„Povandeniniame laive“ be uniformų – kas?

„Tėvo die­nos me­tu, 16.45 val. (ži­nau tiks­liai, nes už­si­ra­šiau), įei­na vy­riš­kis su mo­te­riš­ke. Mes dvie­se sto­vim prie ma­no ka­jutės. Priei­na prie kai­mynės durų, pa­skam­bi­na, bet jos ne­ran­da. Pas­kui priei­na prie mūsų, pri­si­sta­to, kaž­kokį pa­žymė­jimą iš to­lo pa­rodė. Pak­lau­sia, ko­kias ci­ga­re­tes rūkom. Aš kaip tik turė­jau „Wins­ton“. Fir­mi­nes. Tas bran­gias. O ka­jutė­je dar turė­jau „Ches­ter­field“, ru­das. Val­diš­kas. Pa­rod­žiau jiems, dar pa­juo­ka­vau, kad jūs man pa­ska­ti­nimą duo­kit – aš eko­no­miką ke­liu. Pas­kui sėdo į ma­šiną ir iš­va­žia­vo“, – dėstė plun­giš­kis.
Esą tik pa­reigūnų au­to­mo­bi­liui nu­burz­gus jam top­telė­jo, jog ka­žin, ar jie tu­ri teisę  šventą dieną, be uni­formų, vaikš­čio­ti po bu­tus ir liep­ti trauk­ti ci­ga­re­čių pa­ke­lius – ro­dy­ti, ar šios ne kont­ra­ban­dinės. Su­mo­jo ap­skri­tai ne­sup­ratęs, kas ir iš kur čia lankė­si. Juk bu­vo su ap­sau­ginė­mis kaukė­mis, ci­vi­liai ap­si­rengę, o pa­žymė­jimų iš to­li ne­įskaitęs.
Todėl kitą dieną plun­giš­kis nu­ėjęs į po­li­ciją pa­siaiš­kin­ti dėl ne­tikėtų sve­čių. Bet ten nie­ko ne­pešė. Sim­pa­tiš­ko­ji mo­te­riškė re­gist­ra­ci­joj kaž­kam skam­bi­no, bet vy­ras at­sa­kymų į jį do­mi­nan­čius klau­si­mus neiš­girdęs.
Todėl at­mynė į „Že­mai­čio“ re­dak­ciją, pra­šy­da­mas žur­na­listų iš­siaiš­kin­ti, kas bu­vo sve­čiuo­se ir ar turė­jo teisę ši­taip vaikš­tinė­ti. Jam iki šiol ne­su­vo­kia­ma, jei ten ir po­li­ci­ja būtų bu­vu­si, ar kont­ra­ban­di­nes ci­ga­re­tes rūkan­čiuo­sius ne­turėtų gatvė­je gau­dy­ti. O čia – len­da tie­siai į būstus...
Plungės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Veik­los sky­riaus vir­ši­ninkę Lo­retą Ta­ma­liū­natę kiek nu­ste­bi­no žur­na­listų už­duo­ti klau­si­mai – esą vy­riš­kiui vis­kas bu­vo paaiš­kin­ta, kai bu­vo at­ėjęs į ko­mi­sa­riatą.
Ji patvirtino, kad bir­že­lio 6-ąją, Tėvo dieną, jos va­do­vau­ja­mo sky­riaus pa­reigū­nai minė­ta­me bend­ra­bu­ty­je iš­ties lankė­si, „bu­vo vyk­do­mas pla­nas dėl šešė­linės eko­no­mi­kos“. O pa­reigū­nai šven­ta­die­nių ne­žiū­ri – dir­ba ir per juos, tad ko čia stebė­tis? Ir tik­rai po bend­ra­butį vaikš­čio­jo be uni­formų – ši­taip ir ga­li­ma, ir to­kiu at­ve­ju, vyk­dant planą, da­ro­ma spe­cia­liai.
„Po­li­ciją pa­matę su uni­for­mom, iš­kart vi­si pa­bėga“, – aiškino L. Ta­ma­liū­naitė.
Bet, anot jos, nors bu­vo ap­si­rengę kaip ci­vi­liai, pa­reigū­nai ir pri­si­statė, ir pa­žymė­ji­mus pa­teikė. O vaikš­čio­da­mi po bu­tus tik dir­bo sa­vo darbą.
Ar V. Ma­čer­nio g. 49-ąjį namą pa­tik­rai pa­si­rin­ko tiks­lin­gai?
„Vi­saip būna, vi­saip ei­nam. Bet gau­nam in­for­ma­ci­jos...“ – aiš­ki­no Veik­los sky­riaus vir­ši­ninkė.
Ir tas sek­ma­die­ni­nis pa­reigūnų dar­bas, pa­si­ro­do, davė vai­sių. Bend­ra­bu­ty­je nu­sta­ty­ti še­ši pa­žei­di­mai, pra­dėtos še­šios ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gimų tei­se­nos.
Tai­gi to­kie po­li­ci­jos veiks­mai bu­vo teisė­ti. O teisės nor­mos ga­lio­ja vi­siems – net ir po­van­de­ni­nio lai­vo gy­ven­to­jams.