
Naujausios
Reikalavo atlyginti žalą vaikams
Sugyventinių ieškinys buvo nagrinėjamas civilinėje byloje, kurios imtis teko Plungės apylinkės teismui. Reikalavimą priteisti iš valstybės abiems mažamečiams po 10 tūkst. eurų plungiškiai pirmiausia grindė netinkamu teisėsaugininkų elgesiu: esą pareigūnai pasielgė neteisėtai, praėjusių metų rugpjūtį vaikų akivaizdoje atlikdami kratą jų namuose, nedalyvaujant vaiko teisių apsaugos specialistams. Be to, sunkiais nusikaltimais įtariama pora teigė, kad jiems nepagrįstai ilgai taikomos kardomosios priemonės – suėmimai, o be pagrindo draudžiama bendrauti su atžalomis. Tiesa, K. Klemausko sugyventinė šiuo metu – jau laisvėje.
Ieškinyje detaliai aptariama ir vaikams dėl tokių veiksmų padaryta žala bei pasekmės.
Tą patį sugyventiniai dėstė ir teisme. Neva teisėsaugos pareigūnai nepilnamečių jų vaikų akivaizdoje atliko kratą, tikrino daiktus, ieškodami įkalčių net iškasė kiemo dirvožemį. Lyg to būtų maža, vaikams matant sulaikė jų motiną, įsodino į policijos pareigūnų automobilį ir išvežė į laikinojo sulaikymo vietą.
K. Klemausko bei jo sugyventinės teigimu, nei prieš kratą, nei jos metu nepagalvota apie vaikų apsaugą, mat nė viename procese nedalyvavo nei socialiniai darbuotojai, nei kiti specialistai, galintys apsaugoti mažamečius.
Sugyventiniai mažamečių vaikų izoliavimą nuo jų mamos traktavo kaip vaikų interesų pažeidimą, padariusį didžiulę ir galimai nepataisomą bei visam gyvenimui liksiančią traumą. Esą mergaitė iki šiol negali pamiršti, kas įvyko. Mažamečių vaikų tėvas, kuriam su atžalomis leista kalbėtis po sulaikymo praėjus keliems mėnesiams, teismo posėdyje sakė, jog dukra vis pasakoja apie iš atminties neišdylančią kratą, akimirką, kai buvo sulaikyta mama. Mergaitei neva įstrigo ir tai, kaip buvo sudaužytos taupyklės, atimti taupyti pinigai bei auskarai.
Nesutiko su ieškiniu
Byloje atsakove buvusi Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, nurodydama, kad suėmimas plungiškiams paskirtas pagrįstai. Esą tokia kardomoji priemonė skirta manant, kad būdami laisvėje jie gali slėptis bei daryti naujus nusikaltimus.
Pažymėta, kad įtarimai K. Klemauskui ir jo sugyventinei pareikšti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, būtent dėl to imtasi griežčiausių įstatyme numatytų kardomųjų priemonių. Teisingumo ministerija akcentavo ir tai, jog ieškinyje patirti neturtinės žalos padariniai pagrįsti vien prielaidomis.
Su plungiškių ieškiniu nesutiko ir Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrius. Prokuratūros teigimu, ieškinyje išvardytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Esą pareigūnams atvykus atlikti kratą, duris atidarė ir kartu su vaikų motina buvo ir jų močiutė. Nurodyta, kad jos susipažino su teismo nutartimi, dėl kratos atlikimo neprieštaravo, bet pasisakė prieš vaikų teisių apsaugos specialisto iškvietimą.
Būtent dėl šios priežasties nuspręsta vaikus patikėti močiutei, kuri turėjo užtikrinti, kad mažamečiai kratoje nedalyvautų. Esą krata pradėta tik tada, kai močiutė išsivežė abu anūkus. Atgal jie sugrįžo kratai baigiantis.
Teisme sulaukta ir Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus atsiliepimo, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, planuodamas procesinių prievartos priemonių vykdymą, privalo surinkti informaciją, ar numatomų priemonių vietoje nebus nepilnamečių asmenų, ir, esant galimybei bei nepakenkiant procesinio veiksmo sėkmei, koreguoti procesinių prievartos priemonių vykdymo laiką, numatomus veiksmus atlikti tuo metu, kai nebus nepilnamečių asmenų.
Teismo neįtikino
Kad visi veiksmai buvo atlikti teisėtai, nusprendė ir civilinę bylą išnagrinėjęs Plungės apylinkės teismas. Jis konstatavo, jog krata nebuvo atliekama nepilnamečių akivaizdoje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neprivalėjo informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.
O akimirką, kai motina buvo įsodinta į pareigūnų automobilį, vaikai neva matė tik dėl močiutės, kuri į namus kartu su mažamečiais anūkais sugrįžo dar nesibaigus kratai, neatsakingumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad vaikų močiutė ne tik neužtikrino tinkamos vaikų apsaugos nuo neigiamų pasekmių, leido stebėti mamos palydėjimą į pareigūnų automobilį, bet ir sudarė sąlygas anūkams stebėti informaciją žiniasklaidoje apie tėvams reiškiamus įtarimus padarius nusikalstamas veikas bei tėvo sulaikymo epizodus.
Neįžvelgus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, nuspręsta atmesti plungiškių valstybei pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Ieškinį atmetus, iš ieškovų valstybės naudai lygiomis dalimis (po 200 eurų) priteistas žyminio mokesčio sumokėjimas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui.
Įtariami sunkiais nusikaltimais
„Žemaitis“ primena, kad plungiškių pora sulaikyta praėjusių metų rugpjūčio 26 dieną, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo bei prekybos žmonėmis.
Galimai K. Klemausko vadovauto organizuoto nusikalstamo susivienijimo nariai įtariami dideliais kiekiais platinę narkotines medžiagas Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje (Šiaurės Airijoje). Kaip skelbta iškart po sulaikymo, įtariama, jog grupuotės „galva“, padedama dviejų kitų asmenų, verbavo asmenis Lietuvoje ir juos išnaudojo nusikalstamai veikai daryti. Nustatyta, jog mažiausiai 65 žmonės prievarta buvo išnaudojami prekybai narkotikais minėtų šalių gatvėse.