Šeimos dramoje – netikėtas posūkis

Kal­ti­no žmoną me­lu

Konf­lik­tas tarp su­tuok­ti­nių įsi­žiebė 2018-ųjų rugpjū­čio 17-osios va­karą jųdviejų na­muo­se Plungė­je. Esą V. Ka­li­ni­nas kumš­čiu smogė žmo­nai į galvą, taip su­kel­da­mas jai skausmą. Mo­te­ris vyrą kal­ti­no ir tuo, kad šis jai spyrė į nu­garą ir to­kiu būdu su­laužė stu­bu­ro slanks­telį bei su­mušė juos­me­ninę nu­ga­ros dalį. To­kie su­ža­lo­ji­mai pri­lygs­ta ne­sun­kiam svei­ka­tos su­trik­dy­mui. Dėl šių kal­ti­nimų anks­čiau ne­teis­tas vy­ras ir at­si­dūrė tei­siamųjų suo­le.

Pats V. Ka­li­ni­nas nuo pat pra­džių neigė pa­kėlęs ranką prie­š žmoną, nors anks­čiau dėl to jau bu­vo turėjęs rei­kalų su teisė­sau­ga. Tie­sa, pa­ts aiš­ki­no esą iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu dėl to pri­si­ėmęs kaltę tik norė­da­mas iš­sau­go­ti šeimą ir tikė­da­ma­sis, kad ty­ri­mas bus nu­trauk­tas.

Tikė­da­mas sa­vo ne­kal­tu­mu, plun­giš­kis Plungės teis­me ne­pri­pa­ži­no ir žmo­nos pa­teik­to ci­vi­li­nio ieš­ki­nio bei rei­ka­la­vo būti iš­tei­sin­tas. Bet kons­ta­tuo­ta, kad V. Ka­li­ni­no žod­žius nu­gin­či­ja iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu su­rink­ta med­žia­ga, iš ku­rios ma­ty­ti, jog plun­giš­kis vis dėlto smur­ta­vo prie­š sa­vo žmoną. Ne­va būda­mas ne­blai­vus jis ėmė ko­ne­veik­ti su­tuok­tinę įvai­riais ne­cenzū­ri­niais žod­žiais. Dėl to tarp jų ki­lo konf­lik­tas, pa­si­baigęs vy­ro smur­to pro­trūkiu. Tuo me­tu na­muo­se bu­vo ir jųdviejų duk­ra, ta­čiau mer­gaitė bu­vo už­si­da­riu­si kam­ba­ry­je, todėl nie­ko ne­matė.

Ka­te­go­riš­kai sa­vo kaltę plun­giš­kis neigė ir šei­mos dra­mai per­si­kėlus į Klaipė­dos apy­gar­dos teismą. Vy­ras ko­ne pri­sie­kinė­jo, kad žmo­na visą šią si­tua­ciją iš­si­gal­vo­jo. Dėstė, jog Plungės teis­mas neob­jek­ty­viai iš­nag­rinė­jo vi­sas ap­lin­ky­bes ir nu­teisė jį vi­siš­kai ne­pagrįs­tai, mat bu­vo at­si­žvelg­ta tik į žmo­nos žod­žius.

Duk­ros sto­jo tėvo pusėn

Apk­lau­sia­mas uos­ta­mies­čio teisėjų, vy­ras pri­si­minė įvy­kio dieną po dar­bo pa­svei­kinęs gim­ta­dienį šven­tusį brolį. Pa­sa­ko­jo, po to su duk­ra va­žiavęs ap­si­pirk­ti. Sakė, kad jo­kio al­ko­ho­lio ne­bu­vo var­tojęs, juk pa­ts ir prie vai­ro sėdo.

O štai su­tuok­tinė bu­vo gir­tut gir­tutėlė. Jis ją to­kią ra­do grįžęs į na­mus, ta­čiau dėl to šei­ma ne­va ne­si­py­ko. Kodėl? O todėl, kad mo­te­ris esą to­kia daž­nai būna. Daž­nai gir­ta ei­da­ma griū­va. Teisė­jams V. Ka­li­ni­nas aiš­ki­no, kad ir su­si­ža­lo­ti galė­jo griū­da­ma.

Už tėvą teis­me galvą guldė ir Ka­li­ninų duk­ros. Vie­na sakė, jog vi­si pyk­čiai – dėl ma­mos gir­ta­vi­mo. Be to, ji ti­ki­no, kad tėvas ne­linkęs smur­tau­ti.

Tą pa­tį tvir­ti­no ir kar­tu su tėvais tą va­karą bu­vu­si ne­pil­na­metė duk­ra. Mer­gaitė pa­sa­ko­jo, kad vos grįžęs tėtis nu­ėjo į sa­vo kam­barį. Ne­bu­vo girdė­ti jo­kių garsų, šūka­lio­jimų ar ma­mos de­jo­nių.

