Nuteistas su paaugle santykiavęs plungiškis

Vis­kas iš meilės

Teis­mas nu­statė, kad anks­čiau ne­teis­tas plun­giš­kis pra­ėju­siais me­tais nuo ba­land­žio iki gruod­žio pra­džios (tiks­lus lai­kas ty­ri­mo me­tu ne­nus­ta­ty­tas) ne kartą ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su še­šio­li­kos me­tų ne­tu­rin­čia mer­gi­na. D. V. jos am­žius bu­vo ži­no­mas, ta­čiau tai ne­ta­po kliū­ti­mi jiems mėgau­tis kūniš­kais ma­lo­nu­mais.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ap­klau­sia­mas vai­ki­nas nė ne­bandė kra­ty­tis jo pe­čius už­gu­lu­sių kal­ti­nimų. Pa­reigū­nams jis pa­sa­ko­jo su mer­gi­na su­si­pa­žinęs maž­daug prie­š me­tus. Iš pra­džių esą jie­du bend­ra­vo kaip drau­gai, o vėliau ta­po po­ra. D. V. pri­si­minė, kad pirmą kartą su  drau­ge pa­si­mylė­jo per­nai pa­va­sarį – ba­land­žio ar ge­gužės mėnesį. Vis­kas vy­ko tėvų va­sar­na­my­je.
Vai­ki­nas pa­ti­ki­no, kad jo­kios prie­var­tos ne­bu­vo. Tie­sa, jam tai ne­bu­vo pir­mas kar­tas, o štai draugė ly­ti­nių san­ty­kių anks­čiau ne­bu­vo turė­ju­si. Ta­čiau vis­kas esą vy­ko abi­pu­siu su­ta­ri­mu. Meilės žai­di­mais vai­ki­nas pri­si­pa­ži­no su drau­ge už­sii­minėjęs ir vėliau. Tik jau ne va­sar­na­my­je, o jos na­muo­se. Apie jųdviejų drau­gystę ne­va ži­no­jo ir mer­gi­nos ma­ma, ku­ri ne­prieš­ta­ra­vo, kad jis liktų nak­vo­ti.
Vai­ki­nas aiš­ki­no tal­ki­nan­tis draugės ma­mai bui­ty­je, o sa­vo mer­gi­nai pa­de­dantis ruoš­ti namų dar­bus, mat drau­gei mo­kyk­lo­je ky­la pro­blemų.
D. V. ti­ki­no, esą jam ne­svar­bu, kad jo mer­gi­na už jį ge­ro­kai jau­nesnė. Esą įdo­mu su ja bend­rau­ti, viską da­ran­tis iš meilės, abu esą pla­nuo­ja bendrą ateitį. Vis tik su­pras­da­mas, kad meilės žai­di­mai su to­kio am­žiaus mer­gi­na yra draud­žia­mi, D. V. pa­si­žadė­jo jais neuž­sii­minė­ti, kol drau­gei ne­sueis še­šio­li­ka.


Suau­gu­siųjų rei­ka­lais už­siėmė sa­vo no­ru

Kad suau­gu­siųjų rei­ka­lais už­sii­minė­jo be jo­kios prie­var­tos ir spau­di­mo, aiš­ki­no ir pa­ti ne­pil­na­metė. Pa­sak jos, drau­gystė su vy­res­niu vai­ki­nu jai at­nešė tik nau­dos – ta­po su­kal­ba­mesnė, la­biau su­ta­ria su ma­ma, ne­be­laks­to iš namų ir ne­bep­ra­lei­dinė­ja tiek daug pa­mokų, kas anks­čiau bu­vo įpras­ta.
Mer­gi­na taip pat pa­tvir­ti­no, kad apie jos drau­gystę ži­no tiek ma­ma, tiek at­ski­rai gy­ve­nan­tis tėtis. Paauglės aiš­ki­ni­mu, su ma­ma ji pa­si­kal­ba apie ly­tinį gy­ve­nimą ir ga­li­mas pa­sek­mes. Paauglė džiaugė­si drau­gys­te su D. V. ir ti­ki­no, kad san­ty­kiai su juo – ge­ri, vai­ki­nas – švel­nus, rūpes­tin­gas, ir ma­mai pa­de­da, ir jai. Sakė su juo pla­nuo­jan­ti ateitį.
Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu bu­vo ap­klaus­ti ir ne­pil­na­metės tėvai. Jie pa­tvir­ti­no ži­nan­tys apie duk­ros san­ty­kius su vy­res­niu vai­ki­nu. Ma­ma sakė iš pra­džių jiems prie­šta­ra­vu­si, ta­čiau vėliau su­pra­tu­si, kad drau­di­mai tik ken­kia. Esą užd­rau­dus bend­ra­vimą duktė bu­vo iš­vis ne­su­kal­ba­ma, maiš­ta­vo tiek na­muo­se, tiek mo­kyk­lo­je. Pri­ta­rus drau­gys­tei, jos el­ge­sys esą pa­si­keitė į gerą pusę.
Nie­ko blo­go apie duk­ters draugą ne­pa­sakė ir ne­pil­na­metės tėvas. Jo nuo­mo­ne, D. V.  – ge­ras, drau­giš­kas vai­ki­nas. Taip jį esą bu­vo api­būdi­nu­si ir žmo­na, su ku­ria jis kar­tu ne­gy­ve­na. Ne­va ji pa­sa­ko­ju­si, kad duk­ros vai­ki­nas dir­ba, tu­ri au­to­mo­bilį, ne­pikt­naud­žiau­ja al­ko­ho­liu, ge­rai su­ta­ria su jų duk­ra. Kad pra­dėju­si su juo drau­gau­ti duk­ra pa­si­keitė į gerą, at­kreipė dėmesį ir tėvas.


Ap­ri­bo­jo laisvę

Šios is­to­ri­jos ap­lin­ky­bes iš­narp­liojęs Plungės apy­linkės teis­mas baud­žiamąją bylą už­baigė baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu, ku­riuo D. V. pri­pa­žin­tas kal­tu ten­kinęs ly­tinę aistrą, pa­žeid­žiant ne­pil­na­me­čio as­mens sek­sua­li­nio ap­si­spren­di­mo laisvę ir (ar) ne­lie­čia­mumą. Už tai jam skir­ta treč­da­liu su­ma­žin­ta 8 mėne­sių laisvės ap­ri­bo­ji­mo bausmė, įpa­rei­go­jant per pir­mus 5 mėne­sius da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je bei per laisvės ap­ri­bo­ji­mo lai­ko­tarpį iš­dirb­ti 30 va­landų svei­ka­tos prie­žiū­ros, so­cia­li­nių pa­slaugų įstai­go­se ar ne­vals­ty­binė­se or­ga­ni­za­ci­jo­se, ku­rios rūpi­na­si se­ny­vo am­žiaus as­me­ni­mis, ne­įga­liais ar ki­tais pa­gal­bos rei­ka­lin­gais žmonė­mis (išs­ky­rus ne­pil­na­me­čius).
Vai­ki­nui išaiš­kin­ta, kad ne­su­tik­da­mas su teis­mo baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu pa­skir­ta baus­me, per 14 dienų nuo do­ku­men­to ga­vi­mo die­nos jis tu­ri teisę pa­duo­ti teis­mui pra­šymą su­reng­ti by­los nag­rinė­jimą teis­me. To­kiu at­ve­ju by­los nag­rinė­ji­mas teis­me bus pri­va­lo­mai ren­gia­mas. Ne­pa­si­nau­do­jus šia tei­se, teis­mo baud­žia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­teisė­ja ir yra ne­skund­žia­mas.