Per plauką netapo dar ir žmogžudžiais

Įk­liu­vo lauk­da­mas kur­je­rio

Ne kar­tą teis­to V. Raz­mo pa­var­dė pir­mą­kart gar­siau nu­skam­bė­jo maž­daug prieš še­še­tą me­tų. Tą­kart jis iš­gar­sė­jo kaip že­mai­čius deg­tin­da­rius re­ke­ta­vęs plun­giš­kis. Bet pa­na­šu, kad to­kios veik­los V. Raz­mui ne­pa­ka­ko. Vy­ras už­si­mo­jo kil­ti nu­si­kal­ti­mais pa­rem­tos „kar­je­ros“ laip­tais: jis ne tik su­bū­rė bend­ra­min­čių gau­ją, ku­ri pla­ti­no nar­ko­ti­kus, bet ne­tgi ren­gė­si nu­žu­dy­ti vie­nos Šiau­lių nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės ly­de­rį, ku­ris taip pat sie­ja­mas su ne­gai­les­tin­gu kvai­ša­lų vers­lu.

Apie tai pa­rei­gū­nams pra­bi­lo vy­riau­sias gau­jos na­rys R. Rakš­tys, ku­riam bu­vo pa­ti­kė­tas nar­ko­ti­kų kur­je­rio vaid­muo. Su įkal­čiais – aš­tuo­niais pa­ke­tais nar­ko­ti­nių me­džia­gų, ku­rios ap­tik­tos per pa­tik­rą Kal­va­ri­jos pa­sie­nio kont­ro­lės po­ste, – su­lai­ky­tas R. Rakš­tys at­sklei­dė ir tai, kas jį siun­tė į Vo­kie­ti­ją ka­na­pių.

Tuo pa­čiu me­tu, kai bu­vo su­lai­ky­tas ke­lei­vi­niu au­to­bu­su iš Vo­kie­ti­jos va­žia­vęs va­di­na­ma­sis kur­je­ris, Plun­gė­je ir Prie­nų ra­jo­ne pa­rei­gū­nams įkliu­vo ir jo lau­kęs nu­si­kals­ta­mos gru­puo­tės ly­de­ris V. Raz­mas bei ki­tas jo pa­ran­ki­nis D. Na­var­daus­kas.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai iki tol il­gai se­kė plun­giš­kius ir tu­rė­jo duo­me­nų, kad pa­na­šių ke­lio­nių bū­ta ir anks­čiau. At­ga­ben­tus nar­ko­ti­kus gau­ja bū­tų pa­si­da­li­ju­si ir pa­skirs­čiu­si po rea­li­za­ci­jos vie­tas. Bent jau taip bū­da­vo iki lem­tin­gos ke­lio­nės iš Vo­kie­ti­jos.

Tą­kart su­lai­ky­da­mi nu­si­kal­tė­lius, pa­rei­gū­nai už­bė­go jiems už akių. Su­čiu­pę plun­giš­kių tri­ju­lę, jie už­kir­to ke­lią ir ki­tam nu­si­kal­ti­mui – šiau­liš­kio nu­žu­dy­mui. Šiam nu­si­kal­ti­mui, R. Rakš­čio tei­gi­mu, bu­vo kruopš­čiai ruo­šia­ma­si. Vy­ras pa­sa­ko­jo, kad V. Raz­mas tu­ri įsi­gi­jęs gink­lų, šo­vi­nių, di­de­lės ga­lios sprog­me­nų. Gau­ja ato­kes­nė­je vie­to­je net tre­ni­ra­vo­si – šau­dė į tai­ki­nius iš ru­siš­ko au­to­ma­to „Ka­laš­ni­kov“.

Ste­bė­jo po­rą me­tų

Tad nė­ra jo­kių abe­jo­nių, kad vi­sai gau­jos veik­lai di­ri­ga­vo B. Raz­mas. Jis ne tik koor­di­na­vo kvai­ša­lų ga­be­ni­mo pro­ce­są, bet ir skirs­tė dar­bus, pla­ti­no ka­na­pes ne tik gim­to­jo­je Plun­gė­je, bet ir ki­tuo­se ša­lies vie­to­se. Kaip gau­jos va­dei­vą tei­sė­sau­gi­nin­kams ge­rai pa­žįs­ta­mą plun­giš­kį teis­me įvar­di­jo ir pro­ku­ro­ras.