Su­tuok­tinė to­liau pylė purvą

Vi­sai ki­tokį 2018-ųjų rugpjū­čio 17-osios va­ka­ro pa­veikslą teis­me piešė pa­ti mo­te­ris, aiš­kin­da­ma, kad ją su­ža­lo­jo būtent jos vy­ras. Dėlio­da­ma įvy­kio de­ta­les, ji sakė pir­miau­sia ga­vu­si į galvą, vėliau iš ko­jos – į nu­garą. Pa­sa­ko­jo, dėl su­mu­ši­mo at­si­dūru­si li­go­ninė­je, o išė­ju­si iš jos ne­va gydė­si dar ir pri­va­čiai. Nu­kentė­ju­sio­ji skundė­si iki šiol jau­čian­ti pa­tirtų su­ža­lo­jimų pa­sek­mes. Esą be nu­skaus­mi­namųjų neiš­si­ver­čianti.

Teis­me ji pa­si­sakė ir dėl to, kodėl iš­kart ne­si­kreipė į me­di­kus, – pri­si­pa­ži­no bu­vu­si išgė­ru­si ir pri­si­minė skau­dant nu­garą pa­ju­tu­si tik vėliau.

Vy­ro paaiš­ki­ni­mus, kad ji galė­jo su­si­žeis­ti griū­da­ma, plun­giškė už­gin­či­jo. Kad mo­te­riai stu­bu­ro slanks­te­lis lūžo nuo smūgio bu­ku ir kie­tu daik­tu į juos­menį, aiš­ki­no ir vie­nas iš me­di­ci­nos eks­pertų, ti­kinęs, jog nuo griu­vi­mo tai nu­tik­ti ne­galė­jo. Bet ki­tas eks­per­tas tvir­ti­no ką ki­ta.

Siek­da­mas išsk­lai­dy­ti šiuos prie­šta­ra­vi­mus, Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mas šio­je by­lo­je bu­vo pa­skelbęs per­trauką. Jos me­tu mo­ters stu­bu­ro trau­mai nu­sta­ty­ti bu­vo at­lik­ta komp­lek­sinė teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tizė.

Eks­per­tizė viską pa­neigė

Būtent pa­sta­ro­ji ir pa­neigė ver­siją, kad su­ža­lo­ji­mas at­si­ra­do nuo spy­rio į nu­garą ar stip­raus stu­bu­ro per­si­len­ki­mo juos­mens sri­ty­je.

Vals­ty­binės teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos eks­per­tizės ak­te nu­ro­dy­ta, kad nu­kentė­ju­sia­jai stu­bu­ras lūžo griū­vant. Be to, nu­sta­ty­ta, kad ši trau­ma pa­da­ry­ta ke­lio­li­ka par­ų anks­čiau nei at­lik­tas ty­ri­mas (jis at­lik­tas 2018-ųjų rugpjū­čio 21-ąją).

Šis eks­per­tizės ak­tas pa­neigė pir­mo­sios ins­tan­ci­jos teis­mo nuo­spren­dy­je pa­da­ry­tas iš­va­das, kad V. Ka­li­ni­no su­tuok­ti­nei nu­sta­ty­tas su­ža­lo­ji­mas at­si­ra­do nuo vy­ro jai su­duo­to smūgio į nu­garą.

Dau­gybė prie­kaištų

Nors pa­grin­di­niu sver­tu, pa­nei­giant V. Ka­li­ni­no kaltę, ta­po pa­sku­tinė eks­per­tizė, plun­giš­kis ir dau­giau turė­jo, ką pa­sa­ky­ti apie šią bylą ir jos nag­rinė­ji­mo pir­mos ins­tan­ci­jos teis­me ap­lin­ky­bes.

Ape­lia­ci­nia­me skun­de išdės­ty­ta, kad Plungė­je by­la ne­va tir­ta ap­laid­žiai, nes ne­bu­vo iš­siaiš­kin­tos vi­sos by­lai reikš­min­gos ap­lin­kybės. Vi­sas kal­ti­ni­mas ne­va bu­vo pa­grįstas nu­kentė­ju­sio­sios pa­ro­dy­mais, ku­riuos ji davė būda­ma sun­kiai ap­gir­tu­si. Be to, iki­teis­mi­nio ty­ri­mo me­tu duo­ti pa­ro­dy­mai iš esmės keitė­si.

Iš pra­džių mo­te­riškė skundė­si, kad vy­ras jai vieną kartą spyrė į nu­garą. Šios po­zi­ci­jos ji laikė­si ne per vieną ap­klausą, tik vėliau „pri­si­minė“ dar ga­vu­si ir kumš­čiu į galvą.

Nu­teis­ta­jam bu­vo ne­sup­ran­ta­ma ir tai, kodėl Plungės teis­mas kri­tiš­kai ver­ti­no liu­dy­tojų pa­ro­dy­mus, kodėl bu­vo ig­no­ruo­ja­mi ir men­ki­na­mi dukrų žod­žiai.

Plun­giš­kio pa­stebė­ji­mus, dar kartą iš­ty­rus by­los med­žiagą, uos­ta­mies­čio teis­mas pri­pa­ži­no pa­grįstais. O ga­lu­ti­nai vi­sus taš­kus šio­je by­lo­je, kaip jau minė­ta, su­dėlio­jo at­lik­ta komp­lek­sinė teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tizė. Tad uos­ta­mies­čio teisėjų ko­le­gi­ja pa­nai­ki­no pir­mos ins­tan­ci­jos nuo­sprendį ir priimė naują, ku­riuo V. Ka­li­ni­nas – iš­tei­sin­tas.