
Naujausios
Tikino nė pirštu nepalietęs
Apie neva sukurptą istoriją „Žemaitis“ sužinojo dar iki šiai atsiduriant ant teismo stalo. Žurnalistus į savo namus pasikvietęs Lopaičiuose su žmona ūkininkaujantis M. K. sakė negalintis patikėti tuo, kokią nesąmonę sugalvojo tveriškis V. S. – apkaltino jį stipriai sužalojus.
Tiesa, tąkart lopaitiškis viešumo atsisakė – manė, kad V. S. tik mėtosi tuščiais grasinimais jį paduoti į teismą. „Nenoriu būti skundiku. Dar palaukime“, – kalbėjo tada sutrikęs vyras. Jam pritarė ir sutuoktinė. Šeima tikėjosi, kad šis nemalonus konfliktas kažkokiu būdu išsispręs ir teismo neprireiks. Juolab kad M. K. kone prisiekinėjo nė pirštu nepalietęs V. S.
Tačiau visos viltys dužo sulaukus kaltinamojo akto, kuriame surašyta, kad V. S. kaltina M. K. jį iš keršto sumušus. Smurtu pasibaigęs ūkininkų susidūrimas esą įvyko praėjusių metų balandžio 19-osios vakarą kelyje Patverio kaime. Kaip išdėstyta kaltinamajame akte, M. K. ūkininkui V. S. į atlapus kibo dėl ankstesnio konflikto. Esą pirmasis smogė kumščiu antrąjam į smakrą, dėl to pastarasis neišlaikė pusiausvyros ir nukrito, krisdamas išsinarino petį, susimušė galvą bei plaštaką, nusilaužė du dantis.
Vėliau V. S. lopaitiškiui pateikė dar vieną staigmeną – ne vieną dešimtį tūkstančių eurų siekiantį civilinį ieškinį. Tiek ūkininkas įvertino turtinę ir neturtines žalas. Esą daugiausiai atsiėjo atlyginimas samdomam žmogui ūkio darbams, kurių dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo dirbti pats. Įdomi detalė ta, kad V. S. neva samdė ne ką kitą, o savo brolį, taip pat ūkininką, kuris pagelbėti lėkė net iš Jonavos rajono.
Į rimtus nemalonumus įsivėlusi lopaitiškių šeima „Žemaičiui“ aiškino negalinti patikėti tuo, kas vyksta. Jie pasakojo, kad minėtą dieną V. S. girtas keturračiu siautėjo po kaimą. Esą buvo atvykęs ir į jų kiemą, kur jį pasitiko M. K. žmona. Pasak jos, ūkininkas buvo akivaizdžiai neblaivus, kalbėjo nerišliai ir svirduliavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Lopaitiškiai svarstė, jog V. S. girtas važinėdamas laukais galėjo kur nors nugriūti ir susižaloti, o dabar kaltę verčia jam.
Pats susižalojo?
Kol dviejų ūkininkų byla buvo atversta, šiek tiek užtruko. Koją vis kišo su koronavirusu susiję ribojimai, bet galiausiai nemalonios istorijos detalės buvo pradėtos narplioti teisme.
Teisiamųjų suole atsidūręs lopaitiškis, nuo pradžių neigęs savo kaltę, tokios pozicijos laikėsi ir teisme. Ūkininkas tikino, jog yra kaltinamas nepagrįstai. Prisimindamas konfliktų su V. S. priešistorę M. K. pasakojo, jog atsikėlęs gyventi į Lopaičius ėmė ūkininkauti, dalį tam reikalingos žemės sakė išsinuomojęs. Pirmasis kivirčas su V. S. neva kilo tada, kai šis ėmė priekaištauti dėl jų sklypus skiriančios tvoros, neva ši 20 cm įsikišusi į jo valdas. M. K., nenorėdamas nesutarimų, pažadėjo artimiausiu metu tvorą perkelti.
Bet V. S. tokie pažadai neva netenkino – 2020-ųjų balandžio 19-ąją – Atvelykio dieną – šis, kaip teisme aiškino sutuoktiniai, keturračiu įlėkė į jų kiemą ir ėmė reikšti pretenzijas dėl neperkeltos tvoros. Tuo metu namuose buvo tik M. K. sutuoktinė, kurią atvykęs ūkininkas ne juokais išgąsdino. Nekviestas svečias esą vos laikėsi ant keturračio, nerišliai kalbėjo ir vis reikalavo pakviesti vyrą. Išsigandusi moteris paskambino sutuoktiniui, šis kiek vėliau žinute paragino ją apie girtą keturračio vairuotoją pranešti policijai.
M. K. teisme aiškino, kad tuo metu jis buvo išvykęs su reikalais, bet netrukus pasuko namų pusėn. Važiuodamas „vietinės reikšmės“ keliuku lopaitiškis pamatė stovintį keturratį, ant kurio panarinęs galvą sėdėjo žmogus. Jis esą buvo prisnūdęs, tačiau keturračio variklis dirbo.
Priėjęs arčiau M. K. sakė pamatęs, kad tai V. S. Lopaitiškis aiškino iškart ištraukęs keturračio raktelius, kad V. S. nepaspruktų, ir jau ruošėsi kviesti policiją, kai tveriškis ėmė maldauti, kad jis to nedarytų. Ūkininkas ėmė kabarotis nuo keturračio, bet, neatlaikęs pusiausvyros, M. K. žodžiais, aukštielninkas griuvo į griovį.
