I. Strazdauskaitės žudikams – galutinės bausmės

Anks­čiau pa­skir­tos bausmės – tei­sin­gos

LAT pa­li­ko ga­lio­ti Ape­lia­ci­nio teis­mo anks­čiau pa­skir­tas baus­mes, kons­ta­tuo­da­mas, kad šios ati­tin­ka pa­da­rytą nu­si­kal­timą, o žu­di­kai yra pa­vo­jin­gi vi­suo­me­nei, nu­si­kal­timą pa­darė veik­da­mi or­ga­ni­zuo­to­je grupė­je, mat bu­vo pa­si­skirs­ty­ta vaid­me­ni­mis, ne­trūko or­ga­ni­za­ci­jos.
Romų tau­tybės 25-erių metų K. Bie­liaus­kas, pri­pa­žin­tas nu­si­kal­ti­mo or­ga­ni­za­to­riu­mi ir gau­jos va­dei­va, to­kios by­los baig­ties tikė­jo­si iš­veng­ti. Kaip ir jo 26-erių metų pusb­ro­lis M. Bie­liaus­kas, mat abu kėdai­niš­kiai Ape­lia­ci­nio teis­mo jiems pa­skir­tas baus­mes ka­sa­ci­niu skun­du ap­skundė LAT.
Plun­giškės bu­de­liai teismą tikė­jo­si įti­kin­ti, kad jiems pa­skir­tos bausmės yra per griež­tos, o siek­da­mi gau­ti švel­nes­nes aiš­ki­no, jog nu­si­kal­ti­mas ne­bu­vo įvyk­dy­tas vei­kiant or­ga­ni­zuo­to­je grupė­je.
Nag­rinė­jant bylą jie ne sykį vi­saip bandė iš­suk­ti uo­de­gas, keis­da­mi pa­ro­dy­mus, nai­kin­da­mi įkal­čius. Ta­čiau už plėšimą, sve­ti­mo tur­to su­ga­di­nimą vi­suo­ti­nai pa­vo­jin­gu būdu, ne­teisėtą laisvės at­ėmimą ir nu­žu­dymą nu­teistų pusb­ro­lių, teis­mo suo­le už pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių plėši­mus ir ki­tus nu­si­kal­ti­mus sėdėju­sių ir anks­čiau, aukš­čiau­sios ins­tan­ci­jos teis­mas ne­pa­si­gailė­jo ir baus­mių ne­suš­vel­ni­no.
Šio teis­mo ma­lonės ne­su­laukė ir už plėšimą ir ne­teisėtą dis­po­na­vimą šau­na­muo­ju gink­lu bei jo pa­nau­do­jimą nu­teis­tas ma­ri­jam­po­lie­tis Al­gi­man­tas Stan­ke­vi­čius. Jam už grotų teks pra­leis­ti ket­ve­rius me­tus ir du mėne­sius. Šis vy­ras su Bie­liaus­kais bu­vo su­taręs par­duo­ti pa­vogtą au­to­mo­bilį, jį bu­vo per­ėmęs, at­jungęs ma­šiną ga­lin­čią su­sek­ti na­vi­ga­cinę sis­temą.
O dėl I. Straz­daus­kaitės nu­žu­dy­mo, dviejų plėšimų, tur­to su­nai­ki­ni­mo bei ne­teisė­to laisvės at­ėmi­mo nu­teis­tas 28-erių L. Bie­liaus­kas, Ape­lia­ci­nio teis­mo įka­lin­tas iki gy­vos gal­vos, to­kio nuo­sprend­žio ne­skundė, pri­si­pa­ži­no, kad būtent jis už­daužė mer­giną kas­tu­vu. Ma­ža to, anks­čiau ne­tgi bandė visą kaltę pri­siim­ti vie­nas, ne­vel­da­mas gi­mi­nai­čių, ta­čiau teis­mas pa­darė ki­to­kias iš­va­das.


