Plungiškis neigia užsakęs automobilio padegimą

Už pa­de­gimą su­mokė­jo

Vals­ty­binį kal­ti­nimą šio­je by­lo­je pa­lai­kan­čiai pro­ku­ro­rei Iri­nai Va­lad­kie­nei pa­gar­si­nus kal­ti­namąjį aktą, paaiškė­jo, jog ne­sau­go­mo­je au­to­mo­bi­lių stovė­ji­mo aikš­telė­je stovėjęs M. Kau­no šei­mos au­to­mo­bi­lis pa­deg­tas 2020 m. ge­gužės 8-osios naktį. Kaip ro­do by­los med­žia­ga, V. No­vok­reš­če­no­vas api­pylė ma­ši­nos prie­kį de­giu skys­čiu, o E. Šlio­ža jį pa­degė. Už tai 
K. Kle­maus­kas gargž­diš­kiams at­si­ly­gi­no pi­ni­gais.
Bet di­delės ža­los ma­ši­nai ne­pa­da­ry­ta. Už tai Kau­nai dėkin­gi sa­vo kai­my­nams, ku­rie, pa­matę lieps­no­jantį au­to­mo­bilį, su­sku­bo jį ge­sin­ti. Tie pa­tys gy­ven­to­jai apie ne­laimę pra­nešė ir Kau­nams.
Į kiemą prie pat dau­gia­bu­čio na­mo, ku­ria­me gy­ve­na, su žmo­na išbėgęs M. Kau­nas ir pa­ts puolė ge­sin­ti ma­šiną. Tad gaisrą pa­vy­ko nu­mal­šin­ti dar iki at­vy­kus ug­nia­ge­siams. Ug­nis ap­ga­di­no tik prie­kinę au­to­mo­bi­lio dalį. Pa­da­ry­ta ža­la – 2 637,36 eu­ro.


Kodėl reikė­jo pa­deg­ti, ne­ži­no­jo

By­los duo­me­ni­mis, K. Kle­maus­ko pa­sam­dy­ti gargž­diš­kiai ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus žmo­nos var­du re­gist­ruotą „Au­di A7“ pa­degė iš kerš­to. Ta­čiau V. No­kok­reš­če­no­vas ap­klau­sia­mas teis­me to ne­pat­vir­ti­no. Vy­ras aiš­ki­no ne­ži­nojęs pa­de­gi­mo mo­tyvų. Esą K. Kle­maus­kas ne­paaiš­ki­no nei kie­no ma­ši­na tu­ri būti pa­deg­ta, nei dėl ko. Gargž­diš­kio žod­žiais, bu­vo nu­ro­dy­ta tie­siog su­de­gin­ti tą ma­šiną ir už tai pa­žadė­tas at­ly­gis – V. No­vok­reš­če­no­vui, kaip jis sakė, bu­vo „nu­ra­šy­ta“ sko­la bei su­mokė­ta ne­di­delė su­ma gry­nai­siais. At­ly­gis esą būtų buvęs di­des­nis, jei ma­ši­na būtų su­de­gu­si – K. Kle­maus­kas ne­va li­ko ne­pa­ten­kin­tas ne iki ga­lo įvyk­dy­ta už­duo­ti­mi.
Tar­do­mas gargž­diš­kis pa­sa­ko­jo, jog K. Kle­maus­kas ne tik nu­vežė ir pa­rodė, kur au­to­mo­bi­lis sto­vi, bet ir nu­pir­ko pa­de­gi­mui rei­ka­lin­go skys­čio, kurį per­davė įva­žiuo­jant į Plungę esan­čio­je de­ga­linė­je. V. No­vok­reš­če­no­vas pri­si­minė, kad pa­deg­ti ma­šiną pa­vy­ko ne iš pir­mo kar­to. O dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jams ėmus šauk­ti, kas čia vyks­ta, pa­degė­jams te­ko spruk­ti.
Prie­žas­ties, kodėl rei­kia pa­deg­ti au­to­mo­bilį, teis­me ti­ki­no ne­ži­nojęs ir E. Šlio­ža. Jau­nas vy­ras ap­skri­tai sakė tie­siog ne­tin­ka­mu lai­ku at­si­dūręs ne­tin­ka­mo­je vie­to­je. Esą iki pa­de­gi­mo daž­nai kar­tu su V. No­vok­reš­če­no­vu leis­da­vo laiką, o sykį su­laukė pa­si­ūly­mo va­žiuo­ti ne­ži­nia ko­kiais rei­ka­lais į Plungę. Girdė­jo bi­čiulį vis kal­bant apie kaž­kokį Kiešą, di­delį ma­fi­jozą. Kitą dieną ne­va vėl vy­ko į Plungę, ta­da jau ži­no­jo, jog va­žiuo­ja­ma ne šiaip sau, o pa­deg­ti ma­šiną. Aiš­ki­no, kad V. No­vok­reš­čeno­vas pa­si­ūlė ir jam prie to pri­si­dėti už at­lygį. Šis su­ti­ko ir taip at­si­dūrė prie „Au­di“. V. No­vok­reš­če­no­vui api­py­lus ją dy­ze­li­nu, jis pa­degė.
Gargž­diš­kis ti­ki­no manęs, kad taip no­ri­ma pa­gąsdin­ti ma­ši­nos šei­mi­ninką. Sakė ne­gal­vojęs, kad au­to­mo­bilį rei­kia su­de­gin­ti. Ne kartą rei­kalų su teisė­sau­ga turėjęs, o šiuo me­tu ne­va gy­ve­ni­mo būdą pa­keitęs vy­ras teis­me gailė­jo­si pri­kišęs na­gus prie pa­de­gi­mo ir at­si­prašė M. Kau­no. Tik ne­bu­vo linkęs su­tik­ti su Kaunų pa­reikš­tu ci­vi­li­niu ieš­ki­niu, ku­riuo pra­šo­ma pri­teis­ti 10 tūkst. tur­tinės ir 15 tūkst. eurų ne­tur­tinės ža­los.
Kal­ti­na­mo­jo nuo­mo­ne, to­kios su­mos – nea­dek­va­čios, nes ma­ši­na su­tvar­ky­ta, o tuo­met buvęs nu­kentė­ju­siųjų išgąs­tis – jau išblėsęs. E. Šlio­ža ne­gin­či­jo tik drau­di­mo įmonės pra­šo­mos pri­teis­ti su­mos, iš­leis­tos tvar­kant ap­de­gusį au­to­mo­bilį. Pa­na­šios nuo­monės bu­vo ir V. No­vok­reš­če­no­vas.


