„Viena vištelė prieš vanagus nepakovosiu!“

Je­ho­vos liu­dy­to­jų bend­ruo­me­nės mal­dos na­mų pro­jek­ti­nius pa­siū­ly­mus pri­sta­tė pro­jek­ta­vi­mu už­sii­man­čios įmo­nės „Ar­ka“ at­sto­vė Bi­ru­tė Bru­žie­nė ir je­ho­vis­tų at­sto­vas Al­vy­das Ba­jo­riū­nas.

In­for­ma­ci­jos apie ob­jek­tą – ne tiek ir daug. Pas­ta­tas išaugs ad­re­su V. Lin­gio g. 2, Plun­gė­je. Tai bus vie­naaukš­tis apie 170 kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to į gy­ve­na­mą­jį na­mą pa­na­šus sta­ti­nys. Jo vi­du­je bus įreng­ta maž­daug 70 vie­tų sa­lė, bib­lio­te­ka, ke­le­tas pa­gal­bi­nių pa­tal­pų. Prie pa­sta­to pla­nuo­ja­ma įreng­ti aikš­te­lę dvy­li­kai au­to­mo­bi­lių, te­ri­to­ri­ja bus ap­tver­ta. Je­ho­vos liu­dy­to­jai, ku­rių Plun­gė­je yra apie 50, čia tu­rė­tų rink­tis po­rą kar­tų per sa­vai­tę. „Sta­ti­nys bus re­li­gi­nės pa­skir­ties. Jo­kios ga­my­bos, triukš­mo, kva­pų ar ki­to­kių da­ly­kų, ku­rie gy­ven­to­jams ga­lė­tų kel­ti bai­mę, čia ne­bus“, – kons­ta­ta­vo A. Ba­jo­riū­nas.

Su­si­rin­ku­sių­jų dis­ku­si­jos ėmė plieks­tis iš­kart, kai tik pro­jek­tas bu­vo pri­sta­ty­tas. Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ar­chi­tek­tū­ros ir te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas To­mas Jo­cys su­si­rin­ku­siuos per­spė­jo, kad šis su­si­rin­ki­mas skir­tas sta­ti­nio pro­jek­tui ap­tar­ti, o ne dis­ku­tuo­ti apie re­li­gi­jas ir jų įvai­ro­vės bū­ti­nu­mą plun­giš­kiams. Pats T. Jo­cys sa­kė tu­rįs tik vie­ną pa­sta­bą – rei­kė­tų pro­jek­tuo­ti di­des­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. „Ka­dan­gi sa­lė pri­tai­ky­ta 70-čiai žmo­nių, dvy­li­kos vie­tų aikš­te­lė bus per ma­ža. Ne­tu­rė­tu­mė­te ti­kė­tis, kad au­to­mo­bi­lius ga­lė­si­te sta­ty­ti pa­lei V. Lin­gio gat­vę ar „Nor­fos“ aikš­te­lė­je. To da­ry­ti ne­ga­lė­si­te“, – sa­kė T. Jo­cys.

Tai­gi vy­riau­sia­sis ar­chi­tek­tas dau­giau prie­kaiš­tų dėl pa­sta­to neiš­sa­kė. O štai kai ku­rie plun­giš­kiai bu­vo nu­si­tei­kę kur kas ar­šiau. Vie­nas iš to­kių – Lie­tu­vos tau­ti­nin­kų ir res­pub­li­ko­nų są­jun­gos Plun­gės sky­riaus at­sto­vas Ro­mas Pet­ri­kas. „Aš at­sto­vau­ju mū­sų są­jun­gos Plun­gės sky­riui, o tai yra 65 žmo­nės. Mes esa­me prieš to­kio ob­jek­to at­si­ra­di­mą šio­je vie­to­je – ša­lia dau­gia­bu­čių gy­ve­na­mų­jų na­mų, ša­lia par­duo­tu­vės. Ku­ria­mas dar vie­nas ti­kė­ji­mas, kaž­ko­kia sek­ta, ku­rios mums ne­rei­kia. Jau da­bar vi­sur jie sto­vi, sa­vo bro­šiū­ras bru­ka“, – prie­šiš­ką nuo­mo­nę iš­sa­kė pa­gy­ve­nęs vy­riš­kis.

Tie­sa, kiek vė­liau jis tru­pu­tį at­ly­žo. Esą pa­sta­tas gra­žus, bet jam Je­ho­vos liu­dy­to­jai tu­rė­tų su­si­ras­ti ato­kes­nę vie­tą. Pro­jek­tuo­to­jos B. Bru­žie­nės tei­gi­mu, dėl vie­tos pa­rin­ki­mo vi­suo­me­nė yra ge­ro­kai pa­vė­la­vu­si. Šiuo klau­si­mu žmo­nės sa­vo nuo­mo­nę ga­lė­jo reikš­ti tuo­met, kai bu­vo svars­to­mas skly­po de­ta­lu­sis pla­nas, de­ja, tuo­met su­si­do­mė­ju­sių­jų ne­bu­vo.

