Naujausios
Pusiaukelei tinka tik 3 procentai nuteistųjų
Gausiai susirinkusiems plungiškiams meras Audrius Klišonis pristatė svečius: Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorių Virginijų Kulikauską, jo pavaduotoją Mindaugą Kairį, Šiaulių kalėjimo, kuriam bus pavaldūs Plungės pusiaukelės namai, laikinąjį vadovą Paulių Blažuką, Lietuvos probacijos tarnybos direktorių Romą Ostanavičių, jo pavaduotoją Mindaugą Džermeiką ir kitus svečius.
Meras sakė suprantantis, kad atmosfera dėl praėjusią savaitę plungiškius pasiekusios žinios yra įkaitusi iki maksimumo, bet kvietė tolerantiškai ir pagarbiai išklausyt vieni kitus ir pasistengti gauti kuo daugiau informacijos.
Bet prieš pasipilant klausimų lavinai, Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas V. Kulikauskas pasinaudojo proga pristatyti, kas yra tie pusiaukelės namai, apie kuriuos retas esam girdėjęs.
Pasirodo, pirmosios tokios įstaigos Lietuvoje pradėtos steigti pieš 7-erius metus ir šiuo metu jų veikia lygiai tiek pat – 7-ios. Jose gyvena 146 nuteistieji, nors sutilptų dviem dešimtim daugiau.
„Tai, kad visos vietos nėra užpildytos, manau, geriausiai ir iliustruoja, kaip mes preciziškai atrenkame asmenis į pusiaukelės namus“, – kalbėjo svečias ir pridūrė, kad maždaug tik trys procentai kalinčių asmenų atitinka visus kriterijus, vertinant kuriuos sprendžiama, ar žmogus yra tinkamas perkelti į pusiaukelės namus.
Pasak V. Kulikausko, į pusiaukelės namus gali būti perkeliami tik tie nuteistieji, kurie yra atlikę ketvirtadalį savo bausmės laiko ir kuriems iki lygtinio paleidimo arba iki bausmės pabaigos yra likę 2 metai. Taip pat vertinamas nuteistojo elgesys, ar jis dalyvavo reabilitacijos programose, ar nebekelia grėsmės visuomenei. Rizikos vertinimas esą atliekamas remiantis mokslininkų aprobuota metodika.
Kiekvienas į šiuos namus patekęs nuteistasis privalo dirbti arba mokytis. Tai yra privaloma sąlyga, mat nuteistieji pusiaukelės namuose turi visiškai išlaikyti save. Darbui susirasti duodamas mėnuo, antraip asmuo grįžta į kalėjimą.
„Pusiaukelės namai tinka tiems nuteistiesiems, kurie griebiasi šiaudo išeiti iš kalėjimo ir į jį nebegrįžti. Nė vienas per tuos 7-erius metus nebegrįžo atgal į įkalinimo įstaigą dėl to, kad iš naujo nusikalto. Iki 9-ių procentų atkrenta dėl tam tikrų pažeidimų, pavyzdžiui, savaitgalį išvykę aplankyti artimųjų randami neblaivūs arba keliaudami į darbą jo taip ir nepasiekia, nuklysta kažkur kitur. Bet tai yra pavieniai atvejai. Dar sykį noriu akcentuoti, kad nė vienas jų nėra padaręs jokios pavojingos veiklos už pusiaukelės namų teritorijos“, – patikino Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas.
Priežiūra – visą parą
Plungiškiai susitikimo metu išgirdo ir tai, kad asmenys pusiaukelės namuose negyvena vieni patys – rytą prieš darbą ir vakare po darbo su jais bendrauja socialiniai darbuotojai, o naktį budi statutinis pareigūnas. Kiekvieną vakarą tikrinama, ar nuteistieji grįžo iš darbo, ar yra blaivūs. Šių namų gyventojai laisvai disponuoja pačių uždirbtais pinigais, turi kompiuterius, mobiliuosius telefonus, kai kurie net automobilius, be priežiūros, bet griežtai suderintu grafiku ir maršrutu vyksta į darbo vietą ir grįžta iš jos, o savaitgalius gali leisti savo namuose su šeima.
„Nuteistųjų tema yra labai jautri. Aš jų tikrai neidealizuoju, tačiau, kaip bebūtų, kiekvienas nuteistasis kažkada paliks įkalinimo įstaigą, išeis gyventi į bendruomenę ir nuo to, kaip mes jį paruošim tam, priklausys jūsų bendruomenės saugumas. Tam ir skirti pusiaukelės namai – kad šie asmenys turėtų darbą, kad gyventų arčiau artimųjų, šeimos, kad galėtų dirbti ir mokėti mokesčius bei atlyginti žalas“, – tęsė V. Kulikauskas.
