Naujausios
Pratęsta kadencija
Už Plungės rajono policijos komisariato veiklą G. Pocevičius atsiskaito jau penktą kartą, kadangi buvo nutarta pratęsti jo kadenciją.
Šį kartą susitikimas su visuomene, valdžios atstovais ir kolegomis buvo surengtas bene seniausiame pastate mūsų mieste – Plungės viešojoje bibliotekoje. Ir pradėtas neįprastai – kriminogeninės situacijos Plungėje prieš šimtą metų apžvalga. Ją parengė ir pristatė Savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas, paveldosaugininkas ir istorikas Gintaras Ramonas.
Jis papasakojo, kokie nusikaltimai vyravo tarpukario Plungėje ir kaip vystėsi policija, mat tuoj po Pirmojo pasaulinio karo reikėjo nuo nulio sukurti visą policijos sistemą, ir pati pradžia buvusi labai sudėtinga.
Tuo metu nebuvo galimybės gauti uniformų, kaip skiriamąjį ženklą pareigūnai ant rankų rišosi raiščius. Siekti išsilavinimo taip pat buvo sudėtinga, todėl į policininkų gretas priimdavo bene visus norinčiuosius.
„Bene vienas labiausiai pagarsėjusių Žemaitijos plėšikų anuomet buvo Jockus, kilęs iš Platelių valsčiaus. Jis Palangoje apiplėšė dvi seseris ir pagrobė 7 tūkst. litų. Vėliau nuvykęs į Salantus švaistėsi lengvai pramanytu grobiu: puotavo ir visus vaišino, tad vietiniai netruko jį praminti amerikonu. Bet neilgai Jockus džiaugėsi prabanga, netrukus jį sugavo ir nuteisė mirties bausme, liepė sušaudyti“, – pasakojo G. Ramonas.
Kitas nešvariais darbeliais ir nusikaltimais pasižymėjęs veikėjas, pagarsėjęs visos Lietuvos mastu, buvo Rickus. Po kurio laiko jis net tapo legendiniu literatūriniu personažu, apie jį buvo sukurta dviejų veiksmų komedija „Rickus – garsus Lietuvos plėšikas“, o už jo sugavimą buvo žadėta 3 tūkst. litų premija.
Rickus apiplėšė Varniuose buvusį žydų banką ir nužudė Šakynos kleboną. Bet sugauti jo taip ir nepavyko, nusikaltėlio likimas tapo neatskleista paslaptimi, o jo vardu net imta gąsdinti mažus vaikus.
Žmogžudystės ir vagystės
Anais laikais už padarytus nusikaltimus grėsė nemenkos bausmės ir net pati griežčiausia – mirties bausmė. Pastaroji Lietuvoje per visą tarpukario laikotarpį buvo įvykdyta net 146-iems asmenims.
Žmogžudystės buvo vienas populiariausių nusikaltimų to meto Lietuvoje, per metus jų buvo padaroma apie 200, daugiausia – kaimuose, o priežastys ir motyvai – patys įvairiausi: kerštas, neapykanta dėl meilės, šeimyninė nesantaika, palikimo dalybos, ginčai.
Antai 1930-aisiais jaunas vaikinas pavarde Butkus, keršydamas savo buvusiai panelei Simanauskaitei, kuri atsisakė už jo tekėti, ėmė ir peršovė ją dabartinėje S. Nėries gatvėje. Policija nusikaltėlį pradėjo gaudyti, bet Butkus užlipo ant vieno iš netoliese esančių tvartų stogo ir ėmė atsišaudyti, vėliau puolęs į neviltį padegė tvartą, o pats nusišovė.
Tarpukariu netrūko ir kitokių nusikaltimų, nereti buvo plėšimai, sukčiavimas, kontrabanda, dektindarystė, pinigų klastojimas, azartiniai žaidimai ir chuliganizmas.
Lyg vijurkai sukdavosi ne tik plėšikai, bet ir arkliavagiai. Viena G. Ramono rastų istorijų pasakoja, kaip Antanas Šeškevičius, vykdamas į Žemaičių Kalvarijos atlaidus, prie kelio pamatė besiganančius arklius. Pasigavo vieną ir užsodinęs trylikos metų sūnų paleido per laukus.
