Po muštynių prie baro stogdengiui – baudžiamoji byla

Aso­cia­ty­vi nuo­trau­ka
Mušė try­se, o at­sa­ky­ti te­ko vie­nam
Kur al­ko­ho­lis – ten daž­niau­siai ir konf­lik­tai, ku­riuos ne­re­tai ly­di muš­tynės. Šią ne­ra­šytą tai­syklę dar kartą pa­tvir­ti­no žiemą prie Plungė­je esan­čio ba­ro „Su­te­mos“ nu­tikęs įvy­kis, kai dėl men­ka­vertės prie­žas­ties tarp girtų as­menų ki­lo muš­tynės, pa­si­bai­gu­sios kaulų lūžiais, nu­broz­di­ni­mais ir žaiz­do­mis. Kuo ne­pa­si­da­li­no ba­ro lan­ky­to­jai, aiš­ki­no­si Plungės apy­linkės teis­mas.



Mu­šeiką at­pa­ži­no iš nuo­trau­kos

Smūgiais pa­si­baigęs ki­vir­čas tarp ba­ro „Su­te­mos“ lan­ky­tojų ki­lo va­sa­rio 13-ąją, apie pusę dviejų nak­ties. Kaip nu­statė teis­mas, E. J. kar­tu su ki­tais nei­šaiš­kin­tais as­me­ni­mis įsivėlė į konf­liktą su Ž. N. Dėl men­ka­vertės prie­žas­ties kilęs bar­nis vien ap­si­žod­žia­vi­mu ne­si­baigė – Ž. N. nu­ėjus už ba­ro kam­po, E. J. su ki­tu as­me­niu jį pa­si­vi­jo, par­vertė ant žemės ir ėmė dau­žy­ti. Mu­šei­kos sa­vo au­kai smūgia­vo į galvą bei ran­kas. Už­pul­ta­sis bandė sto­tis, ta­čiau vėl bu­vo par­griau­tas ir dau­žo­mas. Nu­kentė­ju­sia­jam lūžo de­šinės plaš­ta­kos kau­lai, nu­broz­din­ta oda bei per­pjau­ta de­šinė plaš­ta­ka.

Į Plungę iš Rie­ta­vo sma­giai pra­leis­ti laiką at­vykęs Ž. N. dėl su­ža­lo­jimų kreipė­si į Plungės li­go­ninę. Me­di­kai iš­kart su­pra­to, jog žmo­gus ne pa­ts taip su­si­ža­lo­jo, dėl to išk­vietė po­li­ciją. Šiai vy­ras nu­rodė buvęs su­muš­tas prie ba­ro „Su­te­mos“. Aiš­ki­no, kad jį daužė ne­pažįs­ta­mi as­me­nys. Ž. N. ti­ki­no, kad muš­ty­nes matė kar­tu bu­vu­si duk­terė­čia I. S., ku­ri, skir­tin­gai nei jis, bu­vo blai­vi, mat turė­jo vai­ruo­ti.

Būtent ši mo­te­ris ir pa­dėjo išaiš­kin­ti, kas su­mušė jos dėdę. Vyrą, su­mu­šusį jos gi­mi­naitį, ji at­pa­ži­no iš po­li­ci­jos pa­teiktų nuo­traukų. Tie­sa, iš trijų mu­šeikų bu­vo nu­sta­ty­tas tik vie­nas – E. J. Ki­ti li­ko nei­šaiš­kin­ti, nes net pa­ts E. J. ne­ži­no­jo, kas jam tal­ki­no dau­žant Ž. N. Tad at­sa­ky­ti už tai, kas įvy­ko už ba­ro kam­po, te­ko jam vie­nam.


Ma­žai ką pri­si­minė

Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu ap­klau­sia­mas E. J. ne­neigė da­ly­vavęs muš­tynė­se ir ti­ki­no, jog la­bai dėl to gai­li­si. Pap­ra­šy­tas pri­si­min­ti, kaip vis­kas įvy­ko, stog­den­giu dir­ban­tis ir anks­čiau ne­teis­tas vy­ras aiš­ki­no tą naktį buvęs gir­tas. Esą ki­vir­čas su ne­pažįs­ta­mu as­me­niu ki­lo prie ba­ro durų, lau­kiant, kol įleis į vidų.

