įta­ria­mą­jį su­lai­kė ki­tą die­ną

Bu­vo da­ro­ma vis­kas, kas įma­no­ma, kad tik į orą dau­gia­bu­čio vos ne­pa­kė­lęs as­muo ar kom­pa­ni­ja bū­tų su­ras­ti.

Pa­rei­gū­nų dar­bas re­zul­ta­tų da­vė jau ki­tą die­ną. Jie su­lai­kė sprog­di­ni­mu įta­ria­mą pu­sam­žį plun­giš­kį. Ko ge­ro, tą pa­tį A. Au­gus­ti­nai­tį, ku­ris tre­čia­die­nį teis­me jau­tė­si itin ne­jau­kiai – ven­gė žur­na­lis­tų dė­me­sio, tar­si ne­ras­da­mas vie­tos blaš­kė­si, ran­kas tai su­ner­da­vo prie­ky­je, tai su­si­kiš­da­vo į ki­še­nes.

Iš­kart po to, kad vy­ras pa­kliu­vo į pa­rei­gū­nų ran­kas, bu­vo apieš­ko­tas jo bu­tas. Ja­me ty­rė­jai ap­ti­ko šau­na­mą­jį gink­lą, šo­vi­nių, sig­na­li­nę ra­ke­tą, fa­ke­lą bei pe­tar­dų. Su­lai­ky­ta­jam bu­vo pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl tur­to su­ga­di­ni­mo vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu bū­du ir ne­tei­sė­to dis­po­na­vi­mo šau­na­muo­ju gink­lu bei šaud­me­ni­mis. Jis bu­vo suim­tas, ta­čiau vė­liau jam pa­skir­ta švel­nes­nė kar­do­mo­ji prie­mo­nė.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­li­kę pa­rei­gū­nai įta­rė, kad sprogs­ta­mą­jį už­tai­są vy­ras su­sprog­di­no bū­da­mas gir­tas ir iš chu­li­ga­niš­kų pa­ska­tų.

Kaip bu­vo iš tik­rų­jų, gruo­džio mė­ne­sį ga­lės pa­pa­sa­ko­ti pa­ti kal­ti­na­mų­jų tri­ju­lė, ku­ri tu­ri dė­ko­ti li­ki­mui, kad per spro­gi­mą laip­ti­nė­je ne­bu­vo žmo­nių.

Komentuoti

Paprastas tekstas

  • HTML žymės neleidžiamos.