Vis­kas iš kerš­to

Pa­ga­liau at­ver­tus re­zo­nan­sinę bylą bu­vo ap­klaus­ti ir nu­kentė­ju­sie­ji – M. Kau­nas ir jo su­tuok­tinė. Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius pri­si­minė, kaip minėtą naktį at­lėkę kai­my­nai pra­nešė apie de­gantį jo šei­mos au­to­mo­bilį. Vy­ras sakė puolęs ge­sin­ti ma­šiną, ku­rią iš liepsnų jau va­da­vo kai­my­nai.
Pats anks­čiau ug­nia­ge­siu dirbęs M. Kau­nas sakė pa­gal kvapą iš­kart su­pratęs, jog au­to­mo­bi­lis pa­deg­tas. Tai pa­tvir­ti­no ir kai­mynė, pa­stebė­ju­si prie Kaunų ma­ši­nos be­si­su­kio­jan­čius įtar­ti­nus as­me­nis, ku­rie su­pratę, jog yra ste­bi­mi, dėjo į ko­jas.
M. Kau­nas sakė, jog iš­kart po įvy­kio su po­li­ci­ja ėmė svars­ty­ti įvai­rias pa­de­gi­mo ver­si­jas, net nu­rodė ga­li­mus įta­ria­muo­sius. Tik­ri­nant in­for­ma­ciją, vi­si ke­liai vedė prie UAB „Trans­for­tas“, ku­riam tuo­met va­do­va­vo K. Kle­maus­kas.
Teis­me di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, jog įtar­ta, kad pa­deg­ti ma­šiną šis su­manė kerš­tau­da­mas už jo įmo­nei ne­pa­lan­kią vie­šo­jo pir­ki­mo baigtį – Plungės ra­jo­no sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ja re­mon­tuo­ti sa­vo au­to­mo­bi­lius pa­si­rin­ko ne K. Kle­maus­ko va­do­vau­jamą, o kitą įmonę.
Tie­sa, iš pra­džių šį rei­kalą K. Kle­maus­kas bandė tei­siš­kai spręsti – kon­kur­so baigtį ap­skundė Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mui, o su­laukęs ži­nios, kad „Trans­for­to“ ieš­ki­nys bu­vo at­mes­tas, kreipė­si ir į Lie­tu­vos ape­lia­cinį teismą. Ta­čiau čia vėl nie­ko ne­pešė. Ga­liau­siai iš jo pa­rei­ka­lau­ta at­ly­gin­ti by­linė­ji­mo­si iš­lai­das. K. Kle­maus­kas nė ne­ke­ti­no to da­ry­ti, todėl su­si­laukė ant­sto­lių dėme­sio – plun­giš­kio tur­tui bu­vo uždė­tas areš­tas.
Ne­pa­ten­kin­tas vers­li­nin­kas ta­da už­si­mo­jo at­ker­šy­ti Sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vui, ku­ris yra ir Viešųjų pir­kimų ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas. Tam pa­si­telkė nu­si­kaltė­lių pa­sau­ly­je ži­no­mus minė­tus me­to­dus.