E. J. pri­si­minė, kaip pa­skui nu­ėjo už ba­ro kam­po, kad ten pa­su­ko ir as­muo, su ku­riuo prie­š aki­mirką bu­vo ap­si­žod­žiavęs. O kas įvy­ko ta­da, vy­ras ne­la­bai pri­si­minė. Sakė, jog at­min­ty­je iš­likę tik tai, kad jis par­vertė tą as­menį. Ar dar kas kar­tu bu­vo, ir­gi ne­galė­jo pa­sa­ky­ti. Net pa­ties mu­ši­mo fak­to ne­pri­si­minė, ta­čiau ne­neigė galėjęs taip pa­sielg­ti.


Į barą at­vy­ko jau gir­tas

Liūd­nai pa­si­bai­gusį tą žie­mos sa­vait­galį te­ko pri­si­min­ti ir Ž. N. Iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu jis pri­si­pa­ži­no, jog į „Su­te­mas“ kar­tu su žmo­na bei kom­pa­ni­ja, ku­rio­je bu­vo ir mu­šeiką vėliau at­pa­ži­nu­si I. S., at­vy­ko jau būda­mas ge­ro­kai įkaušęs. Dėl to ne­daug tos nak­ties pri­si­mi­nimų iš­likę.

Sakė apie tą įvykį ži­nan­tis tik tiek, kiek girdė­jo iš sa­vo kom­pa­ni­jos. Esą prie jo lau­ke ša­lia ba­ro ėmė ka­binė­tis trys vai­ki­nai. Kuo jis jiems užk­liu­vo, Ž. N. ne­ži­no­jo. Pats, nors ir būda­mas gir­tas, esą nėra pik­ty­biš­kas ar ag­re­sy­vus.

Ž. N. ne­pri­si­minė nei to, kaip at­si­dūrė li­go­ninė­je. At­si­me­na tik tai, kaip li­go­ninė­je siu­vo su­ža­lo­tus pirš­tus, imo­bi­li­za­vo ranką. Vy­ras įsi­ti­kinęs, kad ši lūžo jam griū­vant ant žemės.

Kar­tu bu­vu­si jo žmo­na muš­ty­nių ne­matė. O štai I. S. ap­klau­sia­ma iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu turė­jo, ką pa­sa­ky­ti. Ji pa­sa­ko­jo, kad jos dėdė bu­vo ap­sto­tas trijų vai­kinų, ku­rie iš pra­džių ne­drau­giš­kai bu­vo nu­si­teikę ir jos at­žvil­giu – ka­binė­jo­si žod­žiais. Vėliau sa­vo pyktį esą nu­kreipė prie­š Ž. N.

Pa­sak I. S., tri­julė dėdę puolė be jo­kios prie­žas­ties. Vis­kas ne­va įvy­ko la­bai grei­tai. Kom­pa­niją at­ve­žu­si mo­te­ris sakė, kad jos dėdė su nie­kuo ne­konf­lik­ta­vo, o visą košę už­virė minė­to­ji tri­julė.


Ap­ri­bo­jo laisvę

Šią bylą Plungės apy­linkės teis­mas už­baigė teis­mo baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu. Juo E. J. pri­pa­žin­tas kal­tu. Už tai, kad ne­sun­kiai su­trikdė Ž. N. svei­katą, teis­mas jam skyrė treč­da­liu su­ma­žintą laisvės ap­ri­bo­ji­mo še­šiems mėne­siams bausmę, ne­tai­kant in­ten­sy­vios prie­žiū­ros, bet įpa­rei­go­jant pus­metį da­ly­vau­ti el­ge­sio pa­tai­sos pro­gra­mo­je bei užd­raud­žiant tris mėne­sius var­to­ti psi­chiką vei­kian­čias med­žia­gas.

E. J. išaiš­kin­ta, kad, ne­su­tik­da­mas su teis­mo baud­žia­muo­ju įsa­ky­mu pa­skir­ta baus­me, per 14 dienų nuo šio do­ku­men­to ga­vi­mo jis tu­ri teisę pa­duo­ti teis­mui pra­šymą su­reng­ti by­los nag­rinė­jimą teis­me. Ne­pa­si­nau­do­jus šia tei­se, teis­mo baud­žia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­teisė­ja ir yra ne­skund­žia­mas.