
Naujausios
Kaip informavo Plungės priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba (PGT), pranešimas, kad dega sąvartynas, gautas pirmadienį popiet, 15 val. 21 min. Į įvykio vietą atskubėjus ugniagesiams gelbėtojams, sąvartyno kaupo vakarinėje dalyje atvira liepsna degė šiukšlės.
Laimei, ilgai galinėtis su ugnim nereikėjo – liepsnos užgesintos per valandą. Vanduo gesinimui imtas iš priešgaisrinio rezervuaro, nutiesus 200 m magistralinę liniją. Dar maždaug tris valandas vandeniu lietos smilkstančios šiukšlės, tad skaičiuojama, kad gaisras užgesintas per 3–4 valandas. Tiesa, sąvartyne budėta dar parą, o ir kitomis dienomis stebėta, ar ugnis neįsiplieks iš naujo.
Kaip trečiadienį „Žemaičiui“ sakė Plungės PGT viršininkas Mykolas Pronckus, tądien tikimybės, kad gaisras atsinaujins, nebebuvo, nudegęs plotas sąvartyno darbuotojų užpilamas gruntu.
Spėjimais, dėl ko galėjo kilti gaisras, M. Pronckus neskubėjo dalintis. Pasak jo, tai atskleis šiuo metu atliekamas tyrimas. Kol kas žinoma tik tiek, kad išdegė apie 15-os arų šiukšlyno plotas.
Kiek drąsiau spėjimais dėl galimos gaisro priežasties su žurnalistais dalinosi Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) direktorius Vidimantas Domarkas. Jis sakė iš ugniagesių išgirdęs, esą labiausiai tikėtina, jog ugnis įsiplieskė nuo atsitiktinai numestos nuorūkos. Vis dėlto V. Domarkas sakė pats šia versija netikintis, nes visi šiukšles į kaupą atvežantys vairuotojai – patyrę, išmanantys savo darbą ir puikiai žinantys, kokių nuostolių neapdairiai numesta nuorūka gali pridaryti.
Mažai tikėtina, pasak TRATC-o direktoriaus, ir tai, jog su ugnimi „prisižaidė“ koks nors atsitiktinis ar neatsitiktinis praeivis, mat vieta – atvira, po sąvartyno teritoriją nuolat juda čia dirbantys asmenys, tad bet koks prašalaitis tikrai neliktų nepastebėtas.
V. Domarkas kalbėjo, kad, jo manymu, ugnį galėjo įžiebti saulė. Esą šiomis dienomis į sąvartyną vežtos stambiagabaritės atliekos, smulkintos sofos ir kitos degios šiukšlės, tad ugnis galėjo šoktelti net ir nuo mažos žiežirbos lyg žibalo papylus.
Tyrimą dėl gaisro Jėrubaičių sąvartyne atlieka ne tik ugniagesiai, bet ir aplinkosaugininkai – jie siekia nustatyti, kokia žala gamtai galėjo būti padaryta dėl į aplinką su dūmais patekusių teršalų.
V. Domarkas sakė neatmetantis galimybės, kad TRATC-ui teks atlyginti gamtai padarytą žalą ir gal net sumokėti baudą. Direktorius minėjo šios atsakomybės nesikratysiantis, nesvarbu, kokia gaiso priežastis bus nustatyta. Kaip bebūtų, sąvartyną eksploatuoja TRATC-as, tad ir turi, nori to ar ne, prisiimti atsakomybę dėl visų čia kylančių incidentų.
Įdomu tai, kad V. Domarkui išbandymas „gaisru“ teko jau antrą kartą. Pirmąkart sąvartynas liepsnojo ar ne 2007 metais. Tada gaisras taip pat, spėjama, buvo įžiebtas saulės. Beje, direktorius minėjo, kad tokie atvejai nėra reti. Esą panašių gaisrų šalies sąvartynuose būna ne po vieną, tad ir mūsų Jėrubaičiai – ne išimtis.