Susitikimo metu pagarsinta, kad į pusiaukelės namus Lentpjūvės gatvėje bus perkelta ir Plungės probacijos tarnyba, kuri dabar veikia Paprūdžio gatvėje ir prižiūri rajone gyvenančius 150 probuojamų asmenų, iš jų 27 – su apykojėmis.
„Kiekvieno iš jūsų tėvas ar mama, brolis ar sesuo, kaimynas ar bendradarbis, deja, gali būti mūsų priežiūroje“, – susirinkusiųjų priešišką nusiteikimą bandė sušvelninti R. Ostanavičius.
Neramu ir dėl neapšviestų gatvių, ir dėl mokyklos kaimynystės
Vis tik plungiškiams labiau rūpėjo ne moralinė, o praktinė reikalo pusė. Susirinkusieji teiravosi, vyrai ar moterys gyvens pataisos namuose, ar jų teritorija bus aptverta, ar bus apšviestos aplinkinės gatvės, jose įrengtos vaizdo stebėjimo kameros?
Žmonėms atsakyta, kad Lentpjūvės gatvėje, pabaigus pastato remontą, bus įkurdinti tiek vyrai, tiek moterys – viso iki 28-ių asmenų. Esą pastato teritorija bus apšviesta ir stebima vaizdo kameromis, o pasirūpinti saugumu aplinkinėse gatvėse esą jau bus miesto valdžios ir policijos reikalas.
Tačiau meras A. Klišonis neskubėjo su tuo sutikti. Pasak jo, pusiaukelės namų projektą inicijavusi Teisingumo ministerija turėtų parodyti savo gerą valią ir prisidėti prie aplinkinių gatvių apšvietimo.
Ne vienas gyventojas svečių klausė, kodėl pasirinkta šiuos namus įrengti būtent toje Lentpjūvės gatvės vietoje, kur iki daugiabučių gyvenamųjų namų – vos kelios dešimtys metrų, čia pat ir mokykla, o ateity prie jos žadama statyti darželį. Priminta, kad tame pačiame kvartale jau veikia nakvynės namai, tad gyventojai jau ir taip nesijaučia saugūs, vakarais išėję pasivaikščioti.
Atsakydamas į šiuos nuogąstavimus Lietuvos kalėjimų tarnybos vadovas kalbėjo, kad šalies įstatymai nereglamentuoja, kokiu atstumu pusiaukelės namai turi būti nuo švietimo įstaigų ar gyvenamųjų namų. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad didieji šalies kalėjimai veikia miestų centruose, o norvegai, kurių fondo lėšomis ir finansuojamas šis projektas, pusiaukelės namus įrengia net daugiabučiuose namuose.
V. Kulikauskas atskleidė, kad Savivaldybės dar 2021 metais teirautasi, ar ši gali pasiūlyti kokių patalpų, kur galėtų įsikurti tokie namai. Gavus neigiamą atsakymą, esą imta ieškoti privačios nuosavybės.
Administracinės paskirties pastatas Lentpjūvės gatvėje iš privataus asmens įsigytas pernai. Sudarius sandorį apie jį informuota Savivaldybė, jai pristatytas pusiaukelės namų projektas. Tačiau akcentuota, kad Savivaldybės sutikimas įgyvendinti jį nebuvo reikalingas.
„Jei policijai trūks pajėgų, turės jas stiprinti“
Tą patvirtino ir meras A. Klišonis bei pridūrė, kad šioks toks Savivaldybės įsikišimas vis tik bus reikalingas. Norėdama pakeisti pastato paskirtį iš administracinės į gyvenamąją, Lietuvos kalėjimų tarnyba turės gauti ir Savivaldybės, ir aplinkinių gyventojų sutikimą. Tiesa, kokiu būdu ir kada jis turės būti išreikštas, meras nedetalizavo.
„Legalių priemonių stabdyti šią veiklą mes neturim, todėl šiandien išsiklausinėkim visko, ką rūpi sužinot“, – dar kartą paragino A. Klišonis.
Tačiau gyventojai bėrė klausimus ir neraginami. Ne vienam rūpėjo sužinoti, kodėl pusiaukelės namams įrengti pasirinkta būtent Plungė, o ne Klaipėda ar, tarkim, kaimyninis Rietavas, nesugalvojantis, kam pritaikyti buvusios Žemaitijos kolegijos pastatus.
Lietuvos kalėjimų tarnybos atstovai nekomentavo, kodėl į jų akį krito būtent Plungė, tik paaiškino, kad čia atidarius pusiaukelės namus liks tik du regionai, tokių neturintys – Klaipėdos ir Utenos.