Nu­si­kal­ti­mas – ci­niš­kas

LAT Baud­žiamųjų bylų sky­riaus pir­mi­nin­kas Au­re­li­jus Gu­taus­kas po to­kio ga­lu­ti­nio teis­mo ver­dik­to kalbė­jo, kad iš trijų gi­mi­nai­čių ypač pa­vo­jin­gas bu­vo K. Bie­liaus­kas. Esą nors tie­sio­giai prie I. Straz­daus­kaitės eg­ze­ku­ci­jos – už­dau­žy­mo kas­tu­vu – ne­pri­sidė­jo, jis nu­si­kal­timą or­ga­ni­za­vo, ak­ty­viai pri­tarė bend­ri­ninkų veiks­mams, o vėliau, ban­dy­da­mas iš­veng­ti at­sa­ko­mybės, kaltę norė­jo su­vers­ti bend­rams. Todėl nu­si­pelnė griež­čiau­sios bausmės.
Jo pusb­ro­lis M. Bie­liaus­kas žu­dant mer­giną ne­bu­vo pa­sy­vus stebė­to­jas, ta­čiau, anot LAT at­sto­vo, jo nuo­monės ki­ti bu­de­liai ne­paisė, todėl jo vaid­muo buvęs kaip ei­li­nio vyk­dy­to­jo. Dėl to jam Ape­lia­ci­nio teis­mo, į kurį kreipė­si nu­žu­dy­to­sios ar­timųjų ad­vo­ka­tas, pa­skir­ta 19-os metų laisvės at­ėmi­mo bausmė yra tin­ka­ma, jis vi­suo­me­nei nėra toks pa­vo­jin­gas kaip likę gi­mi­nai­čiai.
Ne tik I. Straz­daus­kaitės ar­ti­muo­sius, bet ir visą šalį su­pur­čiusį nu­si­kal­timą A. Gu­taus­kas va­di­no ci­niš­ku, nu­teistųjų el­gesį – ne­žmo­niš­ku, pa­mi­nant vi­sas žmo­gišką­sias ver­ty­bes.
Nu­žu­dy­to­sios tėvams pri­teis­ta po 40 tūkst. eurų ne­tur­ti­nei ža­lai at­ly­gin­ti, jos se­se­riai – 20 tūkst. eurų, o bu­vu­siam su­žadė­ti­niui – 15 tūkst. eurų.


Nu­si­žiūrė­jo de­ga­linė­je

Pri­min­si­me, kad svei­ku pro­tu ne­su­vo­kia­mas nu­si­kal­ti­mas įvyk­dy­tas 2017 m. ko­vo 5 dieną. Iš Plungės į Vil­nių iš­va­žia­vu­si mer­gi­na sos­tinės taip ir ne­pa­siekė. Plėšikų gau­ja pra­bangų 
I. Straz­daus­kaitės vai­ruotą „Au­di“ nu­si­žiūrė­jo de­ga­linė­je. Vėliau, su­vai­dinę eis­mo įvykį, mer­giną iš­vi­lio­jo iš au­to­mo­bi­lio, šį už­valdė, o su­ša­lu­sią ir  iš­si­gan­du­sią plun­giškę apie pen­kias va­lan­das ve­žio­jo­si ma­ši­nos ba­ga­žinė­je.
Ga­liau­siai iš­si­gandę, kad pa­grob­to­ji juos at­pa­žins, mat matė vei­dus, ir įduos po­li­ci­jai, su­manė ne iš­leis­ti Len­ki­jos pa­sie­ny­je, kaip esą anks­čiau bu­vo žadėję, o jos gy­ve­nimą už­baig­ti ato­kio­je vie­to­je. Tam pa­si­rink­ta Kėdai­nių pa­kraš­ty­je esan­ti ap­leis­ta ae­rod­ro­mo te­ri­to­ri­ja, nuo­ša­lus miš­ke­lis.
I. Straz­daus­kai­tei bu­vo liep­ta lip­ti į jai iš­kastą duobę, at­si­sėsti ant žemės ir skai­čiuo­ti iki 10-ies. Vi­sus nu­ro­dy­mus ji įvykd­žiu­si, o skai­čiams pa­si­bai­gus bu­vo žiau­riai už­dau­žy­ta kas­tu­vu – eks­per­tai nu­statė ke­lias­de­šimt smūgių, bent de­šimt jų te­ko į veidą ir galvą. Ma­tyt, jai ban­dant šių iš­veng­ti, su­ža­lo­tos ir mer­gi­nos ran­kos. Gy­vy­bei už­ge­sus, tuo pa­čiu kas­tu­vu ji bu­vo ir už­kas­ta. Nu­žu­dy­mo įran­kiu žmog­žud­žiai at­si­kratė Nevė­žy­je.
Po­li­ci­ja ir ar­ti­mie­ji din­gu­sios plun­giškės ėmė ieš­ko­ti jau tą pa­tį va­karą. Kitą dieną į paieš­kas įsit­raukė ir I. Straz­daus­kaitės as­me­niš­kai net ne­pa­ži­noję žmonės, tėvai skelbė at­si­ly­gin­sią už bet ko­kią in­for­ma­ciją. Ant kojų su­kel­ti pa­reigū­nai žu­di­kus nu­statė pra­ėjus pen­kioms die­noms po nu­žu­dy­mo – ko­vo 10-ąją. Šiems nu­rod­žius, kur au­ka už­kas­ta, kūnas bu­vo iš­kas­tas ir pa­lai­do­tas Plungės ka­pinė­se.