Nu­si­kal­ti­mas su­krėtė visą šeimą

Tiek M. Kau­nas, tiek jo su­tuok­tinė teis­me ti­ki­no, jog ma­ši­nos pa­de­gi­mas jiems ir vai­kams su­kėlė did­žiulį stresą ir stip­riai il­gam lai­kui pa­ko­re­ga­vo visų jų kas­die­nybę: šei­ma bi­jo­jo išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, bai­mi­no­si ir dėl vaikų sau­gu­mo, jautė įtampą ir baimę dėl ko­ne kiek­vie­no žings­nio. Iš­gy­ve­ni­mai, anot su­tuok­ti­nių, stip­riai at­si­liepė vaikų emo­ci­nei būse­nai – jie ėmė bi­jo­ti tam­sos, naktį blaš­ky­tis, sūnus norė­jo mie­go­ti drau­ge su tėvais. Vi­sa tai dėl to, kad vai­kai matė de­gantį šei­mos au­to­mo­bilį.
Kau­nai sakė su­laukę daug įvai­rių ap­kalbų, kreivų kai­mynų ir kitų plun­giš­kių žvilgs­nių, nes nie­kam ne­bu­vo aiš­ku, ką to­kio jie pa­darė, kad kaž­kas ėmėsi to­kių ker­ši­ji­mo būdų.
Todėl, Kaunų ti­ki­ni­mu, 15 tūkst. eurų mo­ra­li­nei ža­lai at­ly­gin­ti – la­bai adek­va­ti su­ma. Per di­de­le ne­ma­no esant ir ne­tur­tinės ža­los sumą – 10 tūkst. eurų. M. Kau­no aiš­ki­ni­mu, dėl pa­de­gi­mo au­to­mo­bi­lis nu­vertė­jo būtent to­kia pi­nigų su­ma. Esą jis jau ne kartą bandė ma­šiną par­duo­ti, ta­čiau vis ne­su­lau­kia ten­ki­nan­čio pa­si­ūly­mo. Po­ten­cialūs pirkė­jai, iš­girdę, jog ma­ši­na de­gu­si, ima muš­ti kainą ir siū­lo už ją ne daugiau 10 tūkst. eurų, nors to­kių ma­ši­nų vertė rin­ko­je – be­maž dvi­gu­bai di­desnė.


Kvies liu­dy­to­jus

E. Šlio­ža ne­bu­vo linkęs su­tik­ti su tuo, kad po pa­de­gi­mo Kaunų ma­ši­na tiek nu­vertė­jo. Esą tai – ne­įma­no­ma, nes au­to­mo­bi­lis juk bu­vo su­re­mon­tuo­tas. Sa­vo gi­namąjį pa­laikė ir jo ad­vo­ka­tas Al­gi­man­tas Ru­gi­nis. Jo aiš­ki­ni­mu, reikėtų at­likti kaž­kokį to au­to­mo­bi­lio įver­ti­nimą, esą galbūt ap­skri­tai jis nėra tiek ver­tas, kiek už jį ti­ki­si gau­ti Kau­nai.
O K. Kle­maus­ko gynė­jas Min­dau­gas Ša­tas pra­šė teis­mo iš nu­kentė­ju­siųjų iš­rei­ka­lau­ti au­to­mo­bi­lio pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tartį, trans­por­ta­vi­mo iš Ame­ri­kos bei ki­tus ma­ši­nos is­to­riją at­spin­din­čius do­ku­men­tus. Esą ta­da bus aiš­kiau, už kiek au­to­mo­bi­lis pirk­tas, ko­kie bu­vo jo de­fek­tai ta­da. Ta­čiau teis­mas pa­reiškė ne­ga­lin­tis įpa­rei­go­ti nu­kentė­ju­siuo­sius teik­ti vie­no­kius ar ki­to­kius įro­dy­mus.
Šį mėnesį nu­ma­ty­tas dar vie­nas šios by­los po­sėdis. Į jį bus kvie­čia­mi liu­dy­to­jai.