Diskutuota ir apie tai, kaip mūsų mieste įkurdinus dvi dešimtis nuteistųjų pasikeis kriminogeninė situacija. Plungiškiai kalbėjo jau dabar pasigendantys aktyvesnio policijos patruliavimo, ypač tamsiuoju paros metu, ir nuogąstavo, kad pradėjus veikti pusiaukelės namams situacija dar labiau pablogės.
„Kaip dabar policija reaguoja, taip reaguos ir toliau. Duomenų bazėje matau, kad nuo metų pradžios iki dabar Plungės centre fiksuota beveik 350 įvairaus pobūdžio įvykių. Vadinasi, jų yra ir policija dirba savo darbą. Jeigu jai trūks pajėgų, turės jas stiprinti. O mes pakelės namuose per 7 metus neturėjom nė vienos nusikalstamos veikos“, – paaiškino M. Kairys.
Viena Lentpjūvės gatvės gyventoja svečių teiravosi, ar jie gali garantuoti, kad Plungės pusiaukelės namų gyventojai nesugadins šios statistikos. „Jei man už tvoros gyvens koks seksualinis maniakas, kur garantija, kad jam nepasimaišys? Juk šalia mokykla, pas mane atvažiuos vasarą anūkai, lakstys po kiemą...“ – liejo nuogąstavimus moteris, bet tuoj pat sutiko, kad ir lengvus, ir sunkius nusikaltimus padarę asmenys anksčiau ar vėliau palieka įkalinimo įstaigas ir grįžta į visuomenę, o mes kasdien prasilenkiame su jais gatvėje ar parduotuvėje, patys to nežinodami.
Kitas gyventojas priminė, kad Lentpjūvės gatvėje netrūksta apleistų objektų, kuriuose lankosi neaiškios kompanijos, vyksta išgertuvės, neretai kyla gaisrai. Šios vietos esą lyg masalas vilios pusiaukelės namų gyventojus.
„Aš galiu užtikrinti, kad pusiaukelės namų gyventojai šiuose pobūviuose nedalyvaus, nes kas vakarą tikrinamas jų blaivumas ir buvimo vieta“, – patikino V. Kulikauskas.
Asmeninė patirtis
Įdomios informacijos pateikė vienas neprisistatęs plungiškis, prisipažinęs, kad pats praleido 1,5 metų pusiaukelės namuose. Atidžiai išklausęs svečių ir plungiškių pasisakymus, vyras sakė galintis tiksliai įvardinti, ką meluoja pareigūnai ir dėl ko klysta gyventojai.
„Pasakysiu jums viską atvirai, ką jūs patirsit. Jūs šitų nuteistųjų nejausit ir nematysit. Galiu jums prisiekt, kad jie jokių problemų jums nesudarys. Jie tiek išdresuoti, kad bijo koją į šoną padėt. O ką pareigūnas sakė, kad nuteistieji yra prižiūrimi nakties metu, tai tikras melas. Pusantrų metų gyvenau tokiuose namuose ir naktinių patikrinimų patyrėm tik du. Bet tai nieko baisaus, nes tu niekur negali išeiti, kameros aplinkui. Ką daugiausiai gali padaryt, tai susimušt tarp savęs. Ryte ateina socialiniai darbuotojai, peržiūri įrašus. Plungei kokia nauda iš to – kad ateis 25 vergai verslininkams, kurie dirbs už minimumą, gal ir kapines tvarkys, ir parke lapus grėbs. Darys daug ką. Mąstančiam žmogui tai gali atrodyt kaip pasityčiojimas, bet tokia programa“, – dėstė vyriškis.
Jis atskleidė pats gyvenęs Pravieniškių pusiaukelės namuose. „Reikia daug dirbt įkalinimo įstaigoje, kad ten patektum. Bet yra ir kitų patekimo būdų, kurių jūs nežinot... Tuose namuose dirbo dvi socialinės darbuotojos moteriškės ir trečias vaikinukas, kuriam pačiam reikalingas socialinis darbuotojas, bet jis yra kažkokio pareigūno sūnus ir mokina nuteistuosius. Tiesiog juokas ima“, – salėje daug emocijų sukėlusią kalbą tęsė plungiškis. O savo pasisakymą pabaigė padėka norvegams, kad skyrė lėšų šiam prasmingam projektui, bei kritika Lietuvos kalėjimų tarnybai, kuri tik įpusėjusi darbus Plungėje susiruošė apie juos informuoti vietos bendruomenę.
Beveik dvi valandas trukusio susitikimo metu ne kartą iš salės nuskambėjo klausimas, ką Plungės gyventojai gali padaryti, kad pusiaukelės namus būtų nuspręsta perkelti kitur, tačiau neišgirdo jokio bent lašelį vilties suteikiančio atsakymo. Tik taiklią repliką: „Turėtume gyvent idealioj visuomenėj, kurioje nėra nusikaltimų ir bausmę atliekančių asmenų...“