Pats V. Raz­mas vi­sus jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus va­di­no pa­rei­gū­nų vaiz­duo­te. Nors by­los me­džia­ga by­lo­ja ką ki­ta. Mat plun­giš­kiai pa­rei­gū­nų aki­ra­tin pa­kliu­vo daug se­niau nei pa­tys įsi­vaiz­duo­ja. Teis­me Klai­pė­dos po­li­ci­jos Or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo tar­ny­bos vy­res­ny­sis spe­cia­lis­tas Sta­nis­lo­vas Ju­ri­nas ti­ki­no, kad gau­ja ir jos veik­la bu­vo ste­bi­ma apie po­rą me­tų. Per tą lai­ką ir įsi­ti­kin­ta, kad pa­grin­di­nis nu­si­kal­tė­lių gru­puo­tės vei­das yra bū­tent V. Raz­mas. Jis reng­da­vo suei­gas, pa­sa­ky­da­vo, kur va­žiuo­ti, bei nu­ro­dy­da­vo, iš ko paim­ti pi­ni­gus.

Tie­sa, gau­jos bend­ra­vi­mas bu­vo at­sar­gus. Nors jie tai da­rė ir te­le­fo­nu, kal­ba­ma­si bu­vo tik jiems su­pran­ta­mu žar­go­nu, bū­din­gu nar­ko­ti­kų pre­kei­viams. Ne­ga­na to, nu­sta­ty­ta, kad gru­puo­tės va­das nau­do­jo­si 20 mo­bi­lių­jų te­le­fo­nų nu­me­riais, o kvai­ša­lus slėp­da­vo kie­muo­se sto­vin­čiuo­se se­nuo­se au­to­mo­bi­liuo­se.

Lie­jo tul­žį

Klau­sy­da­ma­sis pa­rei­gū­no, stik­li­nia­me nar­ve bu­vęs V. Raz­mas ne­nu­lai­kė lie­žu­vio. Jis pa­reiš­kė, kad per­se­kio­ja­mas bu­vo ne dve­jus me­tus, o vi­są gy­ve­ni­mą. Aiš­ki­no, kad kar­tu su S. Ju­ri­nu yra sė­dė­ję prie bend­ro sta­lo ir „sa­ma­go­ną“ gė­rę. Mat gy­ve­no Plun­gė­je vie­na­me dau­gia­bu­ty­je, to­dėl kar­tais su­siei­da­vo.

Pa­si­pik­ti­nu­sio kal­ti­na­mo­jo rep­li­kos liu­dy­to­ju ap­klau­sia­mo pa­rei­gū­no iš vė­žių neiš­mu­šė. Šis ne­nei­gė pa­ži­no­jęs V. Raz­mą, bet ti­ki­no, kad jų ke­liai iš­si­sky­rė prieš daug me­tų. Ta­čiau V. Raz­mas vis tiek ne­nu­ri­mo – bai­gu­siam liu­dy­ti S. Ju­ri­nui jis kaž­ką su­mur­mė­jo ir sau per kak­lą per­brau­kė pirš­tu – su­prask, pa­gra­si­no.

Tie­sa, teis­me S. Ju­ri­nas ne­bu­vo vie­nin­te­lis V. Raz­mo ne­pa­si­ten­ki­ni­mo ob­jek­tas. Tul­žį pa­gar­sė­jęs nu­si­kal­tė­lis lie­jo ir ant bend­ri­nin­ko R. Rakš­čio, ku­ris su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ti su pa­rei­gū­nais, at­skleis­da­mas vyk­dy­tų nu­si­kal­ti­mų de­ta­les. Gau­jos va­du „ti­tu­luo­ja­mas“ plun­giš­kis tei­gė, kad V. Rakš­tys už tai, kad duo­da prieš jį pa­ro­dy­mus, su­lau­kia įvai­rių ma­lo­nių, nors bū­tent jis yra tik­ra­sis nu­si­kal­tė­lis, nes bū­tent jis įkliu­vo su įkal­čiais.

Apie ki­tą sa­vo sėb­rą – D. Na­var­daus­ką – V. Raz­mas nie­ko ne­sa­kė. Jau­niau­sias gau­jos na­rys, skir­tin­gai nei ki­ti du plun­giš­kiai, teis­mo spren­di­mo lau­kia lais­vė­je. Jis kra­to­si jam me­ta­mų kal­ti­ni­mų ir ka­te­go­riš­kai nei­gia da­ly­va­vęs gau­jos veik­lo­je.

Teis­mo po­sė­džiai šio­je by­lo­je nu­ma­ty­ti iki pat gruo­džio vi­du­rio.