Paskui esą atsistojo, atsirėmė į keturračio baką, o tuo tarpu M. K. ėmė klausinėti, kodėl šis taip elgiasi, kaip žada girtas grįžti namo. Kaip teisme aiškino lopaitiškis, V. S. tuomet net pasiūlęs susitaikyti ir visus nesutarimus pamiršti, dar paprašė paduoti numestus raktelius ir šiukštu neskambinti policijai, nes praradęs teises nebegalės dirbti savo ūkio technika.
M. K. pasakojo sutikęs nesikreipti į pareigūnus su sąlyga, kad V. S. liausis prie jo kabinėjęsis. Tada atidavęs raktelius ir išvažiavęs namo. Teisme vyras tikino jokių smūgių tveriškiui nesudavęs, o vėliau iš kitų žmonių esą girdėjęs, kad po Atvelykio pasivažinėjimų V. S. tvarkė savo keturratį, nes aplamdė jį, kai vertėsi. Esą buvo kalbų, kad tveriškis tądien ir pats „prisidaužė“. Lopaitiškis teisme prašė tik vieno – išteisinimo. Nepripažino jis ir civilinių ieškinių.
Konfliktai dėl užgrobtos žemės
Teisme buvo apklaustas ir nukentėjusiuoju pripažintas tveriškis. Jis iškart pareiškė, jog visi šie nesutarimai įsižiebė dėl žemės, kurią neva M. K. užgrobė. Ūkininkas aiškino išties liepęs lopatiškiui perkelti tvorą, skiriančią jų sklypus, tačiau šis to nedarė.
V. S. neneigė užsukęs į lopatiškių namus, kur bandė tartis dėl to paties reikalo su M. K. žmona, tačiau neigė kėlęs konfliktus. Prisiminė, kaip tą pačią dieną jį mašina pasivijo M. K., iššokęs iš automobilio ėmė priekaištauti, kam šis neva gąsdina jo sutuoktinę. Negana to, tveriškio teigimu, M. K. ištraukė raktelius iš jo keturračio ir kumščiu pylė į pasmakrę.
Tveriškio tikinimu, smūgio būta itin stipraus, nes po to jis net prarado sąmonę. Atsigavęs neva paprašė M. K. paduoti numestus raktelius ir išvažiavo namo. Grįžęs žmonai papasakojo, kas nutikę, kad M. K. jam trenkė ir išmušė du dantis.
V. S. teigė, kad tuo metu, kai susikirto jo ir lopaitiškio keliai, jis buvo visiškai blaivus. Išgėrė vėliau, pajutęs, jog skauda ranką. Skausmui numalšinti tveriškis tikino išlenkęs stiklinę degtinės. Po to kreipėsi į medikus, tik šie, kol nebuvo sulaukta tyrimo dėl kovido atsakymo, nesiėmė jokių priemonių. Esą po kelių dienų, praleistų palatoje, gavus atsakymą, jam buvo atlikta operacija. Vėliau ją teko kartoti.
V. S. pasakojo ilgą laiką praleidęs reabilitacijoje, dėl patirtų sužalojimų negalėjęs dirbti ūkyje, dėl to samdęs brolį. Tai esą labai brangiai atsiėjo, todėl visas patirtas išlaidas reikalavo priteisti iš M. K.
Kad sutuoktinis pasiskundė buvęs sumuštas M. K., teisme pasakojo ir tveriškio žmona, patikinusi, jog į namus vyras grįžo nuskeltais dantimis, murzinas. Moteris aiškino vėliau vyrą nuvežusi į priimamąjį, ten jam buvo nustatytas peties išnirimas. Tveriškio sutuoktinė aiškino, jog į policiją iškart nesikreipė tikėdamiesi, kad lopaitiškis atsiprašys, bet jis to nepadarė. Be to, vėliau atsirado žmonių, patikinusių, jog matė, kaip M. K. „pamokė“ jos vyrą.
Visi kažką matę ar žinantys liudytojai buvo iškviesti į teismą. Vieni išties patvirtino matę, kaip staiga prie keturračio mašina prilėkęs M. K. vožė V. S. į veidą, kaip po to šis nugriuvo, kaip vėliau M. K. kažko ieškojo ganykloje, o vėliau sėdęs į mašiną nuvažiavo. Kiti aiškino iš tolo matę abu mosikuojant rankomis ir girdėję juos kažko pykstantis. Treti patvirtino, kad M. K. išties skambino žmona ir išsigandusi pasakojo apie kieme girtą priekaištus žėrusį V. S.
Į teismą buvo iškviestas ir ekspertas. Jo teigimu, remiantis medicininiais dokumentais galima daryti išvadą, kad tveriškis ne pats susižalojo krisdamas, o patyrė smūgius, nuo kurių krito. Kad būta smūgio esą patvirtina ir tai, kad buvo nuskelti du dantys.
Užgulė didžiulė finansinė našta
Plungės apylinkės teismui visų šių duomenų pakako lopaitiškio kaltei įrodyti – ūkininkas pripažintas kaltu dėl V. S. sumušimo. Jam paskirta laisvės apribojimo bausmė metams be intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimą tris mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.
Taip pat vyrui teks atlyginti Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, kuri siekia 1 758 eurus. Dar 1 259 eurus jis turės sumokėti Valstybinio socialinio draudimo fondui.
M. K. neišsisuks ir nuo V. S. civilinio ieškinio. Tiesa, šį teismas nusprendė tenkinti iš dalies, iš M. K. priteisiant 20 786 eurus turtinei žalai atlyginti, 3 tūkst. eurų – neturtinei ir penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą turtinę ir neturtines žalas. O kur dar 2 tūkst. eurų siekiančios bylinėjimosi išlaidos.
Šis nuosprendis nėra galutinis – per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu jis gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui. Tikėtina, kad būtent taip ir įvyks.