Naujausios
Nepajuto, kaip įvyko nelaimė
Žinia apie statybvietėje sunkiai sužalotą darbininką (vyras mirė ne iš karto) Plungę apskriejo 2020-ųjų gegužės 15-osios popietę. Kaip byloja ant teismo stalo nugulusi bylos medžiaga, Šilalės rajono savivaldybėje gyvenantis G. B., dirbdamas UAB „Resteta“ nekvalifikuotu statybos darbininku pagal subrangos sutartį su UAB „Mirigita“, vykdė „Restetos“ direktoriaus užduotį – ruošė kitą darbo vietą, sunešdamas medžiagas ir įrankius.
Darbininkas, būdamas ant statybinių pastolių trečiojo aukšto, neįsitikinęs, jog neaptvertoje ir nepažymėtoje pavojingoje darbo zonoje esančių pastolių apačioje nėra kitų statybvietėje dirbančių žmonių, su pastolių viršuje esančia kėlimo gerve vienas į viršų kėlė ne mažiau kaip 11,3 kg ir ne daugiau kaip 22,6 kg sveriantį metalinių kronšteinų krovinį plastikiniame kibire ar popierinėje dėžėje, prikabintoje prie virvės su karabinu ir spyna.
Tokiais savo veiksmais G. B. pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymą, Darbo įrenginių naudojimo bendrąsias nuostatas bei UAB „Resteta“ direktoriaus patvirtintas „Nekvalifikuoto darbininko pareigines nuostatas Nr. 4“ ir „Saugos ir sveikatos instrukcijas atliekant darbus aukštyje Nr. 9“. Dėl nenustatytų priežasčių keliamas kibiras ar dėžė su kroviniu, metaline spyna ir karabinu krito žemyn ir pataikė į apačioje pro pastolius einančio savarankiškai dirbančio A. R. galvą. Nuo smūgio vyras patyrė sunkią galvos smegenų traumą, tetraparezę ir komą, dėl ko 2020-ųjų lapkričio 3-iąją mirė.
Teisme dėl šio įvykio atsidūręs G. B. nesigynė jam mestų kaltinimų ir pasakojo, kaip viskas nutiko. Vyras aiškino po pietų, baigęs ankstesnį darbą, nuėjęs pasiruošti kitą darbo vietą, susidėti įrankius. Teigė kažkiek įrankių susinešęs laiptais, norėjęs į reikiamą vietą susikelti ir medžiagas. Kaip krovinys užkrito ant kito darbininko, vyras negalėjo pasakyti, nes to nematė ir nepajautė. Sakė tik išgirdęs riksmą ir tada leidęsis į apačią pažiūrėti, kas nutiko.
„Restetos“ darbuotojas teigė, jog įsidarbinant jam buvo pravestas instruktažas. Esą kasdien įmonės vadovas A. P. pasakodavo, kaip atlikti darbus, į ką atkreipti dėmesį. Papasakojo ir apie konstrukcijas. Esą jis kiekviename objekte supažindina su darbų sauga ir duoda pasirašyti. Žinoma, išduodamos ir apsaugos priemonės, ir darbo rūbai – jais naudojosi.
Kaltę neigė
A. P. į teisiamųjų suolą sėdo už tai, kad būdamas įmonės direktoriumi, atestuotu dirbti saugos ir sveikatos klausimais, tačiau neturėdamas ypatingo statinio statybos darbų vadovo kvalifikacijos, atliekant daugiabučio namo fasado atnaujinimą pats ėjo statybos darbų vadovo pareigas ir pasielgė nerūpestingai. Iš subrangovės „Mirigitos“ negavęs statybos darbų technologijos-vykdymo projekto, neparengęs jo įmonės atliekamų specialiųjų darbų technologinės kortelės, akto-leidimo ar paskyros-leidimo, nenumatęs konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą, galinčių atsirasti rizikos veiksnių ir apsaugos nuo jų būdų bei kolektyvinių ir asmeninių apsaugos priemonių, neparengęs savadarbės rankinės kėlimo gervės saugaus naudojimo instrukcijos ir pagal ją neinstruktavęs darbuotojų, nesupažindinęs jų su gautu statybos techniniu projektu, nesuderinęs su UAB „Mirigita“ statybos darbų vadovu, pakeitė projekto sprendinius.
Prie namo galinio fasado A. P. atidengė dalį pastolių tinklo ir pastolių viršutiniame aukšte įrengė savadarbę rankinę kėlimo gervę, prie virvės galo prikabino karabiną bei spyną, tačiau šios pavojingos zonos neaptvėrė, nepažymėjo įspėjamaisiais ženklais, neuždraudė gervės naudoti vienam asmeniui, dėl saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo nekoordinavo su kitais subrangovais, savarankiškai objekte dirbančiais asmenimis, neinformavo jų apie pavojingas vietas objekte.
Darbininkui G. B. davęs užduotį paruošti darbo vietą kronšteinų montavimui ant namo galinės sienos, nekontroliavo, jog nebūtų vykdomi medžiagų ir įrankių kėlimo darbai mechanine savadarbe kėlimo gerve nepažymėtoje ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis neapsaugotoje praėjimo vietoje, kad nebūtų naudojamas netinkamas krovinio kėlimo ir aprišimo būdas. Tuo įmonės vadovas pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus.
Už tai baudžiamąją atsakomybę užsitraukęs A. P. kaltu neprisipažino. Jis aiškino duodavęs darbuotojams paskaityti instrukcijas. Kiekvienais metais darbuotojai esą papildomai instruktuojami ir pasirašo žurnaluose, o praktiškai darbuotojus jis neva instruktuoja kasdien.