Šis, nujojęs iki Rietavo, turėjo nulipti. Vaikinukas taip pavargo jodamas, kad nebegalėjo užlipti ant pavogto arklio, todėl iš čia pat besiganančių ūkininko Vikniaus arklių pasirinko gerokai mažesnį ir užšokęs nujojo toliau. Bet netrukus tėvas ir sūnus buvo sulaikyti – į atlaidus greičiausiai taip ir nebenuvyko.
Puikūs rezultatai ir stipri komanda
Tokios – 100 metų senumo istorijos. O kaip plungiškiams pareigūnams sekėsi darbuotis pernai, kaip minėta, papasakojo komisaras G. Pocevičius.
Bet visų pirma jis pasidžiaugė, kad praėjusių metų rezultatai išskirtinai geri ir vieni geriausių Klaipėdos apskrityje. Prioritetinės kryptys buvo operatyvus ir kokybiškas reagavimas į įvykius, viešosios tvarkos ir eismo saugumo užtikrinimas bei prevencinė veikla.
2023 metais sulaukta 5 525-ių pranešimų apie įvairius įvykius (palyginimui 2022-aisiais gauta 5 720 pranešimų). Užregistruotos 329-ios nusikalstamos veikos, ištirta 297-ios (2022 m. tokių nusikalstamų veikų registruota 388-ios, net 90 procentų jų buvo ištirta).
G. Pocevičius prisiminė du įsimintiniausius praėjusių metų įvykius, kuomet kilo reali grėsmė Plungės rajono gyventojams, jų turtui ir gyvybei.
„Vienu atveju pareigūnams tinkamai sureagavus pavyko išvengti žmonių turto sunaikinimo visuomenei pavojingu būdu – buvo grasinama sudeginti, susprogdinti būstą. Kitu atveju žmogus dėl neaiškių priežasčių pagrasino, kad apsipils degiu skysčiu ir užsidegs. Pareigūnų akivaizdoje būtent taip ir įvyko, bet kolegos nedelsė nė sekundės, taip žmogus išvengė rimtų sveikatos sutrikimų“, – džiaugėsi G. Pocevičius.
Pernai Plungės rajone fiksuota 80 buitinio pobūdžio konfliktų ir smurto artimoje aplinkoje atvejų, 12 sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, 2 plėšimai, 38-ios nusikalstamos veikos, susijusios su narkotinėmis medžiagomis – jų skaičius augo visoje Lietuvoje. 16 nusikalstamų veikų įvykdė nepilnamečiai.
Džiugu ir tai, kad per pastaruosius trejus metus rajone nežuvo nė vienas eismo dalyvis. Kalbant apie vagystes išsiskyrė priklausomybių turintys asmenys, vogę iš prekybos centrų. Vienas ilgapirštis pagarsėjo išskirtiniu įžūlumu – dviratininkas tykodavo prie bažnyčios ir iš pagyvenusių moterų atimdavo rankines, bet galiausiai buvo sučiuptas.
Mero padėka pareigūnams
Susitikime taip pat dalyvavo bei Plungės rajono policijos pareigūnams už puikų darbą dėkojo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Alfonas Motuzas, Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Bronislovas Razma ir Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis.
Žvelgdamas į pateiktą ataskaitą meras džiaugėsi, kad praėjusiais metais per eismo įvykius nežuvo nė vienas žmogus ir kad sumažėjo neblaivių vairuotojų, bet neramina išaugusi narkotinių medžiagų vartojimo ir platinimo problema, ypač tarp jaunimo.
„Kai yra pagaunamas kablys ir užsėdama ant adatos ar kitų narkotinių medžiagų, automatiškai atsiranda didžiulis pinigų poreikis, o kai nėra iš kur jų gauti, pradedama plėšikauti ir taip nejučia įklimpstama į užburtą ratą. Čia yra rimtos ir didžiulės problemos, kurias reikia spręsti, o liūdniausia, kad kai kurios mokyklos, norėdamos išsaugoti savo reputaciją, nuslepia realią situaciją nuo visų“, – kalbėjo A. Klišonis.
