Naujausios
Stebėjosi šaltakraujiškumu
Apie šį brutalų nusikaltimą „Žemaitis“ rašė iškart po jo. Tiesa, tada dar nebuvo aišku, kas taip žiauriai sumušė vyriškį ir paliko jį mirti. Žurnalistų kalbinti Salantų gatvės gyventojai tik spėliojo, kas išties įvyko, nes niekas nieko nematė ir negirdėjo. Ir visai nekeista, juk žmogžudystė įvykdyta atokioje teritorijoje, prie apleistų pastatų, kur žmonės retai užklysta.
Tik netoliese veikiančios įmonės darbininkai pasakojo matę, jog nedideliame namelyje glaudėsi du vyriškiai. Būtent prie šio apleisto statinio ir buvo rastas krauju paplūdęs nelaimėlio kūnas, kuriame žiojėjo žaizdos. Sumušimų būta ir galvoje. Tad niekam nekilo abejonių, kad vyras mirė ne sava mirtimi.
Į pirmąjį šios bylos posėdį liepos mėnesį susirinkę nužudytojo artimieji sakė iki šiol negalintys susitaikyti su tuo, kas įvyko. Esą jiems nesuvokiama, kaip galima taip sudaužyti žmogų ir palikti jį numirti. Pasak jų, turi būti itin šaltakraujiškas, kad taip pasielgtum. Artimieji spėliojo, galbūt žmogus būtų šiandien gyvas, jei jam būtų buvusi suteikta pagalba.
Daugiau detalių apie šį nusikaltimą tądien nepaviešinta, mat byla nebuvo pradėta nagrinėti. Kitas posėdis buvo numatytas spalio 5-ąja. Tuomet kraupaus nusikaltimo aplinkybės buvo po kaulelį išnarstytos.
Uždaužė mediniu strypu
Praeityje net dvylika kartų už vagystes, plėšimą, neteisėtą laisvės atėmimą, sunkų sveikatos sutrikdymą bei kitus nusikaltimus teistas ir už tai sėdėjęs R. Dočkus teisme, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltės neneigė. Nuolatinės gyvenamosios vietos laisvėje neturėjęs plungiškis pasakojo, jog viskas įvyko vėlų balandžio 13-osios vakarą, kilus konfliktui.
Esą Ž. G., su kuriuo jis glaudėsi apgriuvusiame namelyje, ėmė priekaištauti, kad į namelį jis grįžo tuščiomis – neparnešė nei maisto, nei alkoholio. Nuo to neva viskas ir prasidėjo. Ūmaus būdo R. Dočkus nebuvo nusiteikęs klausytis Ž. G. priekaištų. O dar kai neva šis vožė jam prie lovos apsiginti nuo valkatų turėtu mediniu strypu, visai įpyko.
Plungiškis prisiminė atėmęs pagalį iš Ž. G. Tada šis ėmęs bėgti, bet toli pasprukti nepavyko. R. Dočkus jį pasivijo lauke prie pat namelio ir nieko nelaukęs pradėjo talžyti tuo pačiu pagaliu. Kaltinamasis tikino, kad kliuvo į įvairias kūno kūno vietas, tik smūgių neva suduota daug mažiau nei nurodė ekspertai. Tiesa, dalį kaltės permesti aukai R. Dočkus sumanė tik bylai atsidūrus teisme. Prieš tai apklausiamas jis aiškino, kad Ž. G. tik ketino jam užsimoti, bet to nepadarė, nes pagalį iš vyro jis atėmė.
Paklaustas, kodėl nekvietė sumuštam draugui pagalbos, R. Dočkus nedaugžodžiavo. Tepasakė, kad buvo vėlu, o ir telefono neturėjo. Be to, manė, kad vyras atsigaus ir pats pareis į namus. Tad ramiausiai jį paliko gulėti lauke. Ir tik ryte suprato, kad Ž. G. mirė. Prisiminė kitą dieną apie viską papasakojęs pažįstamam. Sakė, kad reikia kažką daryti, nes jis užmušė žmogų. Būtent šis žmogus ir pranešė policijai apie galimą nusikaltimą.