Nelaimės dieną esą buvo duotas nurodymas dėl kėlimo minėta gerve. Esą buvo nurodyta du kartus apsukti virvę patempiant, o pakėlus truputį patikrinti, ar laikosi. Kadangi G. B. buvo paskirtas pjaustyti kampuočius, jis ėmėsi ir kėlimo darbų.
Įmonės vadovo nuomone, nelaimė įvyko, nes G. B. norėjo padaryti daugiau nei buvo prašomas. Prisiminė, kaip tame pačiame objekte darbininkas bandė pririšti ir kelti metalinių konstrukcijų pilną dėžę, bet buvo perspėtas, kad taip negalima. Vyrui buvo paaiškinta, kad popierinėse dėžėse kelti negalima, tam naudojami plastikiniai kibirai.
A. P. prisiminė, kaip prie jo priėjęs G. B. pasakė, kad sužalojo žmogų. Esą dėl to labai krimtosi, buvo labai išsigandęs. Direktorius teigė nuėjęs pažiūrėti, kas nutiko, ir pamatė gulintį žmogų prakirsta galva. Esą nelaimėlis buvo be kepurės ir be šalmo. Jis dar bandė kažką kalbėti, bet nebuvo galima suprasti, ką. Suskubta kvieti greitąją.
Iškvietęs greitąją, direktorius sakė nuėjęs prie kitų darbuotojų, kurie šiltino pamatus, ir jiems pasakęs, kad jų kolega sužalotas. Du iš jų priėjo prie A. R., nukentėjusysis norėjo atsikelti, bet jie to daryti neleido, pasodino ant pastolių dalių ir pradėjo kalbinti. A. P. tikino pasakęs, kad yra iškvietęs greitąją, kad čia įvykis darbe, todėl atvažiuos ir policija. Tada esą netrukus atsirado šalmas – kažkas jį padėjo ant pastolių.
Po kelių minučių atvažiavo ir pamatus šiltinusių darbuotojų viršininkas. Jis priėjo prie A. R., kalbino jį, bet šis jam neatsakinėjo. Tada viršininkas pasakė: „Jeigu ką, tu dirbi antrą dieną pas mane“. Po šių žodžių jis esą išvažiavo. Įvykio vietoje pasirodė medikai ir pareigūnai.
„Restetos“ direktorius sakė, kad nukentėjusysis dirbo nelegaliai. Tą jis esą suprato dar įvykio vietoje, bet aiškino, kad jo vadovaujama įmonė neturėjo pareigos koordinuoti trečiųjų asmenų darbų.
Vienas nuo baudžiamosios atsakomybės išsisuko
Teisme buvo apklausta nukentėjusiąja bei civiline ieškove pripažinta žuvusiojo dukra. Anot jos, nelaimės dieną ji sužinojo, kad tėvas išvežtas į Klaipėdos ligoninę. Kas ir kaip nutiko, neva jai nebuvo paaiškinta.
Apklausiama moteris pasakojo, kad jos tėvas dirbdavo pagal individualios veiklos pažymą, bet įvykio metu pažymos išsiėmęs nebuvo, nelabai mokėjo elgtis su kompiuteriu, o buvo karantinas ir Mokesčių inspekcija nedirbo.
Parodymus davė ir žuvusiojo viršininkas. Jis irgi tikino, jog A. R. dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą, esą su juo buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Joje, kaip aiškino viršininkas, buvo numatyta, jog darbuotojai patys atsako už saugą.
Buvo apklausti ir kiti su įvykiu susiję asmenys, tarp kurių – A. R. draugė. Ji tvirtino, jog draugas anksčiau turėjo individualios veiklos pažymą, žiemą nedirbo, o pavasarį paskambino viršininkas ir pakvietė ateiti į darbą. Moteris pasakojo, jog A. R. buvo sakęs, kad nežino, kaip vėl reikia išsiimti pažymą darbui.
Tiriant įvykį nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko dėl nesaugiai mestos virvės su prikabintais karabinu ir spyna, o traumos sunkumą įtakojo tai, kad nukentėjusysis A. R. statybvietėje nedėvėjo apsauginio šalmo.
Teismo medicinos ekspertas specialisto išvadoje teigia, kad dėvėdamas apsauginį šalmą A. R. būtų išvengęs sunkių galvos sužalojimų. G. B., keldamas krovinį vienas specialiai nepažymėtoje, neaptvertoje krovimo zonos teritorijoje, turėjo ir galėjo suprasti, kad jo keliamas krovinys gali iškristi ir sužaloti teritorijoje vaikščiojančius kitus darbuotojus, tuo labiau, kad jis žinojo, jog statybvietėje dirba ir kitų įmonių darbuotojai ir kad jie nedėvėdavo šalmų.
Nustatyta, kad G. B. buvo supažindintas su jo darbo atlikimą apibrėžiančiais teisės aktais, nustatančiais specialias elgesio taisykles, taigi veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo.
Mirtimi pasibaigusią istoriją išnarpliojęs Plungės apylinkės teismas G. B., kaip jis to ir prašė, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laidavimo terminas – pusantrų metų.
O „Restetos“ vadovas atsakomybės neišvengė – teismas pripažino jį kaltu pažeidus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus ir skyrė jam 3 750 eurų baudą.
Taip pat jam teks sumokėti žuvusiojo dukrai 1 650 eurų, tiek jai atsiėjo advokato išlaidos. Tuo pačiu nuosprendžiu žuvusiojo dukrai nuspręsta iš „Restetos“ ir A. P. priteisti 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Iš dalies tenkintas ir Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriame – 17 216, 26 eurų. A. R. gydymui išleista pinigų suma priteista iš „Restetos“ ir A. P. bei G. B.