Dar ar­šiau nu­si­tei­ku­si bu­vo gre­ti­mo skly­po sa­vi­nin­kė, ka­te­go­riš­kai už­drau­du­si vie­šin­ti jos nuo­trau­ką ir as­mens duo­me­nis. Anot jos, po to, kai paaiš­kė­jo, kas įsi­kurs gre­ti­mo­je te­ri­to­ri­jo­je, jos skly­po ver­tė esą ge­ro­kai nu­kri­to. „Aš jau ir pir­kė­jus tu­rė­jau, ta­čiau jie, su­ži­no­ję, ką tu­rės kai­my­nys­tė­je, at­si­sa­kė pirk­ti. Aš ir pa­ti ne­no­rė­čiau ten sta­ty­tis, nes ne­no­rė­čiau to­kių kai­my­nų. Įdo­mu, kam ir kiek ky­šių rei­kė­jo duo­ti, kad skly­po gy­ve­na­mo­ji pa­skir­tis bū­tų pa­keis­ta į vi­suo­me­ni­nę. Toj Plun­gėj kas ką no­ri, tas tą ir da­ro. Tur­būt ir kre­ma­to­riu­mą bū­tų ga­li­ma pa­si­sta­ty­ti“, – ne­rink­da­ma žo­džių kal­bė­jo mo­te­ris.

Pa­sak jos, ir Sa­vi­val­dy­bė, ir pro­jek­tuo­to­jai tu­rė­jo la­biau iš­vie­šin­ti šį pro­jek­tą. T. Jo­cys ši­to jos prie­kaiš­to ne­priė­mė: „Tur­būt nė­ra ant­ro pro­jek­to, ku­ris bū­tų vie­šin­tas tiek, kiek šis. Ir per spau­dą, ir per so­cia­li­nius tink­lus. Be to, jūs, kaip kai­my­ni­nio skly­po sa­vi­nin­kė, tu­rė­jo gau­ti ir as­me­ni­nį pra­ne­ši­mą. Ar ne­ga­vot?“ „Ma­ma bu­vo ga­vu­si. Nuė­jo, pa­si­klau­sė, bet ką ji ga­lė­jo su­pras­ti. O kai aš tą skly­pą pe­rė­miau, man ta kai­my­nys­tė bu­vo vi­siš­kai ne­ži­no­ma – kaip iš lem­pos“, – pik­ti­no­si ji.

Je­ho­vos liu­dy­to­jai ne­su­ti­ko su mo­ters kal­ti­ni­mais dėl nu­kri­tu­sios jos skly­po ver­tės. „Šiuo mo­men­tu, kai ki­lęs toks triukš­mas, kai tiek daug nei­gia­mos in­for­ma­ci­jos, kai­na gal ir ga­lė­jo kaž­kiek nu­kris­ti. Bet tai lai­ki­na – skly­pą, ku­ris da­bar ap­leis­tas, mes su­tvar­ky­si­me, pri­žiū­rė­si­me, o jū­sų skly­po kai­na dėl to tik išaugs“, – ti­ki­no Je­ho­vos liu­dy­to­jų bend­ruo­me­nės at­sto­vas spau­dai Gy­tis Te­rei­kis.

Mo­te­ris vis tiek neat­ly­žo: „Ta Plun­gė – pli­ka šik­na. Vi­si čia vis­ką ži­no, kam ir kiek duo­ti, kad rei­ka­lus su­tvar­ky­ti. Ma­tau, kad vie­na viš­te­lė prieš va­na­gus ne­pa­ko­vo­siu. Tik bran­gų sa­vo lai­ką su­gai­šau.“

O ką ki­ti po­sė­džio da­ly­viai? A. Ju­cio gat­vės 55-ojo na­mo gy­ven­to­jams at­sto­va­vęs vy­ras sa­kė tu­rįs tik vie­ną pa­gei­da­vi­mą – kad pa­sta­tą juos­tų ne seg­men­ti­nė, o už­da­res­nė tvo­rą. „Dau­giau ne­tu­riu ką pa­sa­ky­ti. Ma­nau, su­gy­ven­si­me“, – sa­kė vy­riš­kis.

Je­ho­vos liu­dy­to­jų pu­sėn sto­jo ir plun­giš­kis Ka­zys Ur­nie­ža: „Jei jie ki­to­kio ti­kė­ji­mo, tai jau tu­rim juos pul­ti ir vis­ką už­draus­ti. Ko­dėl? Aš pa­ts pa­go­nis, bet man ne­truk­do tai, kad jie – je­ho­vis­tai.“ Įaud­rin­tą po­sė­dį vy­ras ban­dė pa­baig­ti links­mes­ne gai­da: „Tu­riu klau­si­mą – ar vi­sus tuos, kas čia bu­vom su­si­rin­kę, į įkur­tu­ves pa­kvie­sit?“

Ki­tas eta­pas po vie­šo pro­jek­ti­nių pa­siū­ly­mų svars­ty­mo – ob­jek­to tech­ni­nis pro­jek­tas, vė­liau – sta­ty­bų lei­di­mas.