Nustatyta, kad Ž. G. buvo smaugiamas bei daužomas: mediniu strypu suduota ne mažiau kaip septynis kartus į galvą, tiek pat į krūtinę ir nugarą ir ne mažiau kaip dvidešimt devynis kartus į rankas bei kojas. Nuo smūgių Ž. G. sulaužyti šonkauliai bei kaukolė, į smegenis išsiliejo kraujas. Žaizdomis buvo nusėtas ne tik vyriškio kūnas, bet ir galva, veidas. Dėl padarytų daugybinių sužalojimų įvairiose kūno vietose Ž. G. jautė didelį fizinį skausmą ir dvasines kančias, kurios tęsėsi bemaž valandą. Mirė vyras nuo ūmaus nukraujavimo į išorę per žaizdas.
Tokios kančios nužudytojo artimiesiems kėlė šiurpą. Jiems buvo skaudu ne tik dėl netekties, bet ir dėl to, ką teko patirti jų šeimos nariui. Teisme nužudytojo brolis ir sesuo iš R. Dočkaus prašė jiems priteisti daugiau nei 5 tūkst. eurų siekusių laidojimo išlaidų kompensaciją bei neturtinę žalą – kiekvienas po 35 tūkst. eurų.
Teisiamasis sutiko padengti tik laidojimo išlaidas. Atlyginti moralinę žalą tikino negalėsiąs, nes įkalinimo įstaigoje nėra darbo, be to, ir dirbti dėl blogos sveikatos esą nepajėgsiąs.
Su broliu palaikė artimus ryšius
Žinoma, nukentėjusiaisiais pripažintų Ž. G. artimųjų tokia R. Dočkaus pozicija netenkino. Tiek sesuo, tiek brolis pasakojo, jog velionis nenusipelnė tokio likimo. Juolab kad pats buvo taikus žmogus: tiek išgėręs būdamas, tiek blaivus. Visada elgėsi ramiai. Nuo jo rankos neva niekas nėra nukentėjęs.
Brolio netekę S. S. ir A. G. sakė, kad vyras ne visada taip gyveno. Neva yra dirbęs užsienyje, dirbo ir Plungėje – tvarkė mašinas, mokėjo visus statybos darbus. Yra turėjęs ir moterį.
Paskutinį kartą tiek vienas, tiek kitas gyvai su broliu bendravo praėjusį pavasarį. Bet nepaisant to, kad nesusitikdavo dažnai, susiskambindavo, pasikalbėdavo. Ž. G. turėjo ir feisbuko paskyrą, kurioje dalindavosi savo nuotraukomis. Tad tikrai jis nuolat negerdavo. Tiesa, problemas dėl alkoholio vyras prieš kurį laiką buvo susitvarkęs. Pagelbėjo brolis, kurio namuose po gydymo jis kurį laiką ir gyveno. Prie žalingų įpročių Ž. G. grįžo po nelaimingos meilės.
Pripažintas pavojingu recidyvistu
Išnagrinėjęs visą bylos medžiagą Klaipėdos apygardos teismas daugybę kartų teistą ir ne vienerius metus įkalinimo įstaigose praleidusį plungiškį pripažino kaltu nužudžius Ž. G. Už tai jam skirta penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos įstaigoje. Be viso to, solidžią teistumų patirtį turintis ir vis didesnius ir žiauresnius nusikaltimus darantis plungiškis pripažintas pavojingu recidyvistu.
Tuo pačiu nuosprendžiu nutarta iš dalies tenkinti nukentėjusiųjų civilinį ieškinį, jiems iš R. Dočkaus priteisiant 5 224 eurus laidojimo išlaidų bei po 10 tūkst. eurų kiekvienam neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš R. Dočkaus priteisti beveik 29 eurai proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per 20 dienų dar gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
