Naujausios
Artimuosius pribloškė žudiko šaltakraujiškumas
Apie kraupų nusikaltimą, įvykdytą balandžio viduryje, „Žemaitis“ rašė tuoj po šio įvykio. Tąkart kalbinti Salantų gatvės gyventojai spėliojo, kur tiksliai ir kas galėjo atsitikti, mat patys nieko negirdėjo ir nematė.
Ir nenuostabu. Netrukus tapo aišku, jog nusikaltimas įvykdytas žmonių retai lankomoje apgriuvusių pramoninių pastatų teritorijoje. Pasak vieno netoliese veikiančios įmonės darbuotojo, tarp krūmynų pasislėpusiame nedideliame namelyje glaudėsi du vyriškiai, kurie pasirodydavę tik vakarais. Dieną jų darbininkai nematydavo.
Ką jie veikdavo dienomis, neaišku, tačiau gyveno nežmogiškomis sąlygomis, į landynę panašioje buveinėje be langų ir durų, tarp suverstų daiktų ir patalų, visur besimėtančių šiukšlių.
Prie šio namelio ir rastas 47-erių vyro kūnas. Ant jo pastebėta įvairių sužalojimų, sumušta galva. Kaip teisme praėjusį trečiadienį kalbėjo nužudytojo artimieji, juos stebina jų šeimos nariui gyvybę atėmusio asmens šaltakraujiškumas.
„Juk galėjo iškart kviest pagalbą, o ne pabėgti palikęs jį tokį. Jei būtų kam nors pranešęs, šiandien žmogus būtų gyvas. Ekspertai nustatė, kad mirtis ištiko smarkiai nukraujavus“, – kalbėjo nužudytojo sesers vyras.
Sieks solidaus žalos atlyginimo
Pati velionio sesuo neslėpė, kad jos brolis turėjo problemų dėl alkoholio, tačiau nesutiko, jog situacija buvusi tokia prasta, kaip tuoj po įvykio esą nupiešė vietos spauda.
„Laikraščiai rašė, kad jis dvejus metus gyveno tame namelyje. Ar jūs matėt, kokios ten sąlygos, kaip išvis ten kažkas galėjo gyventi?! Mes po to įvykio patys buvom nuvykę į vietą, klausinėjom aplinkinių. Brolis dirbo garaže, remontavusiame automobilius, jam buvo sudarytos galimybės ten ir gyventi. Kodėl būtų reikėję kaip kokiam benamiui kažkokioj landynėj glaustis? Galiausiai, jei jau buvo taip blogai, galėjo ir man arba kitam broliui paskambinti, būtume tikrai padėję“, – graudinosi klaipėdiškė.
Ji su Vilniuje gyvenančiu kitu broliu per paruošiamąjį posėdį teismui įteikė civilinį ieškinį, kuriuo iš kaltinamojo R. Dočkaus siekia prisiteisti 70 tūkst. eurų neturtinei žalai (po 35 tūkst. abu) ir 1,5 tūkst. eurų turtinei žalai atlyginti.
Be to, brolis ir sesuo prašė laiko turtinės žalos sumai patikslinti, mat šiuo metu tvarkoma nužudytojo kapvietė – už šiuos darbus jie sieksiantys iš kaltinamojo prisiteisti kompensaciją.
Kiti proceso dalyviai, paklausti, ar neprieštarauja tokiam civiliniam ieškiniui, pastabų dėl jo neturėjo. Tik kaltinamąjį ginanti advokatė mestelėjo: „Prisiteisti galima, tik ar bus iš ko išieškoti?“
„ <...> man tas važinėjimas iš Šiaulių...“
Pats R. Dočkus, į teismą atvestas su antrankiais, teisėjų kolegijai sakė esantis nevedęs, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, baigęs 11 klasių, iki sulaikymo dirbo viešuosius darbus. Prieš tai teistas jau 12 kartų. Belangėn šis žmogus pakliūdavo už vagystes, kalėjo ir už sunkų kūno sužalojimą, o šįkart, kaip įtariama, – už nužudymą.
Panašu, kad toks gyvenimo būdas vyriškiui – itin artimas, nes paklaustas, ar sutinka, kad jo suėmimo laikas laukiant kito teismo posėdžio būtų pratęstas dar trims mėnesiams, burbtelėjo tam neprieštaraujantis. Jam tik rūpėjo išgirsti, kada įvyks kitas teismo posėdis.
„Aš sutinku su tais visais pratęsimais, bet man tas važinėjimas iš Šiaulių...“ – sakė kaltinamasis, leisdamas suprasti, kad jam ramybės neduoda ne pats įkalinimo faktas, bet būtinybė jį konvojuoti į teismo posėdžius.
Kaip bebūtų, byla anksčiau ar vėliau bus išnagrinėta ir teismo posėdžiai R. Dočkaus dienų tikmės belangėje nebedrums. O jų ten praleisti, panašu, teks nemažai. Baudžiamasis kodeksas numato, kad tas, kas nužudė kankindamas ar kitaip itin žiauriai, baudžiamas laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimu iki gyvos galvos.